DUJINIAI AUTOMOBILIAI PO TRUPUTĮ IŠGARUOJA

Kai kalbama apie ekologiškas transporto priemones, dažniausiai tai susiję su elektromobiliais, tačiau dar prieš dešimtmetį ekologiškiausių automobilių gretose buvo tie, kurie buvo varomi dujomis. Mašinų su dujų įranga dalis šalies automobilių parke kasmet vis mažėja, tačiau dujų įrangos montuotojai darbo dar turi.

Paklausa nenuolatinė

Didžiausią Lietuvos automobilių parko dalį sudaro transporto priemonės, varomos dyzelinu. Tokių mašinų dabar yra apie 870 tūkst., jų skaičius kasmet vis didėja, o benzininių vis labiau traukiasi. Tokios transporto priemonės sudaro 26 proc. visų šalies automobilių. Dar 9 proc. vairuotojų renkasi automobilius, kurie varomi ir benzinu, ir dujomis. Tokių šalyje yra apie 115 tūkst.

Viename populiariausių automobilių pardavimo portalų į paieškos laukelį įvedus degalų rūšį "benzinas/dujos", gauname apie 1,5 tūkst. paieškos rezultatų. Palyginti benzininių automobilių – apie 7,5 tūkst., dyzelinių – apie 21 tūkst.

Lietuvos automobilių dujų įrangos montuotojų asociacijos "Autoekologija" valdybos pirmininkas Remigijus Jonaitis teigia, kad perpus mažesnė nei benzino suskystintųjų gamtinių dujų kaina yra svarbiausias faktorius tiems, kurie nusprendžia dujų įrangą montuoti į automobilius. Asmenų, nusprendusių į automobilius įmontuoti dujų įrangą, skaičius taip pat labai kintamas. Pašnekovo teigimu, vienais metais jis išauga, kitais susitraukia.

"Italijoje, Beniliukso šalyse ir Vokietijoje dujų įrangą į automobilius montuoja žmonės ne tik norintys sutaupyti, tačiau galvojantys ir apie ekologiją. Mūsų šalyje ekologijos faktorius dar nėra svarbiausias", – "Kauno dienai" sakė R.Jonaitis. Jis svarstė, kad automobiliams su dujine įranga galėtų būtų taikomos ir kokios nors lengvatos, pavyzdžiui, kaip Romoje. Vis dėlto pašnekovas sutiko, kad rinkoje daugėjant elektromobilių ir hibridinės pavaros automobilių tokių vilčių puoselėti nereikėtų.

Dabar populiariausios IV kartos dujų įrangos kaina prasideda maždaug nuo 550 eurų. "Vidutiniškai tokią įrangą montuojantis žmogus išleidžia apie 650 eurų", – tikino "Autoekologijos" valdybos pirmininkas. Pasak jo, labiausiai kainą lemia tai, kokio gamintojo dalys pasirenkamos montuojamai įrangai.

Įmonių nedomina

Šiuo metu jau nebemontuojamos anksčiau populiarios II ir III kartos dujų įrangos sistemos, nors yra dar nemažai automobilių, važinėjančių būtent su šiomis dujų įrangomis. Daugiausia šalyje registruota automobilių, kurių amžius apie 13–15 metų, tad senosios kartos įrangos jiems nebetinkamos. Yra galimybė rinktis ir dar tobulesnę V kartos dujų įrangą, tačiau jos kaina yra du kartus didesnė nei IV kartos, todėl ją montuoti nusprendžia tik pavieniai asmenys.

IV kartos dujų sistemose dujų mišinys įpurškiamas tiesiai į cilindrus, kaip ir benzino padavimo sistemoje. Pasak R.Jonaičio dujų įrangą į automobilius daugiausia montuoja privatūs asmenys, kai tokį sprendimą priima įmonė, tai būna dalis jos politikos.

"Lietuvoje įmonės dažniausiai renkasi dyzelinius automobilius. Ypač tos, kurios turi sunkiasvorių transporto priemonių parkus. Dėl lengvesnės degalų apskaitos, perkami ir dyzeliniai lengvieji automobiliai", – tvirtino pašnekovas.

Dujų įrangos montuotojų asociacijos vadovas tvirtino, kad eksploatuodami automobilį su dujų įranga savininkai dažniausiai pamiršta laiku pakeisti kuro filtrus. "Yra privalomi paprasčiausi aptarnavimai, kurie numatyti pagal nuvažiuotą ridą. Laikantis visų priežiūros nurodymų, dujų įranga neturėtų sugesti", – pasakojo R.Jonaitis.

Dujų įranga dažniausiai atsiperka nuvažiavus apie 30 tūkst. km. "Toks skaičiavimas tinkamas vidutinės klasės automobiliui ir, be abejo, labai priklauso nuo vairavimo būdo. Skaičiuojama, kad automobilis sunaudoja 15 proc. daugiau dujų nei benzino", – kalbėjo dujų įrangos specialistas.

Svarbiausia – sandarumas

Paprašytas pakomentuoti praėjusių metų rudenį sostinėje įvykusią nelaimę, kai po avarijos, užsiliepsnojus automobilio dujų įrangai, sudegė trys jaunuoliai, pašnekovas teigė, kad nelaimės priežastimi galėjo tapti netinkamai sumontuota dujų įranga.

Dujų nuotėkis automobilyje gali atsirasti įvairiose įrangos vietose, tačiau pačios pavojingiausios yra įvairiausios jungtys nuo dujų baliono iki reduktoriaus ir nuo dujų baliono iki užpylimo vožtuvo. Gana dažna dujų nuotėkio priežastis – nusidėvėję jungčių sandarikliai. Dujų užpildymo vožtuvo konstrukcija vis dar labai elementari. Ją sudaro trys detalės: guminis žiedas, nedidelis šratas ir spyruoklė. Ilgai naudojant šratas aprūdija, susidėvi guminis tarpiklis ir, pripylus dujų bei atitraukus pistoletą, dujų užpildymo anga neužsidaro. Jeigu automobilis laikomas lauke, tai itin didžiulio pavojaus nesukelia, tačiau, jeigu jis ilgiau stovi nevėdinamame garaže, susikaupusios dujos, pagavusios kibirkštį, gali sprogti.

Naujesnės kartos dujų įranga šios problemos jau neturi. Ties dujų vamzdelio jungtimis balione montuojami elektromagnetiniai vožtuvai, kurie užsidaro savaime, vos išjungus automobilio variklį. R.Jonaitis atkreipė dėmesį, kad kai dujų balionas montuojamas bagažinėje, privaloma įrengti vėdinimą, o dujų tiekimo vamzdeliai, esantys variklio skyriuje, neturėtų liestis su kitais – ABS, kondicionieriaus ar kt. vamzdeliais, nes dėl vibracijos ir atsiradusios trinties gali tapti nesandarūs.

Naudojasi viešasis transportas

Pasaulyje auga ir automobilių, varomų suslėgtosiomis gamtinėmis dujomis skaičius, tačiau Lietuvoje šios rūšies dujos dažniausiai naudojamos išskirtinai viešajam transportui (apie 90 proc.), o eilinis vairuotojas tokių dujų gali prisipilti vos trijose viešai prieinamose degalinėse Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

"Suslėgtosioms gamtinėms dujoms akcizas Lietuvoje yra didžiausias visoje ES, todėl šios dujos sunkiai konkuruoja su kitomis degalų rūšimis", – teigė įmonės "SG dujos Auto" direktorius Vidas Korsakas. Jis sakė stebintis procesą, kai žmonės įsigyja automobilį su šios rūšies dujų įranga ir vėliau ją išmontuoja, nes degalų paieškų procesas labai sunkina gyvenimą.

Pagrindinis skirtumas, skiriantis suslėgtąsias gamtines dujas nuo suskystintųjų, yra ekologiškumas. Būtent todėl daugelyje miestų suslėgtąsias dujas naudoja viešasis transportas. Lietuvoje šioms gamtinėms dujoms akcizas netaikomas tik tuo atveju, jeigu jos naudojamos viešajam keleivių vežimui. Šiuo metu suslėgtųjų gamtinių dujų kaina eiliniam vartotojui siekia apie 0,95 euro, miestų vežėjams – apie 0,68 euro. Be jau anksčiau paminėtų trijų pildymo stočių, yra dar šešios uždaros stotys kituose miestuose.

V.Korsako teigimu, automobilis suslėgtųjų gamtinių dujų sunaudoja panašiai kaip ir benzino. Neretai pats V.Korsakas sėda prie tarnybinio "VW Caddy" vairo, turinčio 31 kub. m talpą. To pakanka nuvažiuoti apie 500 km. Kaip visuomet šis skaičius sąlyginis, nes priklauso nuo kiekvieno vairavimo įpročių.

Nauji degalai

Automobilio su tokia degalų sistema savininkas gali pasistatyti suslėgtųjų gamtinių dujų kompresorių ir namuose, kuriuo galėtų pripildyti savo automobilio dujų talpą. Pats lėčiausias kompresorius per valandą suslegia apie 1,5 kub. m, tačiau tokie kompresoriai naudojami itin retai. "Viešojo transporto parkai turi galingus kompresorius, kurie autobusų bakus dujų pripildo tokiu pačiu greičiu, kaip tai būtų, jeigu į autobusą būtų pilamas dyzelinas", – pasakojo V.Korsakas.

Pašnekovas pasakojo, kad lengvųjų automobilių su suslėgtosiomis gamtinėmis dujomis dar yra ir maži benzino bakai, tačiau viešajam transportui įrengiama tik dujinė degalų sistema.

"SG Dujos Auto" neseniai patentavo ir hidrometano (gamtinių dujų, prisodrintų 5–10 proc. vandenilio) gamybos technologiją bei sukūrė gamybos įrangą. Pirmieji moduliai skirti viešajam transportui jau veikia Ukmergėje, Marijampolėje ir Telšiuose.

Hidrometano mišinys gerokai prisideda prie aplinkos taršos mažinimo. "Viliamės, kad patentuotą technologiją pavyks parduoti. Mūsų akimis žvelgiant, tai geriausias sprendimas, įvertinus tiek taršą, tiek saugumą, tiek eksploatacines ypatybes ar pan.", – tvirtino V.Korsakas.

Lietuvių įmonė ne pirmoji, nusprendusi vandenilį panaudoti degalų gamybai. Panašius tyrimus vykdo įmonės JAV, Norvegijoje, Indijoje. Vis dėlto jie skyrėsi nuo lietuvių tyrimų, nes buvo daug siauresni ir mažiau pritaikomi. JAV mokslininkai tyrė, ar hidrometanas tinka nedideliems "Ford" pikapams, o italai bandė juos pritaikyti vienos rūšies autobusams.