Pirmą šių metų pusmetį keleivių skaičius Lietuvos oro uostuose augo penktadaliu iki 2,8 mln., o trijuose oro uostuos  įvyko beveik 25 tūkst. skrydžių – 2,5 proc. daugiau.

Per šių metų sausį–birželį Vilniaus oro uoste keleivių skaičius augo 17 proc. iki 2 mln. keleivių, Kauno – augo 24 proc. iki 640 tūkst., Palangos – 36 proc. iki 150 tūkst. keleivių, pranešė Lietuvos oro uostai.

Tuo metu skrydžių skaičius Vilniuje augo 1 proc. iki 17,9 tūkst., Kaune – 5,7 proc. iki 5,3 tūkst., o Palangoje – 9,7 proc. iki 1,8 tūkstančio.

Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovas Tomas Zitikis pastebi, kad palyginti su priešpandeminio laikotarpio pirmuoju pusmečiu, keleivių srautas Vilniaus oro uoste šįmet dar buvo kiek mažesnis, bet Palangos oro uoste beveik susilygino, o Kauno oro uoste pranoko 18 procentų.

„Apskritai, Kauno oro uoste stebime rekordinius keleivių skaičius – per pirmą šių metų pusmetį aptarnauta per 640 tūkst. asmenų. O krovinių kiekis šiame oro uoste, palyginti su 2019 metų pirmu pusmečiu, yra kone pusantro karto didesnis“, – pranešime sakė T. Zitikis.

Be to, palyginti su tuo pačiu metu pernai, didesnis keleivių srautas lėmė geresnį orlaivių užpildymą, labiausiai – 35 proc. – pastarasis rodiklis augo tradicinių oro bendrovių kategorijoje.

Jų vidutinis lėktuvo užpildymas siekė 73 proc. (2019 metais – 66 proc.). Žemų kaštų oro bendrovių skrydžiuose buvo užpildyta vidutiniškai 88 proc. vietų (2019 metais – 89 proc.).

Krovinių trijuose oro uostuose pirmąjį pusmetį gabenta 9,9 tūkst. tonų – 0,2 proc. mažiau nei prieš metus. Vilniuje krovinių mažėjo 0,1 proc. iki 7,3 tūkst. tonų, Kaune – 7 proc. iki 2,3 tūkst. tonų, o Palangoje – augo 9 kartus iki 188 tonų.

Šiuo metu Lietuvos oro uostuose reguliarius skrydžius vykdo 12 oro bendrovių, iš kurių 9 yra tradicinės ir dar trys – žemų kaštų oro bendrovės.