V. Šapoka: mokesčių pertvarkos poveikis bus aiškus vėliau | Diena.lt

V. ŠAPOKA: MOKESČIŲ PERTVARKOS POVEIKIS BUS AIŠKUS VĖLIAU

Tik sudarius preliminarų kitų metų valstybės biudžeto projektą, bus galima pasakyti, kokį poveikį tiek biudžetui, tiek fiskalinei politikai turės Vyriausybės nuo kitų metų planuojama dalies mokesčių peržiūra, sako finansų ministras Vilius Šapoka.

„Kalbant apie patį fiskalinį efektą, atsietai žiūrėti nuo biudžeto išlaidų būtų negalima. Tam, kad detaliai būtų galima išanalizuoti, kokį poveikį (permainos - BNS) turės tiek biudžetui, tiek fiskalinei politikai, reikia turėti suformuotą preliminarų kitų metų biudžetą“, - trečiadienį žurnalistams sakė V.Šapoka, Seimo Biudžeto ir finansų komitetui pristatęs numatytus pokyčius.

Finansų ministerijos skaičiavimais, siūlomų mokestinių permainų poveikis valdžios sektoriui 2018 metais siektų minus 67,2 mln. eurų, o 2019 metais - minus 10 mln. eurų.

„Jeigu mes norime paskatinti ir traukti iš skurdo nemažą visuomenės dalį, valstybė turi skirti tam daugiau resursų ir ieškoti kitų išteklių, kad galėtume padėti skurdžiausiems“, - pridūrė ministras. 

Pasak jo, reformos „minusą“ 2019 metais lemia „pelno mokesčio apskaičiavimo subtilybės individualiame versle“.

V.Šapokos teigimu, pertvarkos efektą su minuso ženklu gali „uždengti“ ekonomikos augimas, dėl ko geriau bus surenkamos biudžeto pajamos, geresnis mokesčių administravimas ir kova su „šešėliu“, valstybės išlaidų mažinimas.

Ministras tikino, kad dėl siūlomos mokesčių pertvarkos fiskalinės drausmės taisyklės nebus pažeistos. 

„Pagal fiskalinės politikos gaires fiskalinės drausmės taisyklių tikrai nepažeisime“, - sakė V.Šapoka.

Skaičiuoja papildomus milijonus

Panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą viešbučiams, valstybės biudžetas kitais metais gautų papildomai 14 mln. eurų pajamų. Tiek pat biudžetas papilnėtų, padidinus akcizą dyzelinui.

Apie tai Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį pranešė finansų ministras V. Šapoka, pristatydamas nuo kitų metų planuojamą įgyvendinti kai kurių mokesčių peržiūrą. 

Pasak jo, panaikinti 9 proc. PVM lengvatą siūloma, įvertinus du faktus - kainą ir turistų srautą. 

„Išanalizavus Lietuvos patirtį, nes ta lengvata buvo tai įvedama, tai naikinama, jokios įtakos kainai (viešbučių paslaugų -BNS) ji neturėjo - kaina nebuvo sumažinta naikinant lengvatą. Ir jokios koreliacijos su turistų srautu taip pat nebuvo, įtakos turistų skaičiui ir srautui, jo didėjimui neturėjo, tai šiuo atveju nėra kažkokio loginio pagrindo privačiam verslui įvedinėti lengvatas. Kuo tas verslas išskirtinis, lyginant su kitais verslais? Lietuvą aplanko ne dėl PVM lengvatos viešbučiams (...)“, - žurnalistams Seime sakė V.Šapoka.

Ministras negalėjo pateikti duomenų, kaip padidėjo viešbučių pelnas, pritaikius PVM lengvatą.

„Reikia žiūrėti kiekvieno viešbučio situaciją atskirai“, - teigė finansų ministras.

Pasak jo, įgyvendinant mokesčių reformą, net 75 mln. eurų būtų sutaupyta, atsisakius papildomo nepamokestinamojo pajamų dydžio (NPD) už vaikus. Tačiau biudžeto išlaidos padidėtų 178 mln. eurų, padidinus išmokas vaikui iki 30 ar 75 eurų, priklausomai nuo vaikų skaičiaus šeimoje.

V.Šapoka taip pat informavo, kad padidinus brangaus nekilnojamojo turto mokestį, valstybė gautų papildomai 1,6 mln. eurų, susiaurinus dyzelino akcizo lengvatą žemdirbiams - dar 9 mln. eurų, o panaikinus akcizo lengvatą aplinką teršiančiai akmens angliai, koksui ir lignitui - 1,3 mln. eurų.

Finansų ministerijos skaičiavimais, pagerinus mokesčių administravimą, 2018 metais papildomai į biudžetą įplauktų 130 mln. eurų.

NPD padidinus iki minimalios mėnesio algos (380 eurų), biudžeto išlaidos siektų 90 mln. eurų, įvedus vienerių metų socialinio draudimo įmokų atostogas savarankišką veiklą pradedantiems asmenims - dar 23 mln. eurų.

Kokia mokesčių pertvarkos įtaka biudžetui bus 2019 metais, V.Šapoka nekomentavo.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

senis

senelis vartosi kape ziurint i nuko darbus lietuvoje

SUSIJUSIOS NAUJIENOS