"LIETUVOS GELEŽINKELIUOSE" ATGIMS VIDINIAI SANDORIAI?

Dar visai neseniai itin valstybės vadovų ir politikų kritikuoti vidiniai sandoriai, kuriais buvo apraizgyti "Lietuvos geležinkeliai", pakils lyg feniksas iš pelenų? Toks klausimas kyla paanalizavus tai, kas vyksta "Lietuvos geležinkelių" skelbiamuose dešimčių milijonų vertės konkursuose.

Milijonai – antrinei įmonei

Valstybės įmonės "Lietuvos geležinkeliai" (LG) rangos darbų konkursuose tarp kitų pretendentų dalyvauja ir seniai veikianti jos antrinė bendrovė "Geležinkelio tiesimo centras".

Konkurentų teigimu, tai nuolat sukelia įtampą ir įtarimų, konkursai net būna stabdomi dėl nelabai suprantamų priežasčių, o laimėtojų vietų dalybos primena ekstrasensų mūšius.

Įmonės "Lietuvos geležinkeliai" Pirkimų centro direktorius Donatas Malaškevičius, kalbinamas dienraščio "Klaipėda" žurnalistų, tesugebėjo pasakyti, jog žino tik tokį miestą Klaipėda, o kokia padėtis viešųjų pirkimų srityje, LG Pirkimų centro vadovas nepanoro atskleisti.

"Aš negaliu komentuoti tam tikrų dalykų, Komunikacijos skyrius tai daro. Taip, suprantu, kad tai rimti dalykai, bet aš nesu įgaliotas komentuoti viso to", – pareiškė D.Malaškevičius.

O gal logiškai paaiškinama visos tos painiavos priežastis yra ta, kad konkursuose dalyvaujančios antrinės LG įmonės "Geležinkelio tiesimo centras" finansine gerove yra suinteresuoti patys "Lietuvos geležinkeliai"?

Klausimai suglumino

Ši aplinkybė ir kelia daugiausia klausimų. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog įmonės "Geležinkelių tiesimo centras" kova milijoninės vertės konkursuose yra visiškai suprantama.

Tačiau kaip vertinti tai, jog vadinamajai dukterinei įmonei tokį užsakymą teiktų "motininė" įmonė, kad ir priklausanti valstybei?

Jei tokiame konkurse dalyvautų privati bendrovė, pasitelkusi dar ir savo antrinę įmonę, iš karto kiltų įtarimų dėl konkurencijos mažinimo.

Vis dėlto LG generalinis direktorius Mantas Bartuška tikino, jog jam nesuprantama, kodėl kam nors gali kilti klausimų dėl tokių viešųjų konkursų aplinkybių.

Dienraščio kalbinti ekspertai pabrėžė, jog LG antrinė įmonė "Geležinkelių tiesimo centras" viešuosiuose konkursuose iškyla kaip pagrindinis rinkos žaidėjas. Anksčiau ši įmonė didelių projektų įgyvendinime dalyvaudavo kaip subrangovė ir toks jos statusas esą buvęs tarsi nerašytas įstatymas, kurį žinojo visi rangovai.

M.Bartuška patikino, jog "Geležinkelių tiesimo centras" konkursuose dalyvaudavo anksčiau ir dalyvauja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

"Įmonė turi savo partnerių. Turi tam tikras kompetencijas, kurias gali panaudoti. Geležinkelių infrastruktūros direkcija skelbia tam tikrus konkursus, kuriuose dalyvauja ši įmonė. Tai yra atskiros organizacijos, turinčios savo tikslus", – argumentavo M.Bartuška.

Sąlyga – bėgių skaičius

Tačiau peržvelgus LG skelbto viešojo konkurso geležinkelio remonto ir priežiūros darbų, kurių preliminari vertė arti 100 mln. eurų, konkurso sąlygas, matyti, jog kova už išskirtinį skaidrumą geležinkeliečių viešuosiuose konkursuose gali būti vertinama kaip deklaratyvus dalykas.

"Konkurso sąlygose galima aptikti įrašą, kuris paaiškins, kodėl Lietuvoje geležinkelių remonto darbai prieinami tik "Geležinkelių tiesimo centrui". Sąlygose nurodyta, jog įmonė privalo pateikti penkerių metų konkrečių darbų sąrašą bei specializuotą geležinkelių remonto technikos sąrašą, kurios Lietuvoje, be minėtos "dukterinės" įmonės, daugiau niekas neturi", – pažymėjo ekspertas.

Tačiau LG generalinis direktorius M.Bartuška mušėsi į krūtinę, pabrėždamas, jog šiai antrinei įmonei nesudarinėjamos išskirtinės sąlygos.

