Tamsioji alkoholio ribojimo pusė: lietuviai ir estai pildo latvių biudžetą | Diena.lt

TAMSIOJI ALKOHOLIO RIBOJIMO PUSĖ: LIETUVIAI IR ESTAI PILDO LATVIŲ BIUDŽETĄ

Latvijoje smarkiai padidėjo alaus ir stiprių alkoholinių gėrimų gamyba ir pardavimas. Pagrindinė priežastis – gausybė pirkėjų iš Lietuvos ir Estijos.

Alus liejasi laisvai

Latvijos naujienų agentūra LETA paskelbė duomenis apie alaus gamybą ir pardavimą. Per dešimt šių metų mėnesių šalyje pagaminta 71,517 mln. l alaus – 9,36 proc. daugiau negu per tą patį praėjusiųjų metų laikotarpį. Per dešimt mėnesių į Latviją importuota 89,28 mln. l alaus – 16,15 proc. daugiau ne praėjusiais metais per tą patį laikotarpį. Latviai šiemet eksportavo 11,94 mln. l alaus – beveik dukart daugiau negu praėjusiais metais. Vartotojai per dešimt mėnesių nupirko 136,985 mln. l alaus – 4,92 proc. daugiau negu per praėjusių metų dešimt mėnesių.

O kokia nauda Lietuvai? Sudeginame daugiau degalų. Daugiau darbo turi ne tik degalinės, bet ir autoservisai. Tačiau ar tikrai galime tuo džiaugtis?

Lietuvos statistika byloja, kad alaus rinka po truputį traukiasi. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių nupirkta maždaug 185 mln. l alaus – maždaug 16 mln. l, arba 13,2 proc., mažiau negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Sumažėjo ir kitų alkoholinių gėrimų pardavimas.

"Vargu ar broliai latviai staiga supuolė gerti alų. Neabejotina, kad už šių rodiklių augimą nemažą nuopelną galime prisiimti mes, lietuviai. Nors pas mus tiek statistiškai, tiek faktiškai alaus pardavimas mažėja ir akcizų didinimo šalininkai dėl to ploja katučių, tačiau tikrovė sudėtingesnė", – pastebėjo Lietuvos aludarių gildijos vadovas Saulius Galadauskas.

Jis neabejoja – žmonės perka alkoholį ten, kur pigesnis. "Latvijoje alus būtent toks. O jeigu dar pridėsime ir populiariausią kainų turizmo kryptį Lenkiją, galima teigti, kad alaus vartojimo pokyčiai tikriausiai yra nežymūs. Užtat labai brangūs. Pridėtinės vertės mokestis (PVM), akcizo, pelno ir kiti mokesčiai bei darbo vietos keliauja paskui pirkėjus ir lieka Lenkijoje bei Latvijoje. Toks mūsų dosnumas juos turėtų džiuginti. O kokia nauda Lietuvai? Sudeginame daugiau degalų. Daugiau darbo turi ne tik degalinės, bet ir autoservisai. Tačiau ar tikrai galime tuo džiaugtis?" – svarstė S.Galadauskas.

Nuostolis – nesurinkti milijonai

"Latvijas balzams" valdybos pirmininkas Intaras Geidansas agentūrai LETA teigė, jog nepaisant to, kad nuo kitų metų Latvijoje didės akcizas alkoholiniams gėrimams, nesitikima, kad jų pardavimas sumažės – į Latviją dėl mažų alaus bei alkoholio kainų ir toliau plūs Estijos bei Lietuvos gyventojai.

I.Geidanso paskaičiavimais, pasienių su Estija ir Lietuva prekybos apimtys alkoholiniais gėrimais sudaro apie 20 proc. visos apyvartos. Verslininko teigimu, tai labai didelis rodiklis.

Estija alkoholiniams gėrimams taiko vis didesnius muitus, o tai galiausiai lėmė, kad šalyje tokie produktai kainuoja jau dukart daugiau nei kaimyninėje Latvijoje, rašo "Postimees".

Naujausi Estijos ekonominių tyrimų instituto duomenys rodo, kad 0.5 l degtinės "Viru Valge" butelis Estijos parduotuvėse kainuoja 9–11 eurų, o Latvijoje esančioje parduotuvėje "Alko1000" – tik 5,6 euro. Dar didesnis kainų skirtumas pastebimas perkant alų. Dėžė alaus "Alexander" Latvijoje kainuoja 9 eurus, o Estijos parduotuvėse – 20–22 eurus. Negana to, institutas skaičiuoja, kad kainos ateityje skirsis dar labiau ir kad vis daugiau estų keliaus į Latviją pirkti alkoholio. Esą vieniems kaimyninėje šalyje pirkti tiesiog pramoga, kiti taip nori kažką įrodyti vietos prekybininkams.

