PARAMA SPORTUI VIRTO KYŠIAIS?

Prieš keletą metų garsiai nuskambėjusi istorija, kaip Šiaulių krepšinio klubo rėmėja pasiskelbusi kelių tiesimo įmonė, dosniai seikėjusi lėšas sportui, esą susigrąžindavo grynųjų pilnus lagaminėlius, tyliai nugulė tyrėjų stalčiuose. Kol korupcinė byla baigia užsimiršti, kelininkų pelnas ir toliau auga iš valstybinių užsakymų.

Konkursai už 1,5 mln eurų

Šiame teisėsaugininkų tyrime įvardijama, jog paramą sportui dosniai seikėjo viena didžiausių šalies kelių tiesimo įmonių grupė "Šiaulių plentas".

Tyrimo ėmėsi Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT). Tačiau, šaltinių teigimu, bylos ištakos turi savą priešistoriją.

Ši įmonė figūruoja ir kitame, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamame tyrime, dėl esą duoto kyšio vykdant viešuosius pirkimus.

2016-ųjų vasaros pabaigoje buvo sulaikyti Lietuvos automobilių kelių direkcijos Kelių planavimo ir plėtros skyriaus vedėjas Artūras Aušra, "Šiaulių plento" generalinis direktorius Juozas Aleksa ir įmonės komercijos direktorius Darius Strioga.

Pareigūnai įtarė, kad "Šiaulių plentas" mažiausiai 9,5 tūkst. eurų suma direkcijos padalinio vedėjui atsilygino už išskirtinių sąlygų sudarymą minėtai įmonei laimėti viešuosius pirkimus, kurių bendra vertė viršija 1,5 mln. eurų.

Kyšio istoriją narpliojantys tyrėjai įtaria, jog realios sumos už palankius sprendimus galėjo ir, tikėtina, buvo kur kas didesnės nei 9,5 tūkst. eurų. Tiesiog tyrime tokia suma apibrėžiama kvalifikuojanti aplinkybė, reiškianti kyšininkavimą stambiu mastu (250 minimalių gyvenimo lygių).

Po kyšininkavimo skandalo kelių direkcijos skyriaus vedėjas A.Aušra neteko pareigų. Kurį laiką areštinėje teko pasėdėti ir "Šiaulių plento" vadovams.

Tačiau Šiaulių kelininkų įmonės per visus tuos metus sėkmingai dalyvavo stambiuose valstybiniuose užsakymuose ir jos sėkmės procentas stebėtinai augo.

2012 m. įmonė "Šiaulių plentas" dalyvavo 70 viešųjų pirkimų kaip tiekėjas ir laimėjo 23 (33 proc.) jų. 2013 m. įmonė dalyvavo 90 viešųjų pirkimų, laimėjo 27 (30 proc.) jų. 2014 m. įmonė dalyvavo 72 viešuosiuose pirkimuose, laimėjo 24 (33 proc.) jų. 2015 m. dalyvavo 104 viešuosiuose pirkimuose, laimėjo 49 (47 proc.) jų.

2016 m. įmonė dalyvavo 140 viešųjų pirkimų, laimėjo 51 (36 proc.) jų. 2017 m. įmonė dalyvavo 83 viešuosiuose pirkimuose, laimėjo 32 (39 proc.) jų.

O štai šiais metais įmonė dalyvavo 16 viešųjų pirkimų, laimėjo 16 (100 proc.) jų.

Nuo 2012-ųjų įmonė "Šiaulių plentas", dalyvauja Lietuvos automobilių kelių direkcijos, Šiaulių rajono savivaldybės, Šiaulių miesto savivaldybės ir kituose didelės apimties konkursuose.

Tinklalapio "Rekvizitai.lt" duomenimis, pagal sutarčių sumas pirmoje vietoje darbo šiauliečiams davė Kelių direkcija – 137 mln. 163,5 tūkst. eurų. Užsakymų pateikė ir "Lietuvos geležinkeliai", už beveik 58 mln. eurų.

Šiaulių miesto savivaldybė su šia įmone pasirašė darbų už 26,5 mln. eurų.

Narplioja korupcijos skandalą

Nors valdiški pinigai byra, bet tiek STT, tiek FNTT narpliojamos bylos iki šiol nėra baigtos.

Teisėsaugininkai, suuodę apie šiauliečių kelininkų pramintą taką į Kelių direkcijos vadovų kabinetus, ėmė domėtis, iš kur kelininkų portfeliuose – grynųjų pinigų sumos.

Esą peržvelgus įmonių grupės lėšų judėjimo kelius, susidomėta išskirtiniu dosnumu krepšiniui.

Neva tuomet tyrimas ir skilo į dvi dalis – viena medžiagos dalis buvo perduota FNTT.

"Šiaulių plento" įmonių grupė vietos krepšinio komandą rėmė ne vieną dešimtmetį ir, tiesą sakant, kažin ar klubas būtų išgyvenęs be šių kelininkų injekcijų.

Vis dėlto teisėsaugininkų dėmesį patraukė keli pinigų judėjimo momentai. Ir visuose jų pinigai keliavo per dvi viešąsias įstaigas – "Krepšinio klubą "Šiauliai" bei "Krepšinio ratą". Abi jos siejamos su tuo pačiu krepšinio klubu.

Buvo skelbta, jog 2015–2016 m. viena viešoji įstaiga iš rėmėjų gavo ir išgrynino daugiau nei 260 tūkst. eurų, o miesto krepšinio klubą turinti viešoji įstaiga, krepšinio klubas "Šiauliai" – daugiau kaip 52 tūkst. eurų.

"Įtariama, kad visa viešosioms įstaigoms skirta šimtatūkstantinė parama ar dalis jos buvo išgryninama tą pačią ar kitą dieną, kai ji buvo suteikta. Surinkta duomenų, kad dalis išgrynintų pinigų buvo apskaityti veikiausiai kitomis ūkinėmis operacijomis, nei realiai įvykusios, o pinigai panaudoti neoficialiems atlyginimams mokėti", – tvirtino FNTT.

Krepšinis – verslas?

Šaltinių teigimu, krepšininkai oficialiai galėjo gauti tik dalį atlygio – mokėti dienpinigiai. O neva visa kita suderėta suma galėjo būti mokama neapskaitytais pinigais.

Tiesa, šių faktų tuometis krepšinio klubo vadovas Adomas Klimavičius nenorėjo patvirtinti.

"Mokėjom, kaip mokėjom. Kas išgryninta? Kaip tu išgryninsi? Juk turi nuimti iš banko sąskaitos. Jie suves dokumentus, tie pinigai yra nurašyti žaidėjams. Kas dirbtų su manimi, jei aš taip būčiau pasielgęs? Tai yra privatūs pinigai. Čia – ne valstybės pinigai", – karščiavosi A.Klimavičius.

Jis iš Šiaulių krepšinio klubo vadovo pareigų pasitraukė tuomet, kai viešumoje nuskambėjo FNTT pradėtas tyrimas. Jo vietą užėmė Europos čempionas Mindaugas Žukauskas.

Tačiau šiuo metu A.Klimavičius tebevadovauja įstaigai "Krepšinio ratas", kuri tiesiogiai tebėra susijusi su krepšinio klubu ir jo lėšomis.

Paklaustas, kaip jaučiasi ir ar jau yra apklaustas šioje byloje, A.Klimavičius iš pradžių juokavo, jog laukia savo eilės.

"Neapklausė dar manęs. Labai gerai jaučiuosi, šitiek metų vadovauju klubui, o dabar reikia aiškintis. Mokesčių inspekcija tikrina. STT "užlaužė" "Šiaulių plentą", o tada jau klubą numetė FNTT. Jei jau sekė taip, tai reikėjo ateiti, kai tie pinigai buvo išgryninti. O taip nėra. Kai turi pinigų, tai žaidėjams sumoki, nurašai daugiau. Čia gi verslas. Nesimėto tie pinigai pakampiais", – kalbėjo A.Klimavičius.

Painūs paskolų viražai

Šiame tyrime viešai nebuvo minėta, jog įtarimų teisėsaugininkams sukėlė ir tai, kad tarp viešųjų įstaigų ir "Šiaulių plento" buvo stambių paskolų sandorių.

Šaltinių teigimu, tarp "Krepšinio rato" ir krepšinio klubo "Šiauliai" būta keistų kreditų, kai viena kitai skolino bemaž 100 tūkst. eurų.

Kam ir kodėl tie pinigai buvo stumdomi iš vienos kišenės į kitą, nėra aišku.

Bet viešai FNTT įvardytų 260 tūkst. ir 52 tūkst. eurų sumų, keliavusių iš "Šiaulių plento" krepšiniui remti, esą būta 280 tūkst. eurų paskolos vienai ir 300 tūkst. eurų paskolos kitai viešajai įstaigai.

"Kai kelis mėnesius savivaldybė nemoka pinigų, ką reikia daryti? Ji be vasario galo neduoda pinigų, o algas krepšininkams reikia mokėti. Kaip gyventi? Reikia skolintis. Gauni didesnę sumą iš savivaldybės, moki tiems, kam skolingas. Jūs pasižiūrėkite į Klaipėdos klubą, kas ten kam kiek skolino", – aiškino A.Klimavičius.

Paklaustas, kam iš viso reikėjo steigti ir išlaikyti dvi viešąsias įstaigas ir per dvi kišenes perleidinėti pinigus, A.Klimavičius viešai neslėpė, jog tam, kad viena jų visuomet išliktų "švari".

"Man reikėjo, kad vienas klubas būtų "švarus", kad neatimtų licencijos. Ką tai reiškia? Skolų, kad nebūtų. Norint gauti licenciją, klubas negali būti skolose", – vėl susierzino A.Klimavičius.

Paklaustas dėl FNTT įvardijamo fakto, kad stambiomis sumomis paramos lėšos buvo išgryninamos, A.Klimavičius ėmėsi ironijos.

"Kaip išgryninsi banke tokias sumas? Pasiimi automatą ir išgrynini", – teigė vyras.

Pasigyrė esąs informuotas

Pokalbio metu įsiaudrinęs A.Klimavičius neapgalvotai atskleidė vieną intriguojančią detalę.

Išliejęs pyktį, jog yra klausinėjamas žurnalistų, vyras leptelėjo, jog puikiai žino, kokia informacija disponuoja redakcija.

"Man davė paskaityti, ką "Klaipėda" parašė. Kišatės į svetimus reikalus. O kodėl taip galima? Manęs niekas neklausė, o jūs jau parašote", – įsiūtį liejo buvęs krepšinio klubo vadovas.

A.Klimavičiui paaiškinus, jog publikacija pokalbio metu dar ne tik nebuvo parengta, bet ir nebuvo viešinta, vyras galutinai išsidavė, ką vis dėlto jis skaitė, kur buvo minima jo pavardė.

"O kodėl čia dabar turiu aiškintis? Kuo čia dėtas tas A.Armalas ("Šiaulių plento" įmonių grupės savininkas ir stambiausias akcininkas – A.A.). Aš tai paskaičiau, ką jūs ten rašėte. O matė kas? Parodė? Kad pinigai A.Armalui "vaikščiojo"? Kas tokias nesąmones rašė? Man rodė atspausdintą lapą, kur ten buvo parašyta, jog "Klaipėda" rašo apie pinigus, kurie ateina A.Armalui", – lemeno A.Klimavičius.

Buvusio Šiaulių krepšinio vadovo paklausus, kas konkrečiai, kokį dokumentą ir kokį tekstą, susijusį su "Klaipėdos" laikraščio redakcija, jam rodė, vyras sutriko ir nutilo.

Iš tiesų dienraštis "Klaipėda" dar kovo 7 d. klausimus, susijusius su šiuo tyrimu, išsiuntė bylą tiriantiems teisėsaugininkams. Apie juos ir kalbėjo A.Klimavičius.

Į šiuos klausimus buvo atsakyta itin lakoniškai.

"Informuoju, kad FNTT Šiaulių apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo apgaulingo apskaitos tvarkymo VšĮ "Krepšinio klubas "Šiauliai" bei VšĮ "Krepšinio ratas", pagal BPK 222 str. 1 d. Įtarimai nepareikšti. Ikiteisminis tyrimas dar atliekamas, todėl ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini ir šiuo metu negalime atskleisti visų jo detalių", – atsakė Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Viktoras Roščenkovas.

Paklaustas, ar tiesa, jog šio tyrimo detalės Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnus nuvedė į kitus ikiteisminius tyrimus, prokuroras parašė, jog neturi informacijos, kad neteisėtu paramos gryninimu prieš tai domėjosi ir STT.

Išskirtinė detalė – "Šiaulių plento" pagrindinio akcininko Alfonso Armalo sūnus Ernestas Armalas anksčiau dirbo Šiaulių apygardos prokuratūroje.

Portalas "lrvalstybe.lt" iki šiol nurodo, kad E.Armalas yra Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras. Pateikiamas ir prokuroro telefono numeris bei elektroninio pašto adresas.

Vis ieško krepšininkų

Aiškėja, jog nuo 2016-ųjų rudens krepšinio klubo vadovas, kuris oficialiai tebevadovauja su krepšinio klubu siejamai viešajai įstaigai, iki šiol nėra apklaustas. Niekam nepareikšti ir jokie įtarimai. Kodėl?

Pats FNTT Šiaulių valdybos viršininkas Algimantas Laucevičius dūsavo, jog tyrimas stringa, nes nepavyksta apklausti po užsienio šalis išsibarsčiusių žaidėjų, o kam teks pateikti kaltinimus šiame tyrime, esą iš viso dar nėra aišku – gal klubo vadovui, gal "Šiaulių plento" akcininkams, o gal juridiniam asmeniui.

Pagal įstatymus už apgaulingą apskaitos tvarkymą numatyta bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Paklaustas, ar centrinio tyrimo objektas šioje istorijoje yra krepšinio klubo viešosios įstaigos ar "Šiaulių plento" grupės vadovai, A.Laucevičius patikino, jog "viskas – vienoje krūvoje".

"Ir tie, ir tie. Viešoji įstaiga nėra izoliuota, veiklą vykdo – iš kažkur pinigus juk gauna, kažkam atiduoda, kažkam moka. O mūsų tikslas yra išsiaiškinti, kokia žala padaryta valstybei", – akcentavo A.Laucevičius.

Skaičiuoja mokesčius

Paprastai tariant, dosnūs sporto rėmėjai, skirdami stambias pinigų sumas miesto krepšinio komandai išlaikyti, taip oficialiu būdu nukreipia dalį savo lėšų, kurios nėra apmokestinamos.

Tikėtina, jog tokiu būdu galėjo būti siekiama dviejų dalykų – mokesčių išvengimo ir disponavimo neapskaitytais grynaisiais, stambiomis sumomis.

"Pagrindinis dalykas – pelno mokestis. Bet bus skiriama revizija, surinkus visus įrodymus, bus paskaičiuota, kas ir kiek, kokioje dalyje. Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti, jog pinigai sugrįždavo į rėmėjų rankas. Rėmėjų buvo ne vienas. Taip, ir savivaldybė rėmė. Bet su biudžeto pinigais viskas gerai buvo. Kai savivaldybė skiria ką nors labdarai, daugiau akių tai mato. Ne taip, kaip privačioje įmonėje. Labdarai skirstomas lėšas privačiame sektoriuje gali matyti tik mokesčių administratorius ar FNTT. Tuomet galima pasižiūrėti, kas ir kam teikė labdarą ir ar ta suma nėra per didelė, ar tas lietuvis tikrai toks pelningai dosnus? Tada mokesčių administratorius turi susimąstyti, kokia ta parama. Buvo ir kitų rėmėjų. Kaip Zigmo Petrausko įmonė? Negaliu nei patvirtini, nei paneigti", – mįslingai užsiminė A.Laucevičius.

Išgrynino beveik 100 tūkst.

Iš tiesų kurį laiką Šiaulių krepšinio komandą rėmė ir žinoma uostamiesčio įmonė "Klaipėdos terminalo grupė", valdoma Zigmo Petrausko, kol jo sūnus Gediminas Petrauskas treniravo Šiaulių ekipą.

Z.Petrausko pavardė minima ir kitoje skandalingoje sporto rėmimo bei pinigų gryninimo istorijoje.

Žiniasklaidoje pernai rugsėjo pabaigoje buvo skelbta, kad nuo 2016 m. pradžios iki tų pačių metų rugpjūčio futbolo klube "Jonava" buvo išgryninti beveik 100 tūkst. eurų.

"Pinigai įplaukia į klubo sąskaitą, tada imami iš bankomato ir dalijami", – "Lietuvos rytui" pernai rudenį liudijo tuomet naujai dirbti "Jonavos" direktoriumi atėjęs Marijus Stankevičius.

Jis taip pat teigė, kad visa klubo buhalterija buvo tvarkoma grynaisiais, o jam atėjus dirbti gavo buhalterinių duomenų "Excel" sistemos lapą, kuriame, be kita ko, figūravo ir keli klubo valdybos nariai.

Tuomet, kilus nesutarimų dėl pinigų bei, kaip įtarta, sutartų varžybų ir į šį konfliktą įsikišus policijai, M.Stankevičius buvo priverstas apie tai pranešti "Jonavos" valdybai, kurioje kaip tik ir buvo klubo dalį turintis minėtas Z.Petrauskas bei pastarojo žentas Rokas Venslauskas.

