Valstybės valdomai energetikos grupei „Lietuvos energija“ daugiau nei šešerius metus vadovavęs Dalius Misiūnas traukiasi iš pareigų, pranešė Finansų ministerija.

Anot finansų ministro Viliaus Šapokos, strateginė šalies įmonė turi būti valdoma ypač skaidriai, o į abejones turi būti reaguojama jautriai ir greitai.

Praėjusią savaitę apklausė STT

„Pastaruoju metu viešoje erdvėje kilo daug klausimų. Ir nors ne į visus juos šiandien galime atsakyti, vyksta įvairūs tyrimai – šešėlis mestas, todėl turime nedelsiant pradėti jį sklaidyti“, - pranešime spaudai sako V.Šapoka.

„Šiandien priėmiau itin svarbų sprendimą sau ir visai grupei – kreipiausi į akcininką ir stebėtojų tarybą pranešdamas, kad atsistatydinu iš pareigų. Šiam žingsniui ruošiausi ir gerai apgalvojau. Toks mano sprendimas visiškai eliminuoja bet kokias galimybės interpretacijoms, prioritetą teikiant grupės veiklos tęstinumui. Visą laiką, kol dirbau kartu su Jumis prioritetą teikiau grupės interesams, o pasiekti rezultatai atspindi realų grupės kokybinį pokytį per 2013 – 2017 metų laikotarpį“, - laiške kolegoms rašo D.Misiūnas.

Specialiųjų tyrimo tarnyba (STT) atlieka tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo, atskleidžiant Finansų ministerijai pateiktą įslaptintą informaciją apie vieną iš kandidatų į „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybą. BNS žiniomis, atrankos metu teisėsaugos „filtro“ nepraėjo buvęs „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybos pirmininkas Šarūnas Kliokys.

Praėjusį ketvirtadienį STT kaip liudytoją apklausė D.Misiūną. Po apklausos jis BNS teigė su Finansų ministerijos vyriausiąja patarėja Agne Bagočiute neaptarinėjęs „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybos formavimo. STT šiame tyrime apklausė ir daugiau „Lietuvos energijos“ ir Finansų ministerijos vadovų.

„Lietuvos energijos“ generaliniu direktoriumi 38-erių D.Misiūnas paskirtas 2011-ųjų vasarį, kai atsistatydino Aloyzas Koryzna. Į „Lietuvos energijos“ valdybą D.Misiūnas išrinktas tų pačių metų kovą, o jos pirmininku išrinktas 2014 metų birželį.

Prieš tapdamas „Lietuvos energijos“ generaliniu direktoriumi, D.Misiūnas dirbo strategijos ir vystymo direktoriumi tuometinėje elektros perdavimo bendrovėje „Lesto“.

D.Misiūnas yra studijavęs Kauno technologijos universitete (KTU) ir Švedijos Lundo universitete, kur apsigynė technologijos mokslų daktaro laipsnį, nuo 2006 metų dirbo tarptautinėje inžinerinių konsultacijų įmonėje „Sweco“, nuo 2008-ųjų - tarptautinėje audito ir verslo konsultacijų įmonėje „Ernst & Young“.

D.Misiūnas taip pat yra elektros ir dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ stebėtojų tarybos pirmininkas, Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos prezidentas, dirba asociacijos „Eurelectric“ taryboje.

Jis taip pat yra ISM vadybos ir ekonomikos universiteto valdybos narys, Aukštojo mokslo tarybos narys, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, dėsto KTU, kur taip pat yra alumnų asociacijos prezidentas.

A.Bagočiutė traukiasi iš stebėtojų tarybos

Iš praėjusią savaitę paskirtos naujos energetikos grupės „Lietuvos energija“ stebėtojų tarybos traukiasi viena iš 4 narių - Finansų ministerijos atstovė.

Taryboje nebedirbs ministerijos vyriausioji patarėja Agnė Bagočiutė. Ją keičia Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojas Gediminas Norkūnas, pranešė Finansų ministerija.

„Kalbame apie strateginę įmonę, todėl ji turi būti valdoma ypač skaidriai ir į atsiradusias abejones reaguojama jautriai ir greitai. Pastaruoju metu viešoje erdvėje kilo daug klausimų. Ir nors ne į visus juos šiandien galime atsakyti, vyksta įvairūs tyrimai – šešėlis mestas, todėl turime nedelsiant pradėti jį sklaidyti“, - pranešime sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

Anot pranešimo, nauja stebėtojų taryba kitą savaitę pirmajame posėdyje turėtų išrinkti pirmininką ir svarstyti valdybos atrankos klausimą.

Praėjusią savaitę finansų ministras paskyrė 4 iš penkių naujos „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybos narius, iš kurių du - Finansų ministerijos atstovai bei du - nepriklausomi nariai. Penktasis narys - buvęs tarybos vadovas Šarūnas Kliokys - nebuvo paskirtas, nes nepraėjo teisėsaugos filtro.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) netrukus po to pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo, atskleidžiant Finansų ministerijai pateiktą įslaptintą informaciją apie vieną iš kandidatų į „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybą.

Finansų ministras Vilius Šapoka BNS tuomet tikino, kad STT tyrimas nesusijęs su ministerijos vadovybe, tačiau plačiau tyrimo detalių neatskleidė. Praėjusią savaitę ministerijoje lankėsi STT pareigūnai, kurie išsireikalavo dokumentų, susijusių su tyrimu. BNS žiniomis, STT apklausė daugiau ministerijos pareigūnų bei „Lietuvos energijos“ darbuotojų.

D. Misiūnas: mano „Lietuvos energijos“ projektas jau baigėsi

Apie pasitraukimą iš posto penktadienį pranešęs energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ vadovas D. Misiūnas teigia grupėje įgyvendinęs visus savo tikslus. Tačiau jis pripažįsta, kad sprendimą trauktis lėmė ir kilęs ažiotažas dėl įmonės stebėtojų tarybos atrankos bei su tuo susijęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrimas.

Apie savo ateitį kol kas nekalbantis 38-erių D.Misiūnas teigia, kad naujasis „Lietuvos energijos“ vadovas turės būti vertybiškai pasirengęs išlaikyti skaidrumą ir sugebėti suderinti skirtingus interesus.

- Savo laiške kolegoms teigėte, kad šiam žingsniui ruošėtės ir jį gerai apgalvojote. Kiek laiko brendo šis sprendimas, ar jis buvo priimtas spontaniškai?

- Mano kaip valdybos pirmininko kadencija baigėsi liepos pabaigoje ir prieš jai pasibaigiant svarsčiau, ką daryti geriau. Užsitęsė tos procedūros („Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybos ir valdybos atrankos - BNS) ir nebuvo sklandi stebėtojų tarybos atranka, kas padėjo atsirasti daug įvairių interpretacijų, taip pat ir mano adresu, kad bandau išlaikyti postą, stengiuosi daryti įtaką. Matyt, kad protingiausia šitoje situacijoje padaryti visoms toms spekuliacijoms galą ir pasitraukti.

Matau, kad valdybos atranka dar kurį laiką užtruks, o mano buvimas gali kelti klausimų. Ta atranka, matyt, vyks sklandžiau, jeigu įmonė turės laikiną vadovą ar neturės senojo vadovo.

Norėjau viską padaryti sklandžiai, profesionaliai perduodant aišku kam atsakomybę, bet matau, kad šitoje situacijoje tas nepavyko.

- Ar su finansų ministru Viliumi Šapoka esate kalbėję dėl savo ateities?

- Dėl savo ateities nesu kalbėjęs, esu sakęs, kad reikia daryti rimtą atranką, plačiai kviečiant kandidatus. Daugiau kalbėjome apie nuveiktus darbus, o ne apie tai, kas bus ateityje.

- Ar ministras neragino pasilikti ir nesitraukti?

- Tai nėra aktualu šitame etape.

- Kalbant apie jūsų ateitį, kokia ji šviečiasi, ką jūs norėtumėte veikti?

- Norėčiau daryti kažką, kas miela širdžiai ir kam su noru duočiau savo energiją. Yra minčių, bet tikrai negalių jų pasakyti, nenoriu spekuliuoti. Manau, praeis laiko ir sužinosime.

- Pastaruoju metu aktyviai dalyvavote švietimo ir inovacijų srityje. Gal nauja veikla bus su tuo susijusi?

- Niekada negali žinoti. (juokiasi) Nenoriu dabar nieko atsakyti. (...) Yra temų, kurios yra patrauklios ir įdomios. Aišku, turiu patirties energetikoje, tai visada išlieka ta galimybė, valdybose turiu patirties, tai irgi variantas. Bet šiandien ne apie tai kalbame, šiandien kalbame apie „Lietuvos energijos“ projekto pabaigą.

- Manote, kad jis jau baigėsi, neliko nenuveiktų darbų?

- Aš manau, kad mano projektas „Lietuvos energijoje“ baigėsi, esu labai patenkintas rezultatu. Aišku, jis tęsis kaip įmonės projektas ir ta įmonė yra pasiruošusi ateičiai, ji turi išlikti stipri ir nauja vadovybė turi būti atitinkama

- Ar jūsų projekto pabaiga gali būti viena iš pasitraukimo priežasčių, gal motyvacijos trūkumas paskatino jus priimti tokį sprendimą?

- Čia filosofinis klausimas. Be abejonės, tas 4 metų etapas buvo toks, kai daug dalykų vyko, daug gerų rezultatų, daug pokyčių, permainų ir jis labai stipriai motyvavo, Dabar įmonės laukia kitas etapas, kuris, mano galva, bus šiek tiek kitoks, su daugiau išlaikymo to, kas yra padaryta, ir tęstinumo. Tam reikia susikurti atitinkamą motyvaciją.

