Lietuvos oro uostams (LTOU) ateityje tikintis uždirbti iš skrydžių tarp Vilniaus ir Londono, bendrovei prašoma skirti 3 mln. eurų – lėšos būtų panaudotos jos įstatiniam kapitalui didinti, jos būtų skirtos iš Susisiekimo ministerijai numatytų asignavimų. Sprendimą turėtų priimti Vyriausybė. 

Ministerija teigia, kad valstybė turi investuoti į skrydžius tarp Vilniaus ir Londono Sičio oro uostų, kuriuos pagal rugsėjį pasirašytą investicijų sutartį vykdo Lenkijos oro bendrovė LOT.

„Jis (maršrutas – BNS) yra paremtas rizikos pasidalijimo partnerystės susitarimu tarp LTOU ir skrydžius konkrečiu maršrutu vykdysiančios oro bendrovės, LTOU taip pat reikia investuoti lėšų į konkrečius maršrutus. Siekiant, kad maršrutų skatinimo projektas būtų sėkmingai plėtojamas ir skatintų valstybės ekonominį augimą, būtina investuoti valstybės lėšas“, – rašoma nutarimo projekte.

Ministerijos teigimu, investicijų į šį skrydį atsiperkamumą ir grąžą įrodo parengtas verslo planas.

„Sutartyje su LOT numatytą konkretų laikotarpį LTOU investuos į kryptį, o jam pasibaigus likusiu sutarties vykdymo laikotarpiu investicijos pradės generuoti grąžą“, – teigia ministerija.

Pasak jos, pagal tokį modelį skatinant maršrutų plėtrą panašių skrydžių ateityje gali daugėti.

„Tai pirmoji kryptis, kuriai taikomas rizikos pasidalijimo partnerystės modelis, tačiau ateityje jis bus taikomas ir kitiems komerciškai perspektyviems maršrutams“, – rašoma nutarimo projekte.

Didinant įmonės įstatinį kapitalą būtų išleista 3 mln. vienetų naujų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė – 1 euras.

Lietuvos oro uostai su „LOT Polish Airlines“ rugsėjį pasirašė investicijų sutartį ir sutarė tęsti skrydžius tarp Vilniaus ir Londono Sičio oro uostų. Ji įgyvendinama pagal naują skrydžių skatinimo modelį nuo spalio 1 dienos.

LOT laimėjo tarptautinę reguliaraus skrydžio operatoriaus atranką. Tarp jos kriterijų buvo ir reikalavimas, kad skrydžiai būtų vykdomi verslo keleiviams patogiu laiku ir dažnumu.

Skrydžius tarp Vilniaus ir Londono Sičio nuo 2019 metų gegužės iki šių metų rugsėjo 30 dienos taip pat vykdė LOT.

Šis projektas buvo viena iš nedaugelio Europos Komisijos reguliavimo išimčių, leidžiančių oro bendrovei skirti valstybės pagalbą skrydžiui. kai jis Europos Sąjungos (ES) viduje yra pripažįstamas kaip ypatingos svarbos. Tačiau Jungtinei Karalystei pasitraukus iš ES, skrydžių tarp Vilniaus ir Sičio finansavimo pagal šį modelį pratęsti nebegalima.