M.Stankevičius liudijo, kad kai tik apie konfliktus pranešdavo dar vienam valdybos nariui Vaidui Vaškevičiui, kurį apibūdino, kaip žmogų be sąskaitos banke, bet su grandine ant rankos, susilaukdavo žodinių grasinimų ir apie tai informavo Z.Petrauską. Tačiau šis traktavo, jog M.Stankevičius kažką suprato ne taip, kaip reikia.

Vis dėlto pats Z.Petrauskas aiškino, kad tuometis klubo direktorius "iki tam tikro momento" turėjo jo palaikymą ir buvo jo asmeniškai rekomenduotas.

Matyt, "po tam tikro momento" to palaikymo neliko, ir M.Stankevičius pats atsistatydino iš "Jonavos" klubo direktoriaus posto.

Pelnas – milijoninis

Pinigų gryninimo ir į neaiškias jų cirkuliacijų istorijas įsivėlusį Šiaulių krepšinį ilgą laiką lėšomis rėmęs "Šiaulių plentas" įvardijamas kaip viena didžiausių ir sėkmingiausiai veikiančių šalies kelių ir tiltų statybos grupių, gyvuojančių iš milijoninių valstybės ir privataus verslo užsakymų.

"Šiaulių plentas" 2016 m. gavo 47,4 mln. eurų pajamų ir turėjo 1,4 mln. eurų pelno.

Naujienų agentūra BNS kovo pabaigoje skelbė, jog kontrolinį įmonės "Šiaulių plentas" akcijų paketą (87 proc.) valdo bendrovė "Šiaulių plento investicijų valdymas", kurios 36,9 proc. valdo Alfonsas Armalas, 34,4 proc. – Aldona Mikšienė.

Dar neseniai apie ketvirtadalį akcijų paketo valdė Algimantas Mikšys, Šiaulių krepšinio klubo įkūrėjas. Jam mirus, akcijų valdytoja tapo jo žmona.

Smulkesnieji šių įmonių grupės valdytojai – Juozas Aleksa, Vitalijus Andrejevas, Darius Strioga ir Saulius Jablonskas.

Kodėl bankrutavo Klaipėdos įmonė?

Dienraščio kalbintas "Šiaulių plento" pagrindinis akcininkas A.Armalas nevyniojo krepšinio rėmimo istorijos į vatą ir neslėpė jau sulaukęs kvietimo apsilankyti FNTT.

Kas ten gali atsiminti, kas tuomet buvo. Čia – ilga kelionė per kopas.

"Kas čia bus laimingas, kai laukia netikėta operacija. Ieško adatos šieno kupetoje. Kas ten gali atsiminti, kas tuomet buvo. Čia – ilga kelionė per kopas", – liūdnai kalbėjo A.Armalas.

Paklaustas, ar tiesa, jog dalis paramos krepšiniui galėjo grįžti grynaisiais į bendrovę, verslininkas nusijuokė.

"Dieve, Dieve, kas čia gali atsiminti. Bet aš ginu savo teises. Jei mane kas negru pavadintų, į nosį atgal duočiau. Tos tarnybos taip pat turėtų atsakyti už savo veiksmus. Dvidešimt metų remiu krepšinio klubą", – argumentavo A.Armalas.

Prisiminus ne tik FNTT minimas grynaisiais imtas paramos lėšas, bet ir paskolų sandorius, A.Armalas atvirai pripažino, jog iki šiol yra likusi 160 tūkst. eurų paskolos dalis.

"Pabaigos dar nematyti, nežinau, kuo visa tai baigsis", – apie tyrimą kalbėjo A.Armalas.

Tačiau klausiamas apie STT tyrimą dėl korupcijos skandalo Kelių direkcijoje, jis nenorėjo kalbėti.

"Čia tose aukštosiose lygose aš nedalyvavau. Nežinau, ką ir pasakyti", – tikino "Šiaulių plento" vadovas A.Armalas, užimantis 194-ąją vietą šalies milijonierių 500-uke.

Dar vienas opus klausimas – itin mįslingas ir sunkiai paaiškinamas "Šiaulių plento" grupei priklausiusios uostamiesčio bendrovės "Klaipėdos grundolita" bankrotas.

Milijoninį turtą valdžiusi ir didelių pajamų gavusi įmonė per palyginti neilgą laiką liko be savo turto ir patyrė bankrotą.

Kur dingo turtas ir dėl kokių priežasčių sėkmingai veikusi įmonė bankrutavo, bankroto administratorius atsisako įvardyti, todėl galima konstatuoti, kad priežastys yra slepiamos.

Tačiau tai jau atskiro žurnalistinio tyrimo objektas.