V. Šapoka: rizikų valdymas „fintech“ sektoriuje – svarbus mūsų prioritetas | Diena.lt

V. ŠAPOKA: RIZIKŲ VALDYMAS „FINTECH“ SEKTORIUJE – SVARBUS MŪSŲ PRIORITETAS

Finansų ministras Vilius Šapoka finansinių technologijų (fintech) ekosistemos ataskaitos pristatyme džiaugėsi Lietuvos laimėjimais bei teigė, kad jo svajonė – pamatyti Lietuvą lyderiaujančią fintech srityje.

„Vakar (ketvirtadienį – ELTA) grįžau iš Prancūzijos, kur lyderiaujančios fintech šalys diskutavo apie fintech ateitį. Pasidalinau savo svajone – kad mano šalis taptų fintech šalimi. Turime naują tradiciją – fintech apdovanojimas Lietuvai atiteko antrus metus iš eilės. Tikimės šią tradiciją tęsti. Pernai buvo labai intensyvūs ir sėkmingi metai. Kūrėme istoriją. Pirma, padarėme savo reguliacinę aplinką geresnę, aktyviai reklamavome save, skleisdami žinią apie fintech plėtrą Lietuvoje. Tikiu, kad praeitais metais buvome matomi kaip labai ryški žvaigždė fintech žemėlapyje“, – sakė V. Šapoka.

Finansų ministras taip pat pasidžiaugė, kad universitetai Lietuvoje pradėjo siūlyti išsilavinimą fintech srityje, be to, ji yra plėtojama pačių vartotojų.

„Ką labiausiai mėgstu, kalbant apie fintech – tai yra vartotojų varoma sritis. Prieš kelias savaites žiniasklaida pradėjo užduoti daug klausimų apie tai. Tai geras ženklas. Tai rodo, kad visuomenei tai rūpi, o mes esame pasiruošę atsakyti į tuos klausimus. Rizikų valdymas taip pat yra pirmenybė mums duomenų apsaugos pinigų plovimo srityse“, – teigė V. Šapoka.

Pasak jo, Lietuvai didžiausią įtaką pasiekti fintech laimėjimų padėjo glaudus bendradarbiavimas tarp institucijų ir privataus verslo.

Lietuvos bankas informuoja, kad per metus Lietuvoje veikiančių fintech įmonių ir jose dirbančių žmonių skaičius išaugo daugiau nei 40 proc., o pagal licencijuotų elektroninių pinigų įstaigų skaičių kontinentinėje Europoje mūsų šalis užkopė į pirmąją vietą, praneša Lietuvos bankas.

„Esame pažangūs ir skatiname konkurenciją finansinių paslaugų sektoriuje, ji visų pirma naudinga vartotojams. Inovacijoms degame žalią šviesą ir stengiamės kiek galima palengvinti jų kelią į rinką. Tačiau tai nereiškia, kad durys atviros visiems, – esame nustatę aukštus kokybės reikalavimus, prieš suteikdami licencijas išsamiai patikriname dalyvių tikslus ir planus“, – sakė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Lietuvos bankas akcentuoja, kad šių metų sausio pradžioje Vyriausybė pritarė priemonių planui, kuriuo siekiama skatinti finansinių technologijų sektoriaus plėtrą. Jame numatoma toliau gerinti teisinę aplinką, didinti fintech produktų ir paslaugų paklausą, ypač daug dėmesio skirti rizikoms (galimam pinigų plovimui, terorizmo finansavimui, pažeidimams, susijusiems su vartotojų apsauga) valdyti, teigia Lietuvos bankas.

Šiemet numatyta tobulinti asmens tapatybės nustatymo būdus, įsteigti tarptautinį 16+1 šalių fintech koordinavimo centrą, parengti ekosistemos, skirtos atsiskaityti negrynaisiais pinigais ugdymo įstaigose koncepciją.

„Investuok Lietuvoje“ vadovo Manto Katino teigimu, Lietuva iki šiol neturėjo konkrečios verslo šakos, kuri būtų šalies vizitinė kortelė pasaulyje. O fintech įmonės turi potencialo sukurti Lietuvoje elitinį 5 000 talentų klasterį su tarptautiniais atlyginimais ir didžiule nauda valstybės biudžetui.

„Jau dabar esame patrauklūs itin inovatyvioms įmonėms iš Izraelio, JAV, Jungtinės Karalystės, Singapūro ir kitų pasaulinio lygio technologinių centrų. Svarbiausia neprarasti šios krypties ir toliau tobulėti. Tai mūsų galimybė pirmauti pasauliniu lygiu“, – mano M. Katinas.

2018 m. fintech srities rezultatus penktadienį vykstančiame renginyje pristatė Finansų ministerijos, Lietuvos banko, „Investuok Lietuvoje“ ir fintech bendradarbiavimo erdvės „Rise Vilnius“ atstovai.

Lietuvos banko duomenimis, 2018 m. Lietuvoje veikė apie 170 fintech įmonių (2017 m. jų buvo 117). Dirbančiųjų šiame sektoriuje skaičius per metus padidėjo 700 – iki 2,6 tūkst. Iš apžvalgos matyti, kad net 70 proc. visų šalyje veikiančių fintech įmonių yra įsteigtos Lietuvoje, kitų įmonių būstinės yra Europoje ir už jos ribų – Izraelyje, Singapūre ir Honkonge. Net 96 proc. Lietuvoje veikiančių fintech bendrovių kaip savo tikslinę rinką mato Europą, be to, daugiau nei trečdalis orientuojasi į Aziją, ketvirtadalis – į JAV.

Kalbant apie veiklos sritis, apie pusė šalyje įsikūrusių fintech įmonių vykdo mokėjimų veiklą, 80 proc. apklaustųjų teikia savo paslaugas verslo klientams. Pabrėžtina ir tai, kad, nepaisant populiarios nuomonės, jog fintech yra kriptovaliutų verslas, vos 5 proc. apklaustų įmonių pritraukė lėšas virtualiojo turto žetonų platinimo (ICO) būdu. Daugiau kaip pusės apklaustų įmonių pagrindinis finansavimo šaltinis yra jų generuojamos pajamos.

ELTA primena, kad Paryžiuje vykusiame „Paris Fintech Forum“ Lietuvos, Prancūzijos, Belgijos ir Liuksemburgo finansų ministrai šią savaitę diskutavo apie inovacijas finansų sektoriuje ir jų įtaką Europos ateičiai, pranešė Finansų ministerija.

Keturi finansų ministrai sutarė ieškoti bendrų sprendimų rizikų valdymo klausimais bei skatinti inovacijų centrų bendradarbiavimą, kuriant palankią teisinę aplinką Europoje.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS