Švelnėja žuvininkystės tarnybos pertvarkymo mastelis | Diena.lt

ŠVELNĖJA ŽUVININKYSTĖS TARNYBOS PERTVARKYMO MASTELIS

Pasikeitus žemės ūkio ministrams koreguojama Žuvininkystės tarnybos pertvarkymo eiga.

Liko gražus planas

Nuo rugsėjo 1-osios pagal buvusio žemės ūkio ministro Broniaus Markausko sumanytą planą Žuvininkystės tarnyboje turėjo likti tik keturi skyriai – Finansų ir bendrųjų reikalų, Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės, Tolimojo plaukiojimo žvejybos kontrolės, Žuvininkystės įsipareigojimų vykdymo.

Pagal B. Markausko sumanymą visos žuvivaisos grupės ar biurai turėjo tapti atskiromis bendrovėmis. Darbuotojų po pertvarkos turėjo sumažėti nuo 180 iki 45. Pati tarnyba buvo iškelta į Klaipėdą.

Padarė pakeitimus

B. Markauską pakeitęs žemės ūkio ministras Giedrius Surplys atliko žuvininkystės tarnybos pakeitimo pokyčius. Vietoje keturių planuotų skyrių po jo korekcijos Žuvininkystės tarnyboje liko aštuoni skyriai. Nebeliko planuoto Tolimojo plaukiojimo žvejybos kontrolės skyriaus. Nors tolimoji žvejyba sudaro didžiausią dalį Lietuvos ūkio subjektų sugautos žuvies dalį, tačiau kurti specialiai jos Afrikos žemynuose kontroliuoti skirtą skyrių atrodė tarsi nesusipratimas.

Prie jau minėtų Finansų ir bendrųjų reikalų, Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės, Žuvininkystės įsipareigojimų vykdymo skyrių atsirado nauji Veiklos administravimo, Žvejybos stebėsenos ir kontrolės skyriai.

Skeptiškas žvejų požiūris

Bet esminis pokytis įvyko toks, kad nuspręsta Žuvininkystės tarnyboje išlaikyti žuvivaisos grupes. Kaip atskiri padaliniai šioje tarnyboje liko Šilavoto veislininkystės grupė, Simno, Laukystos ir Rusnės žuvivaisos biuras bei Žeimenos ir Trakų Vokės žuvivaisos grupė.

Žvejai labai skeptiškai žvelgia į įvykdytą Žuvininkystės tarnybos pertvarkymą. Iš vienos pusės jiems patiko, kad tarnyba yra perkelta į Klaipėdą. Tačiau egzistuoja tikimybė, kad tarnyba bet kada gali būti iškelta atgal į Vilnių, nes tiek tarnybos vadovas, tiek specialistai liko vilniečiai, kurie gali daryti žingsnius, kad tarnybą sugrąžinti arčiau savo namų.

Taip pat ir darbuotojų Žuvininkystės tarnyboje mažėjo ne tiek kiek buvo suplanavęs buvęs žemės ūkio ministras B. Markauskas. 2018 m. rugpjūčio pabaigoje, Sodros duomenimis, šioje tarnyboje dirbo 121 darbuotojas. Iki B. Markausko ministravimo laikais planuoto 45 darbuotojų skaičiaus dar labai toli ir greičiausiai tas skaičius, matyt, taip ir nebus pasiektas.

Rašyti komentarą
Komentarai (2)

žiobris

Būtu buvęs Markauskas kuris ėjo už žvejus, 45 dykaduoniai būtu dirbe o dabar prie Siurplio vėl bardakas.

xxxxxx

Kaip buvo betvarkė,taip ir liko.Tik nesumažino tų darbuotojų,bet dar padidino.Kai nueini pilni kabinetai gražių moterų ir nei jos, nei atėjęs nebesusigaudai pas ką kreiptis,nes jos pačios nesupranta,kas už ką atsakingas ir ką čia veikia.Tai tokia reformą žuvininkystės sektoriuje.O kad paliko žuvivaisos grupes,tai turbūt patys suprantat,kad ten didžiausi plaunami pinigai.Tai tiek tų skambių frazių apie reformas.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS