PRADINGĘ „LIETUVOS PAŠTO“ MILIJONAI GALVOS NEKVARŠINA

Lietuvos strateginė įmonė "Lietuvos paštas" išlipo iš finansinės duobės. Tačiau nuosmukio priežasčių neieškoma, nors buvo garsiai kalbama apie platų teisėsaugos ikiteisminį tyrimą.

Rado prieglobstį

Dar praėjusių metų lapkritį "Lietuvos pašto" valdyba atleido buvusią bendrovės direktorę Liną Minderienę, Lietuvos bankui konstatavus, kad bendrovėje netinkamai įgyvendinamos pinigų plovimo prevencijos priemonės, neužtikrintas informacinių technologijų rizikos valdymas.

Nuo 2010 m. "Lietuvos paštui" vadovavusi moteris postą paliko tyliai ir išėjo į nežinią. Tačiau galbūt būta ir kitų, svarbesnių, atleidimo priežasčių – 2016 m. bendrovė baigė turėdama vos 19 tūkst. eurų pelno.

Buvo įtariama, kad, L.Minderienei vadovaujant, bendrovės milijonai buvo taškomi į kairę ir dešinę. Neatsitiktinai susisiekimo ministras Rokas Masiulis viešai pranašavo, kad "pašte bus ir daugiau patikrinimų".

Paaiškėjo, kad pažeidimų bendrovėje nustatė ne tik Lietuvos bankas, bet ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Kokie jie ir kas dėl to kaltas, nei teisėsauga, nei dabartinė "Lietuvos pašto" vadovybė nekalba.

L.Minderienė išrinkta Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vykdomąja direktore. Būtent LPK 2016 m. pabaigoje tuometei "Lietuvos pašto" generalinei direktorei įteikė vardinį Petro Vileišio nominacijos apdovanojimą – "Aukso medalį" "už asmeninius nuopelnus versle".

Paradoksas: nors pramonininkai apdovanotąją vertino ir kaip svariai prisidėjusią "diegiant pažangias inovacijas šalies ryšių sektoriuje", tačiau viena iš jos atleidimo priežasčių buvo ta, kad nesugebėjo užtikrinti informacinių technologijų rizikos valdymo.

Kilus skandalui, "Lietuvos pašto" direktorės postą praradusi L.Minderienė tapo Lietuvos pramonininkų konfederacijos vykdomąja direktore. (A. Ufarto/BFL nuotr.)

Atseikėjo milijonus

Dienraštis peržvelgė kai kurias skandalingas istorijas, kurios galbūt buvo sudominusios ir teisėsaugą, tačiau vėliau paslaptingai nutilo.

Dabar buvęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis dėl galbūt gauto didesnio nei 100 tūkst. eurų kyšio iš tuomečio koncerno "MG Baltic" šiandien trina teismo suolą. Šia proga vertėtų prisiminti iš pažiūros nelabai gražią E.Masiulio vadovavimo Susisiekimo ministerijai laikų istoriją, siejamą su ministerijai pavaldžiu "Lietuvos paštu".

2012 m. pavasarį L.Minderienės vadovaujama įmonė pasirašė sutartį su koncerno "MG Baltic" nekilnojamojo turto bendrove "MG Valda" dėl 5 tūkst. kv. m biuro ploto nuomos. Už patalpų nuomą įsipareigota per penkerius metus sumokėti per 5 mln. eurų. Dėl patalpų nuomos buvo paskelbtas konkursas, kurį "MG Valda" laimėjo aplenkusi tris konkurentus.

Sandėris būtų niekam neužkliuvęs, jei ne viena aplinkybė: "Lietuvos paštas" pasirinko vieną brangiausių vietų Vilniaus mieste – koncerno "MG Baltic" valdomame "Verslo trikampyje". Tuo metu senasis "Lietuvos pašto" pastatas sostinės A.Vivulskio gatvėje dar porą metų stovėjo tuščias, kol galiausiai pavyko jį parduoti. Nors pastatas buvo nenaudojamas, "Lietuvos paštas" koncernui už nuomą mokėjo milžinišką sumą, mat atsisakyti sutarties negalėjo, nes netęsybų suma – 1 mln. eurų.

Atkreiptinas dėmesys ir į kitą faktą: sandoris su "MG Valda" įvyko vos pasibaigus ekonominei krizei, kai dar merdėjo nekilnojamojo turto rinka. Kad tai akivaizdžiai nevienareikšmiškai vertintinas sandoris, beje, pratęstas dar pusantrų metų, liudija ir nekilnojamojo turto pasiūlos rinka.

"Lietuvos paštas" pasirinko vieną brangiausių vietų Vilniaus mieste – koncerno "MG Baltic" valdomame "Verslo trikampyje".

Antai pagal 2012 m. sutartį "Lietuvos paštas" už 1 kv. m nuomą per mėnesį turėjo sumokėti maždaug 16,7 euro, o pastaruoju metu "Verslo trikampyje" patalpas biurui galima išsinuomoti už 1 kv. m mokant maždaug 6–11 eurų.

Naujoji "Lietuvos pašto" generalinė direktorė A.Sungailienė dienraščiui sakė, kad kitais metais skelbs patalpų nuomos konkursą. Paprašyta išsakyti nuomonę, ar nemananti, kad dabartinė patalpų nuomos sutartis yra žalinga ir įmonei nuostolinga, generalinė direktorė atsargiai rinko žodžius.

"Vertinti kainos negalėčiau, o lyginti su alternatyviomis neturiu galimybės. Nežinau, kokios alternatyvos tuo metu buvo. O žala tik tada, jei mokama ne rinkos sąlygomis. Bet aš nesu šios srities specialistė. Sakyti, kad galėčiau kokią nors žalą įžvelgti,  neturėčiau pagrindo. Nuomos kaina šiandienos kontekste neatrodo, kad būtų išsišokanti. O kai buvo sudaryta sutartis, neturiu visiškai duomenų", – teigė ji.

Praeities nevertina

Dar vienas faktas: pasirašant nuomos sutartį, "Lietuvos paštas" buvo nuostolingai dirbanti įmonė, tačiau patalpoms pasirinko brangiausią vietą Vilniaus mieste.

Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, L.Minderienės vadovavimo laikais, per septynerius metus "Lietuvos paštas" įvairių paslaugų įsigijo veik už 58 mln. eurų. Iš jų net keli milijonai išleisti reklamai ir savireklamai – dažniausiai per tas pačias reklamos bendroves.

Paklausta, ar, kaip nauja įmonės vadovė, neturinti priekaištų ankstesnei vadovybei dėl finansinės veiklos, A.Sungailienė sakė atėjusi "ne ieškoti buvusios vadovybės klaidų: "Atėjau daryti tai, kad įmonė veiktų pelningai, atliktų savo pagrindines funkcijas, tai darytų efektyviai. Ir plika akimi matyti, kad yra ką veikti, visiems procesams gerinti vienareikšmiškai skiriamas didelis dėmesys. Ar jis anksčiau buvo pakankamas? Visada gali būti geriau. Bet užsiimti ankstesnės vadovybės vertinimu... Net nebuvo tokios užduoties. Mano užduotis yra įmonei vadovauti geriausiai."

Pasak A.Sungailienės, įmonės audito išvadų rezultatai "nėra išskirtinai blogi", jie priklauso nuo prielaidų, kokių siekiama tikslų.

"Kai žiūrima retrospektyviai, kas padaryta anksčiau, kartais labai lengvai gali neteisingai įvertinti tuo metu priimtus veiksmus. Nes kiekvienas sprendimas turi rizikos elementą. Visada viskas remiasi prielaidomis. O ateitis nebūtinai būna tokia, kokią tu ją planuoji", – kalbėjo A.Sungailienė, tarsi gindama "Lietuvos pašto" ankstesniąją vadovę.

Keista rokiruotė

Nuo šių metų kovo vidurio "Lietuvos pašto" Korporatyvinių reikalų departamento vadovės pareigas pradėjo eiti Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotojo Kęstučio Budrio žmona Vaida Budrienė.

Nuo 2005-ųjų ji daugiau nei šešerius metus dirbo koncernui "MG Baltic" priklausančioje bendrovėje "Stumbras" atstove spaudai, o vėliau tapo korporatyvinių reikalų vadove.

Kaune įsikūrusiam "Stumbrui" kartu su kitomis įmonėmis susijungus į vieną verslo grupę – MV GROUP, V.Budrienė šias pareigas ėjo toliau, o nuo 2014 m. vadovavo MV GROUP įkurtam Korporatyvinių reikalų departamentui.

