Privataus kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ buvusį partnerį Šarūną Stepukonį įtariant kazino pralošus ne mažiau kaip 27 mln. eurų fondo įmonių lėšų, jas pervedant per elektroninių pinigų įstaigą „Paysera LT“, licenciją įstaigai suteikęs ir šį sektorių prižiūrintis Lietuvos bankas (LB) nurodė „Payserai“ pateikti su tuo susijusią informaciją.

„Lietuvos bankas yra kreipęsis į elektroninių pinigų įstaigą „Paysera LT“ ir nurodęs pateikti visą informaciją, susijusią su galima vagyste iš Estijos priežiūros institucijos prižiūrimos „BaltCap“. Gavus „Paysera LT“ atsakymą, bus vertinami tolesni veiksmai įstaigos atžvilgiu“, – BNS pranešė centrinis bankas.

BNS žiniomis, informacijos laukiama iki vasario vidurio.

„BaltCap“ vadovaujantis partneris Simonas Gustainis interviu BNS praėjusią savaitę patvirtino, kad Š. Stepukonio pasisavintos fondo bendrovių lėšos judėjo per „Payseros“ sąskaitas. 

Finansinių technologijų ekspertė, buvusi LB Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina sako, jog fintech sektorių prižiūrintis centrinis bankas negalėjo užkirsti kelio tokio masto lėšų pasisavinimui.

Anot jos, LB prižiūri, kaip finansų įstaigose įgyvendinami pinigų plovimo ar kitų finansinių nusikaltimų prevencijos reikalavimai, tuo metu konkrečius nusikaltimus tiria Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Lietuvos bankas gali ateiti į finansų įstaigą ir paprašyti, pavyzdžiui, dvidešimt klientų bylų, kad pasižiūrėtų transakcijas, ar buvo įgyvendintos užkardos priemonės, ar buvo prašyta informacijos pagrįsti kažkokias transakcijas.

 

„Nėra taip, kad Lietuvos bankas prisijungia ir mato visas transakcijas. (...) Lietuvos bankas gali ateiti į finansų įstaigą ir paprašyti, pavyzdžiui, dvidešimt klientų bylų, kad pasižiūrėtų transakcijas, ar buvo įgyvendintos užkardos priemonės, ar buvo prašyta informacijos pagrįsti kažkokias transakcijas. Online Lietuvos bankas to tikrai neseka ir negali sekti, nes kas mėnesį vyksta milijonai transakcijų“, – BNS sakė J. Govina.

Ikiteisminį tyrimą dėl Š. Stepukonio galimai pasisavinto turto Lietuvoje tyrimą atliekanti FNTT praėjusią savaitę BNS pranešė neteikianti jokios su tuo susijusios informacijos.

Tyrimą kontroliuojanti Europos prokuratūra penktadienį pranešė, kad Š. Stepukonis, kurio buvimo vieta šiuo metu nėra žinoma, pripažintas įtariamuoju dėl ne mažiau kaip 27 mln. eurų pasisavinimo. Paskelbta tarptautinė jo paieška.

Trys „BaltCap Infrastructure Fund“ valdomos įmonės teismui yra pateikusios ieškinį Š. Stepukoniui, bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“ bei jos akcininkei Estijos „OB Holding 1“ dėl 16,6 mln. eurų vertės elektroninių pinigų, esančių Š. Stepukonio ir lošimo įmonių „Payseros“ sąskaitose arba Š. Stepukonio sąskaitose lošimų bendrovėse, grąžinimo.

Tačiau jei teismas šio reikalavimo netenkintų, prašoma priteisti tokios pat vertės žalos atlyginimą įmonėms solidariai iš Š. Stepukonio ir „Olympic Casino Group Baltija“ – neviršijant 3,5 mln. eurų, bei solidariai iš Š. Stepukonio ir „OB Holding 1“ – neviršijant 26,05 mln. eurų, BNS anksčiau pranešė teismas.