Estai pripažįsta, kad dėl silpnųjų alkoholinių gėrimų gamintojų ir prekybininkų netekčių valstybės biudžeto pajamos 2016 m. sumažėjo 10 mln. eurų, kurie papildė Latvijos biudžetą. Estijos alaus rinka 2016 m. sumažėjo 8 proc., o kitų silpnųjų alkoholinių gėrimų – 13 proc.

Estijos parlamentaras Erkis Savisaaras, remdamasis ekonomistų tyrimais, paviešino, kad 2018 m. dėl padidėjusio akcizo šalies biudžetas neteks 80 mln. eurų. Politiko teigimu, akcizų alkoholiui ir alui didinimas teigiamo efekto kovojant su alkoholizmu iki šiol nedavė, o biudžetas praranda milijonus: "Eurostato duomenys rodo, kad estai 2016 m. alkoholiniams gėrimams išleido 620 mln. eurų. Kitaip tariant, viena šeima išleidžia 5,6 proc. savo metinio biudžeto. Tai žymiai daugiau negu Lietuvoje ar Latvijoje."

Estijos parlamentas, atsižvelgdamas į neigiamus finansinius rodiklius, nuo 2018 m. pradžios nusprendė taip sparčiai nedidinti akcizų, kaip buvo numatyta. Alui ir kitiems silpniesiems iki 6 proc. alkoholio gėrimams akcizas didės tik 9 proc. vietoj numatytų 18,26 proc. Stipresniems alkoholiniams gėrimams akcizas didės vos 5 proc. vietoj anksčiau numatytų 10 proc.

Latviai – saikingai

Nuo 2018 m. akcizas alui ir alkoholiniams gėrimams Latvijoje didės. Tačiau toks didėjimas beveik nebus juntamas, taigi latviai ir toliau gali tikėtis alaus bei alkoholio pirkėjų iš Lietuvos ir Estijos.

Kas galėtų pasakyti, ar statistinis lietuvis alui ir alkoholiui 2017 m. išleido mažiau negu ankstesniaisiais metais?

Latvijos agentūros LETA teigimu, 2018 m. butelis 0,7 l vyno pabrangs 0,119 euro, 2019 m. – 0,076 euro, 2020 m. – 0,085 euro.

0,5 l degtinės – atitinkamai 0,532, 0,411 ir 0,448 euro.

0,5 l alaus – atitinkamai 0,072, 0,019 ir 0,022 euro.

Lietuvos biudžetas pilnėja?

Estai atvirai tvirtina, kad kardinaliai pakėlus akcizą alui bei alkoholiniams gėrimams, jiems įsigyti išleidžiama tiek pat lėšų kaip ir anksčiau, tačiau biudžetas netenka milijonų, o Lietuvoje bandoma teigti, kad biudžetas pilnėja.

VMI duomenimis, akcizų surinkimas šiemet per dešimt mėnesių yra 7,8 proc. didesnis nei prieš metus: cigarečių akcizo surinkimas beveik nekinta, degalų augo 6 proc., o alkoholis davė penktadaliu daugiau pajamų nei prieš metus – iš viso 250 mln. eurų.

Nei VMI, nei Statistikos departamentas nekalba apie absoliučius skaičius, kurių neslepia estai – kiek iš tikrųjų Lietuvos biudžetas netenka įvedus drastiškus akcizus ir kiek dėl to pelno gauna Latvijos bei Lenkijos prekybininkai, kartu ir šių valstybių biudžetai.

Paskaičiuokime kaip estai. Jei, VMI teigimu, alaus pardavimas Lietuvoje per dešimt 2017 m. mėnesių, palyginti su tuo pačiu praėjusiųjų metų laikotarpiu, smuko 13,2 proc. – parduota maždaug 31 mln. l mažiau, kiek valstybė neteko PVM ir pelno mokesčių? Kiek valstybė neteko sumažėjus alkoholio bei vyno ir fermentuotų gėrimų pardavimui? Kas galėtų pasakyti, ar statistinis lietuvis alui ir alkoholiui 2017 m. išleido mažiau negu ankstesniaisiais metais?

Rašyti komentarą
Komentarai (12)

...

Na, kiek ten prisivažinėsi kai'šachta' dega, bėgi į vietinę parduotuvę. O paskui ir važinėt atsibos, imsi vartoti mažiau... valstybės pajamos per akcizus sumažės, BET - juk ir buvo siekiama kad gertume mažiau.

Mariuka

Sako rusas ismokino lietuvius gerti aciu dievui be ruso apie30metu gyvenam kas dabar kaltas okas seksa ir narkotikus vartot ismokino ar ne amerika a

algirdas paseveckas

Malonu skaityti.Gerai,kad dar koks musu ministras neimpotentas,o dar ka nors kvailai uzdraustu.Buvo cia toks su deme ant kaktos irgi bande padaryti blaivininkais visa sovietyna.Ir ka shejo?
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS