UOSTO IR MIESTO SANTYKIUOSE – NAUJI ASPEKTAI

Dar niekada Klaipėdos uostas ir miestas nebuvo taip arti vienas kito supratimo, nes besivystanti ekonomika tarsi magnetas juos traukia, bet tuo pačiu metu ir stumia.

Nenori likti „už borto“

Klaipėdos miesto, uosto ir valstybės santykį šiuo metu labiausiai riša šalies valdžios noras prie Melnragės statyti išorinį uostą. Klaipėdos miestą su šios valdžios norais sieja 17 punktų dalykinių sąlygų sąvadas.

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas tikina, kad sąvado nereikėtų suprasti, kaip kokio nors psichologinio spaudimo uostui ir valstybei dėl išorinio uosto. Bet kita vertus tai yra Klaipėdos norai, ką ji turėtų gauti kaip kompensaciją už galimai pablogintą aplinką dėl išorinio uosto statybos.

Minėtas 17 punktų sąvadas jau buvo svarstytas Vyriausybės darbinėje grupėje. Kol kas dėl jo yra daugiau diskusijų nei susitarimų.

„Diskusijos turėtų vesti prie aiškaus susitarimo. Neturėtų likti nei vienos pozicijos, kuri būtų nubraukta kaip nesvarbi ar jūriniais terminais tariant, liktų už borto“, - svarstė V.Grubliauskas. 

Klaipėdos miesto meras aiškiai pasisakė už tai, kad kuo daugiau sąvade numatytų projektų būtų įgyvendinta arba aiškiai pasirašyti dokumentai dėl jų įgyvendinimo.

Pageidauja aiškių schemų

Bene svarbiausia sąvado dalis yra susieta su transportu, kuris veda į uostą. Iš šioje dalyje jau yra tam tikrų poslinkių.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis aiškiai pasakė, kad kitų metų valstybės biudžete Baltijos prospekto ir Šilutės plento sankryžai tvarkyti bus skirta 10 mln. eurų. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas patvirtino, kad jau rengiamas sankryžos pertvarkymo projektas, jis bus kitų metų I ketvirtį. Todėl tikėtina, kad bus spėta pasinaudoti biudžete numatytais pinigais.

Kol kas nėra sprendimų dėl pietinio aplinkkelio, nors Klaipėdos miesto savivaldybė čia yra atlikusi savo darbus - parengusi detalųjį planą ir techninį projektą. 

Neaiški išvažiavimo iš galimo išorinio uosto ties Melnrage schema. Savivaldybė norėtų, kad būtų numatytos šiaurinio išvažiavimo dviejų lygių sankryžos, naujas koridorius aplenkiantis miestą. Tikėtina, kad taip ir bus rengiant detalesnius išorinio uosto projektus. 

Išdiskutuota ir aiškiai sudėliota išvažiavimo iš uosto Nemuno ir Kalnupės gatvėmis schema, Nemuno gatvės priklausomybė uostui. Aiškiai suderinti planai dėl Nemuno gatvės namų 113 ir 133 išpirkimo valstybės lėšomis.   

Vienas iš Klaipėdos miesto norų yra centrinės geležinkelio stoties iškeldinimas. Lietuvos geležinkelių bendrovės vadovas Mantas Bartuška teigė, kad vykdoma uosto naudojamo Anglinės kelyno plėtra. Jos tikslas mažinti operacijų kiekį Klaipėdos stotyje. Ateityje numatoma ir dar didesnė Pauosčio geležinkelio kelyno plėtra. Miestas norėtų, kad centrinės stoties geležinkeliai būtų kaip galima greičiau išardomi ir perduodama sutvarkyta teritorija.

Mainai už riziką...

Net keletas miesto norų, kurie sudėlioti sąvade, yra susieti su teritorijomis ir jų statuso keitimu.