Pati V.Budrienė dienraščiui sakė, kad iš koncerno įmonės buvo "paprasčiausia išmesta" kilus skandalui dėl politikų papirkinėjimo. Paklausus, kaip galėjo būti atleista, jei tuo metu buvo vaiko priežiūros atostogose, moteris prisipažino ankstesnę darbovietę palikusi šalių susitarimu.

"Šitą žmogų pati priiminėjau. Turėjome nemažą būrį kandidatų, vertinome jų matymą, siūlymus. Kita vertus, darbuotojai yra tikrinami teisėsaugos institucijų ir tik tada, kai gauname teigiamus atsakymus, kad žmonės neturi jokių priežasčių nebūti priimti, priimame į darbą. Aš asmeniškai priimu žmones ne pagal tai, kur kieno giminaičiai dirba, o pagal tai, kokių mums reikia žmonių. Aš nedvejoju tokiu sprendimu", – kalbėjo A.Sungailienė, paprašyta išsakyti nuomonę apie iš skandalingai pagarsėjusio koncerno atėjusią naują "Lietuvos pašto" departamento direktorę.

"Snoriukai" – už centus

Skandalinga istorija susijusi su sandoriu dėl vadinamųjų "snoriukų".

Dar 2012 m. pabaigoje "Lietuvos paštas" baigė nacionalizuoto ir bankrutavusio banko "Snoras" valdytų mini bankų – kioskelių, dar vadintų "snoriukais", įsigijimo sandorį. Tai būta pirmo didesnės vertės banko turto pardavimo sandoris. 214 "snoriukų" buvo įsigyta už 3,1 mln. litų. Už vieną "snoriuką" sumokėta mažiau nei po 15 tūkst. litų – gerokai mažiau, nei reikėtų investuoti siekiant atidaryti naują kioskelį.

Analitikai prognozavo, kad "Snoro" kioskus galima parduoti maždaug už 7 mln. litų, o kartu su kitu nekilnojamuoju turtu kaina galėtų siekti ir 10 mln. litų.

Dabartinė "Lietuvos pašto" generalinė direktorė A.Sungailienė, dienraščio paklausta apie "snoriukų" likimą, konkrečios informacijos suteikti negalėjo: "Nežinau. Dalis iš karto parduota, dalis naudojama. Yra dalis, kurie dar neparduoti. Yra pelningų, bet ne visi tokie."

2016 m. pradžioje "Lietuvos paštas" paskelbė ketinantis atsikratyti dalies "snoriukų", kurie priklausė naujam finansinių paslaugų tinklui "PayPost". Parduoti buvo pasiūlyti septyni nenaudojami "snoriukai" Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Biržuose ir Saločiuose ir dar 25, kurie buvo saugomi sandėliuose. Kioskeliai buvo parduodami ne aukcione, o tiesiogiai "Lietuvos pašto".

Priklausomai nuo vietos, "snoriukų" kaina svyravo nuo 3 iki 5 tūkst. eurų, už nenaudojamus ir sandėliuose stovinčius buvo prašoma vos 1,6 tūkst. eurų. Kaip sakytų verslininkas, monkės biznis – pirko kad ir pigiai, bet pardavė dar pigiau.

Nepavyko susisiekti

Dienraštis ketino dabartinės Lietuvos pramonininkų konfederacijos vykdomosios direktorės L.Minderienės paklausti, kodėl, jai vadovaujant "Lietuvos paštui", buvo sudaryta nenaudinga patalpų nuomos sutartis su "MG Valda", kokie ryšiai ją ir jos artimuosius galbūt siejo ir tebesieja su skandalingai pagarsėjusiu koncernu "MG Baltic", kodėl buvo pusvelčiui parduoti "snoriukai", užduoti kitus klausimus.

Konfederacijos ekspertė Greta Ranonytė teigė, kad susisiekti su direktore nėra galimybės. Į telefono skambučius L.Minderienė neatsakė.

"Lietuvos pašto" valdybai paskelbus apie atleidžiamą generalinę direktorę, neva nevykdžiusią Pinigų plovimo įstatymo reikalavimų, L.Minderienė sprendimo viešai nekomentavo.

Tik kitą darbo dieną "Lietuvos paštas" išplatino oficialų pranešimą, kuriame teigiama, kad ne kartą informavo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą dėl galimų pinigų plovimo atvejų – įtarimų sukėlė pasikartojantys Nigerijos ir Ganos piliečiams per "Western Union" sistemą siunčiamų pinigų perlaidų srautai.