- Koks, jūsų manymu, turėtų būti naujas „Lietuvos energijos“ vadovas, kokiomis savybėmis pasižymėti?

- Jis turi tikėti tuo, kad valstybės valdomos įmonės gali veikti kaip verslas, jis turi būti motyvuotas ir turi būti vertybiškai pasirengęs išlaikyti skaidrumą ir labai svarbu gebėti dirbti su aplinka, nes tų susijusių šalių yra daug ir tai reikalauja tam tikro nusiteikimo ir įgūdžių.

- Ar jūsų sprendimą pasitraukti galėjo lemti praeitą savaitę kilęs sujudimas dėl „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybos atrankos, STT vykdytos apklausos?

- Be abejo, kaip ir kiekvienas žmogus, aš stebiu aplinką ir skaitau ženklus. Tikrai praeitos savaitės dėmesys man kaip liudytojui tyrime, kuriame dalyvauja daug daugiau žmonių, privertė susimąstyti. Bet čia nėra vieno dalyko sprendimas, čia yra vieno etapo pabaiga. Ji turėjo įvykti ir taip jau atsitiko, kad ji įvyko būtent dabar.

- BNS skelbė, kad buvęs „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybos pirmininkas Šarūnas Kliokys buvo tas asmuo, kuris dėl teisėsaugos informacijos nebuvo paskirtas naujos stebėtojų tarybos nariu. Ar jums yra žinomos jo sąsajos su informacinių technologijų grupe „Alna“ ir jos vadovais?

- Tikrai negaliu patvirtinti, kad tai buvo jis, nes tos informacijos neturiu. Jeigu klausiate apie tai, kokios buvo jo sąsajos ar galimas interesų konfliktas, tai tikrai galiu pasakyti, kad nebuvo deklaruota jokių galimų interesų konfliktų ar sąsajų.

- Galbūt žinote, kas nebuvo deklaruota?

- Aš asmeniškai tikrai nežinau, nežinojau.

- Nežinojote? Ir iki šiol nežinote?

- Tai dabar jau girdžiu ir iš jūsų tą klausimą, tai, be abejo, tai irgi yra informacija. Bet dirbdamas su juo Stebėtojų taryboje aš to nežinojau.

- Ar neįžvelgėte galimų interesų konflikto ženklų jo elgesyje ir priimamuose sprendimuose?

- Ne, nes Stebėtojų tarybos rolė įmonėje yra stebėti, kažkokiuose operatyviniuose sprendimuose ji nedalyvauja. O diskutuojant ir kalbantis darbiniuose pokalbiuose tikrai aš to neįžvelgiau.

- Ar „Alna“ ar jos antrinės įmonės yra gavusios „Lietuvos energijos“ ar grupės įmonių užsakymų?

- Reiktų detaliau žiūrėti, tikrai žinau, kad palaiko kai kurias sistemas, tarp jų ir pagrindinę finansų apskaitos sistemą. Jie vieninteliai, kurie gali teikti techninį palaikymą. Daugiau reikėtų atskirai žiūrėti.

- Apie kokių verčių sutartis galime kalbėti?

- Nėra jos ypatingai didelės. Dabar atmintinai nepasakysiu, bet tai nėra milijoninės sumos, tikrai ne.

- Gal tuomet numanote, kokios naudos „Alna“ galėjo gauti iš „Lietuvos energijos“ grupės?

- Aš manau, kad visos įmonės, kurios dalyvauja viešuosiuose konkursuose ar teikia paslaugas, turi verslo interesų. Nelabai žinau, ką galėčiau išskirtinai apie juos pakomentuoti.

- Prašymą atsistatydinti pateikėte penktadienį. Kada yra paskutinė jūsų darbo diena „Lietuvos energijoje“?

- Formaliai mano prašymas įsigalioja už dviejų savaičių, tai yra apibrėžta įstatyme. Nebent bus priimti kiti sprendimai ir tą turėtų padaryti valdyba, jeigu ji būtų suformuota iki to laiko.

- Nuo liepos pabaigos nėra dirbančios „Lietuvos energijos“ valdybos, kuri priima svarbiausius įmonės sprendimus. Kokių valdybos sprendimų reikės artimiausiu metu, ar dėl to nekils problemų?

- Yra sprendimai dėl tarpinių dividendų - antrinių įmonių ir to, ką „Lietuvos energija“ moka į valstybės biudžetą. Taip pat yra įvairūs bankų finansavimo klausimai, kuriems reikia valdybos.

- Su Vilniaus savivaldybe esate sutarę iki spalio iš jos perimti  Vilniaus trečiąją termofikacijos jėgainę (TEC-3). Ar tam dar irgi reikės „Lietuvos energijos“ valdybos sprendimo?

- Natūralu, kad tai yra naujos valdybos klausimas. Mes esame pasirašę susitarimą su Vilniaus savivaldybe, tas buvo padaryta dalyvaujant ir Finansų ministerijai. To susitarimo pagrindu, matyt, ir bus priimti sprendimai.

- Ačiū už pokalbį.