Klaipėdos miestas norėtų, kad jam iš Klaipėdos rajono būtų prijungtos naujos teritorijos trikampis prie Kalotės ir „Žaliojo slėnio“, dalis teritorijos prie pietinio aplinkkelio. Taip pat Smiltynėje prijungta dalis iš Neringos miesto savivaldybės paimta teritorijos dalis.

„Ne viskas, ką iškėlė Klaipėda, realiai yra įgyvendinama, nes tai liečia kitas savivaldybes, kurios teritorijų perdavimui priešinasi“, - dėstė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Vyriausybės darbo grupėje, Seime dar turės būti sprendžiami reikalai dėl Pajūrio juostos įstatymo pakeitimo. Klaipėdos miestas norėtų, kad itin griežtas Pajūrio juostos įstatymas negaliotų Klaipėdos miesto žemyninėje dalyje nuo Girulių iki uosto vartų. Miestas norėtų panaikinti Kuršių nerijos nacionalinio parko ribas Smiltynės dalyje. Taip pat, kad Smiltynei būtų suteiktas kurortinės zonos statusas. Dėl šių reikalų kol kas sprendimų nėra, iš Aplinkos ministerijos gauti neigiami atsakymai.

Iš šalies žvelgiant, Pajūrio juostos įstatymo, saugomos teritorijos statuso panaikinimas Smiltynėje neatrodo kaip sunkiai įgyvendinami sprendimai. Dėl jų reikia tik supratimo Vilniuje, kad prisiimdama išorinį uostą Klaipėda turi nemažai ką už tai gauti mainais.

Klaipėdos miestas nori aiškaus atsakymo ir dėl „Žalgirio“ stadiono. Yra pasiūlytą šį stadioną su 9 ha teritoriją perduoti uostui mainais už regioninio stadiono statybą valstybės lėšomis kitoje vietoje.

Kaip pastebėjo S.Budinas, jokiuose dokumentuose dar nėra užfiksuota rekreacinė zonos su promenada ant molų ir mažųjų laivelių prieplauka praplėtimas prie Melnragės įlankos priešais išorinį uostą. Tai turėtų būti pažymėta uosto ir miesto planuose, fiksuota Vyriausybės nutarimu dėl lėšų skyrimo.

Teritorija prie Vilhelmo kanalo

Klaipėdos miestas norėtų, kad valstybės ar uosto lėšomis už Smeltės pusiasalio būtų pastatyta mažųjų ir pramoginių laivelių prieplauka. Toks noras yra realus ir gerbtinas, nes savivaldybė kažkada perdavė uostui senąją prieplauką prie Smeltės pusiasalio.

Tačiau iškyla naujas nesusipratimas dėl teritorijos prie tos prieplaukos. Klaipėdos miesto savivaldybė norėtų, kad visa teritorija nuo Kuršių marių iki karaliaus Vilhelmo kanalo būtų jos prieplaukos dalimi. Uostas yra iškėlęs savo norą, kad dalis tos teritorijos priklausytų ir uostui. Teritorijos dalis už Perkėlos gatvės ateityje galėtų būti Klaipėdos konteinerių terminalo plėtros rezervine teritorija.

Uosto direkcijos lėšomis šiuo metu vykdoma prie karaliaus Vilhelmo kanalo esančios III vandenvietės iškėlimo studija.

„III vandenvietės iškėlimas būtų didžiulis pozityvas, kuris sudarytų sąlygas ne tik uosto plėtrai pietinėje dalyje, bet ir atvertų žymiai didesnes Vilhelmo kanalo pritaikymo turizmui galimybes“.

Sąvade dėl kurio diskutuojama, nėra įrašyta jokios pozicijos dėl III vandenvietės iškeldinimo. Bet, jei būtų nuspręsta ją iškeldinti, Klaipėdos miestas, kaip ne kartą yra pasisakęs praeityje, norėtų, kad tai būtų daroma už uosto ar valstybės lėšas.