"Sprendžiant iš to, kiek dalyvių mums pavyksta pritraukti į konkursus, matyti, jog išskirtinių sąlygų nėra. Konkurencija mums leidžia pasiekti geriausias kainas. Mūsų tikslas – sąžiningi konkursai ir geriausios kainos. Kadangi įmonė didelė, yra užtikrinama, jog tie patys asmenys nedalyvautų skirtingose organizacijose", – aiškino generalinis direktorius.

Reikia darbo ir pinigų

Pasak M.Bartuškos, antrinės įmonės dalyvavimas konkurse nėra jokia išskirtinė praktika.

"Tai vyksta ir kitose valstybės valdomose įmonėse ir holdinguose. Kai įmonių grupė yra didelė, tokios veiklos gali viena kitą papildyti, nesuteikiant išskirtinių sąlygų. Mano galva, tegul įmonė dalyvauja konkursuose, nei siekia vidinių sandorių. Laimi – valio. Nelaimi – gal kitur laimės, konkursai vyksta ir kitose šalyse", – paaiškino M.Bartuška.

Paklausus, ar įmonė "Geležinkelių tiesimo centras" veikia pelningai, M.Bartuška kiek sutriko.

"Ji veikia. Kaip ir kiekviena rangovinė įmonė, gali turėti ciklus, bet jos planas – veikti pelningai. Jei ji būtų nuostolinga, apie jos veiklą būtų galima svarstyti ateityje", – patikino M.Bartuška.

O štai ekspertų pastebėjimuose galima atrasti kitokių įžvalgų.

"Įmonė nėra pelninga, kalbame apie itin specializuotą bendrovę. Peržvelgus tinklalapio "Rekvizitai.lt" duomenis, manome, jog sėkmė viešuosiuose konkursuose nusisuko nuo šios įmonės. 2015 m. įmonė dalyvavo 33 viešuosiuose pirkimuose, laimėjo 11 (33 proc.) jų. 2016 m. įmonė dalyvavo 33 viešuosiuose pirkimuose, laimėjo 15 (45 proc.). 2017 m. įmonė dalyvavo 40 viešųjų pirkimų, laimėjo 4 (10 proc.). 2018 m. įmonė dalyvavo 2 viešuosiuose pirkimuose, laimėjo abiejuose", – duomenų pateikė ekspertas.

Tame pačiame tinklalapyje pažymėtas ir šios įmonės darbuotojų skaičiaus žymus svyravimas.

"Juos visus reikia išlaikyti. Tad aiškėja natūralus atsakymas: jiems visiems verkiant reikia darbų", – replikavo verslininkas.

Sandoriai už 429 mln. eurų

Tad ar iš tiesų naujoji "Lietuvos geležinkelių" vadovybė padarė viską, jog būtų išsklaidytos bet kokios abejonės dėl valstybinio konglomerato veiklos skaidrumo?

LG vadovauti 2016-ųjų pabaigoje pradėjęs M.Bartuška karjeros pradžioje itin akcentavo siekį išgyvendinti vidinių sandorių praktiką valstybinėje įmonėje.

Tuomet paaiškėjo: LG su antrinėmis įmonėmis 2011–2015 m. sudarė vidaus sandorių už 429 mln. eurų, o didelė jų dalis atiteko šių įmonių be konkursų samdytiems subrangovams.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) gruodį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl tokių sandorių.

Bausmė už kyšius – baudos?

Dienraštis pasidomėjo dviejų STT pradėtų tyrimų, kuriuose buvo minimi korupciniai susitarimai, baigtimi.

Pernai liepą STT Klaipėdos valdybos pareigūnai ėmėsi ikiteisminio tyrimo dėl kyšininkavimo ir papirkimo vykdant viešuosius pirkimus įmonėje "Geležinkelio tiesimo centras". Tuomet buvo sulaikyti keturi asmenys, darbo vietose ir namuose atliktos kratos.

Buvo minima, kad "Geležinkelio tiesimo centro" projektų vadovai savo ir kitų naudai reikalavo ir priėmė kyšį iš įmonių vadovų už pagalbą laimint remonto darbų viešąjį pirkimą.

Už kyšį taip pat pažadėta, kad įmonių vadovai ateityje gaus pasiūlymus ir pagalbą dalyvaujant "Geležinkelio tiesimo centro" skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose.

Tačiau paaiškėjo, jog skambiai pradėta byla tyliai nugrimzdo užmarštyje.

"Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Aido Giniočio sausio 3-iąją pasirašytu nutarimu šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Nors pripažinta, kad asmenys padarė nusikalstamas veikas, tačiau nuspręsta, kad pavojingumas visuomenei nėra didelis, todėl asmenims paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – sumokėti po 10 MGL dydžio (376,6 euro) įmokas į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą", – apie tyrimo baigtį referavo STT atstovė spaudai Renata Endružaitytė.

Puota už svetimus pinigus

Esą teisėsaugininkams skambiai bylą užbaigti nepavyko dėl elementarių dalykų – nors istorijos veikėjai ir gauna algą iš valstybinės įmonės, bet formaliai jie nėra valstybės tarnautojai, o dėl to STT esą nėra ko jiems antrankius rakinėti.

O štai šios istorijos detalės – itin pikantiškos. Operatyvininkai pamena, jog būta ne tik susitarimų ir bendravimų tarp valstybei priklausančios įmonės vadovų ir verslininkų. Būta ir itin triukšmingos puotos.

Veiksmas esą vyko priešais vieną uosto kompaniją įsikūrusiame restorane.

Į restorane vykusią puotą atvyko vienos uostamiesčio statybos įmonės atstovai. Jų sąskaita ir buvo padengti stalai. O prie šių vyrų linksmai laiką leido būtent "Geležinkelių tiesimo centro" vadovai.

Minima net viena pikantiška detalė – ne tik vaišėmis, bet ir brangaus alkoholinio gėrimo buteliais į kelionę buvo apkaišyti garbūs svečiai.

Be puotos, verslininkų sąskaita buvo užsakyta ir nakvynė viešbutyje.

Bet kuriam ši istorija gali atrodyti kaip elementaraus papirkimo faktas.

Tačiau teisėsaugininkams ėmus aiškintis, už kokius būsimus sandorius keltos šampano taurės, verslininkai ir geležinkelių tiesėjai puolė lyg susitarę aiškinti, jog tai normali verslo santykius įtvirtinanti praktika.

Kur dingo mediena, nežinia

STT dėmesio sulaukė ir kita LG grupės bendrovė – "Klaipėdos geležinkelių infrastruktūros". Po tyrimo pareigų neteko šios įmonės vadovas Julius Mikšys.

Buvęs vadovas vienai įmonei geležinkelio apsaugos zonoje leido neatlygintinai atlikti darbus. Verslininkams buvo leista iškirsti medžius, o vietoje atlygio pasiimti medieną.

Kokie jos kiekiai iškeliavo privatininkų automobiliais, niekas nesidomėjo.

Visos šios istorijos puikiai iliustruoja, kas iš tiesų dedasi valstybės valdomose įmonėse. Vilčių, jog tokios tradicijos pagaliau baigsis, teikė LG naujos vadovybės deklaruojama pozicija.

"Tačiau kol kas matome kitokius dalykus. Priekaištus "Lietuvos geležinkeliams" žeria ne tik rangovai, bet ir projektuotojai", – pažymėjo dienraščio kalbintas kelių tiesimo ekspertas.

Komentaras

Diana Vilytė

Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) laikosi nuostatos, kad vidaus sandoriai nesukuria konkurencingos procedūros ir nepadeda perkančiajai organizacijai užtikrinti, kad bus nusipirkta geriausia paslauga, aukščiausia darbų kokybė. Vidaus sandoriai galbūt gamtoje galėtų egzistuoti, ir daugelis ES valstybių savo nacionalinėje teisėje pasiliko vidaus sandorius, bet dėl mūsų mentaliteto ir dėl mūsų kultūros valstybėje matome, jog neįmanoma užtikrinti, kad per vidaus sandorius būtų perkama efektyviai. Todėl laikomės tos pačios pozicijos, kaip ir prieš metus, kai buvo diskutuojama apie būtinybę, jog vidaus sandorius reglamentuotų įstatymas. Nuo 2018 m. pabaigos vidaus sandorių valstybinėse įmonėse neliks. Tokie sandoriai turi būti baigti ir valstybinės įmonės privalės vykdyti konkurencingas procedūras. Kai kurios įmonės tą jau daro, kai kurios dar tik ruošiasi. Savivaldybėms palikta teisė sudaryti vidaus sandorius, tačiau pagal Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį jos privalo atlikti konkurencingą procedūrą. Šiuo atveju VPT balsas reiškia tiek, kiek reiškia įstatymo nuostatos, t. y. kas įteisinta Viešųjų pirkimų įstatyme, kurių priežiūrą mes vykdome, taip pat Koncesijų įstatyme bei Gynybos ir saugumo įstatyme. Vidaus sandorių valstybinėse įmonėse tikrai nebus, jei Seimas nenuspręs kitaip. Ir jau šiuo metu kai kurių valstybinių įmonių antrinės įmonės konkursuose dalyvauja kaip rinkos dalyviai.