APKLAUSA: LIETUVIAI PIRKTŲ ELEKTROMOBILIUS, TIK EGZISTUOJA VIENAS „BET“

Elektromobilizmo idėjos pasaulyje kelią skinasi sparčiai – kasmet nuosekliai didėja elektromobilių pardavimo apimtys ir jų šalinininkų skaičius. Sparčiau nei tai vyksta Lietuvoje. Pirmasis elektromobilis mūsų šalyje buvo įregistruotas prieš beveik septynerius su puse metų. Kovo pradžioje, „Regitros“ duomenimis, jų buvo 678.

Lietuviai elektromobilius rinktųsi drąsiau, tačiau yra kas nuo šio pasirinkimo atbaido. Apibendrinus BMW užsakymu atliktos vairuotojų apklausos duomenis, paaiškėjo, kad 6 iš 10 vairuotojų platesnis įkrovimo stotelių tinklas taptų reikšmingiausia paskata įsigyti elektromobilį.

Infrastruktūros proveržis planuojamas šiemet

„Elektromobiliu viena įkrova galima įveikti apie 150 kilometrų – mūsų klientai teigia, kad važinėjant mieste to pilnai užtenka, juk įkrauti baterijas galima namie iš paprasto elektros lizdo. Užmiestyje tokia baterijos talpa yra ne visuomet pakankama ir pusiaukelėje kartas prireikia baterijas papildyti, todėl suprantama, kad viešo naudojimo stotelių tinklas tampa svarbiu kriterijumi svarstant elektromobilio įsigijimo galimybę. Kai kuriems tai – pagrindinė priežastis, atgrasanti tautiečius nuo elektra varomo automobilio pirkimo“, – teigia BMW prekės ženklo vadovas Martynas Daujotas.

Pirmieji elektromobiliai Lietuvoje atsirado apie 2010-uosius metus – tuomet infrastruktūros nebuvo nė kvapo, o lengvatomis nulinę anglies dvideginio emisiją turinčiam transportui nesišvaistė praktiškai jokia pasaulio valstybė.

Dabar situacija – radikaliai kita. Elektromobiliams nuolaidos taikomos daugelyje šalių ir, nors Lietuvoje finansinių paskatų įsigyti elektromobilį nėra ir vargu ar kada nors bus, egzistuoja kelios lengvatos (beveik nemokamas parkavimas miestų centruose, galimybė naudotis viešojo transporto eismo juosta). O didžiausias proveržis dar šiemet įvyks infrastruktūroje.

Jau dabar magistraliniuose šalies keliuose (Vilnius-Klaipėda ir Vilnius-Panevėžys) abiejose kelio pusėse įrengta 12 viešo naudojimo greitojo įkrovimo stotelių. Iki 2018-ųjų pabaigos jų, Susisiekimo ministerijos duomenimis, turėtų atsirasti dar 14 – maždaug kas 50 kilometrų visuose magistraliniuose šalies keliuose. Greitojo įkrovimo stotelių plėtros planas numatytas iki pat 2022-ųjų.

Tai ženkliai pagerins elektromobilių naudotojų kasdienybę – atsiradus visoms 2018-aisiais numatytoms stotelėms į bet kurią šalies vietą bus galima nuvykti ir elektromobiliu. Greitojo įkrovimo stotelėse per mažiau nei pusvalandį papildoma apie 80 procentų baterijos talpos.

Šeimoje – tik elektromobiliai

Kol viešojo įkrovimo stotelių tinklas nėra platus, žmonės savo transporto priemones paprastai įkrauna namuose. Trejus metus „BMW i3“ vairuojantis Andrius Narkevičius teigia, kad jo elektromobilio baterijos praktiškai visada pildomos namie įrengtoje vidutinio greičio įkrovimo stotelėje.

„Naudojamės juo kartu su žmona. Netoli jos biuro yra greitojo įkrovimo stotelė, tai kartais ji ja naudojasi. Tačiau realiai, 99 proc. kartų įkrauname namuose – mūsų poreikiams Vilniuje to pilnai pakanka“, – teigia A. Narkevičius.

Net ir esant itin atšiaurioms oro sąlygoms – pavyzdžiui, Lietuvoje kalendorinės žiemos pabaigoje – pirmos kartos „BMW i3“ elektromobilis įveikia apie 100 kilometrų. Vasarą – bent trečdaliu daugiau. Tiesa, 2016-aisias atnaujintas modelis gavo didesnę bateriją ir jo nuvažiuojamas atstumas mieste padidėjo maždaug iki 200 kilometrų.

Toks atstumas, pasak elektromobilio savininko, jau pakankamas norint juo naudotis visoje Lietuvoje – 2018-ųjų antroje pusėje atsirasiantis platus viešųjų įkrovimo stotelių tinklas tai užtikrins. A. Narkevičius teigia, kad kitąmet, kai baigsis kito šeimos automobilio – vidaus degimo variklį turinčio „BMW X3“ lizingo sutartis – jie svarstys įsigyti antrą, didesnį elektromobilį. Su sąlyga, kad rinkoje bus galintis įveikti pakankamą atstumą, tad A. Narkevičius laukia 2019-aisiais pasirodysiančio „BMW iX3“. Tuomet jo šeima būtų viena pirmųjų Lietuvoje, kurios parke – vien elektra varomi automobiliai.

Elektromobiliai – ir daugiabučių gyventojams

O ką daryti, jei gyveni daugiabutyje? Krovimo procesas gyvenant atrodytų juokingai – reikėtų išmesti kroviklio laidą pro langą ar balkoną. Dabar tai jau vis retesnė problema naujuose daugiabučiuose apsigyvenusiems žmonėms.

Verslo, prekybos ir laisvalaikio centruose pirmosios elektromobilių įkrovimo stotelės atsirado prieš kelerius metus ir jų vis daugėja, o pastaraisiais poreikis persikėlė ir į daugiabučius.

„Dar visai neseniai mūsų įmonė elektromobilių įkrovimo stoteles įrengdavo tik prie verslo centrų Vilniuje ir Kaune, tačiau dabar  naujai statomi gyvenamieji projektai be jų būtų sunkiai įsivaizduojami. Elektromobilių įkrovimo stotelę planuojame pastatyti ir dabar kylančiame gyvenamųjų namų projekte „Raitininkų sodas“ Vilniuje. Įkrovimo stotelės kuria pridėtinę vertę gyvenamajai vietai. Renkantis būstą, tai gali tapti vienu svarbiausių faktorių gyventojui, kuris turi arba planuoja įsigyti elektromobilį. Tad galima tikėtis, kad tokių stotelių artimiausiais metais gerokai padaugės  tiek daugiabučiuose namuose, tiek verslo centruose“, – sako statybos ir darnios NT plėtros bendrovės „YIT Kausta“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Anot jo, retoje valstybėje elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimas yra reglamentuotas teisiškai – pavyzdžiui, Lietuvoje ar Suomijoje įmonės stoteles pastatuose įrengia savo iniciatyva ir ši tendencija sparčiai ryškėja. Net Norvegijoje – šalyje, kurioje elektromobilių skaičius, palyginus su gyventojų skaičiumi, yra didžiausias visame pasaulyje – tokio reikalavimo nėra. Nepaisant to, kiekvienas naujas daugiabutis Norvegijoje jau dabar turi įkrovimo stoteles – NT plėtros bendrovės atsižvelgia į gyventojų poreikius.

Internetinė Lietuvos gyventojų apklausa BMW užsakymu buvo atliekama apklausų bendrovės „Norstat Lt“. Ji buvo vykdoma spalio mėn., iš viso apklausta 600 vairuotojų, prie automobilio vairo sėdančių bent kartą per savaitę.