EUROPARLAMENTARAI KOVOJA SU GREIČIO VIRŠIJIMU IR ORO TARŠA

Europos parlamentarai pritarė ne vienam siūlymui, kuris keis tiek automobilių gamintojų, tiek vairuotojų kasdienybę.

Privalomos sistemos

Europos Sąjunga (ES) pritarė siūlymui, kad visuose naujuose automobiliuose nuo 2022 m. privalės būti įdiegti greičio ribojimo prietaisai, duomenų registratoriai ir kitos saugumo priemonės. Tiesa, tokia tvarka galios tik naujiems automobiliams. Dėl papildomų saugos priemonių taikymo vieningai balsavimu pritarė Europos Parlamentas, Europos Vadovų Taryba ir Europos Komisija. Privalomi duomenų registratoriai, autonominė avarinė stabdžių sistema, kelio juostos išlaikymo pagalba, vairuotojo nuovargio demaskavimo sistema, atbulinės eigos jutikliai ar kameros ir antialkoholiniai variklio užraktai – remiantis naujomis taisyklėmis, tai bus privalu visoms naujoms transporto priemonėms.

Greičio ribojimo prietaisai, dar žinomi kaip pažangiosios greičio ribojimo sistemos, pasitelkę kelio eismo ženklų atpažinimo kameras ir/arba GPS duomenis, kurie ir padės konkrečioje vietovėje nustatyti maksimalų leistiną greitį, automatiškai sumažins variklio galią ir transporto priemonės greitį.

Stebės greitį

Spaudimą dėl pažangiųjų greičio ribojimų sistemų pirmiausia darė Europos transporto saugumo taryba, teigianti, kad tokia strategija padėtų avarijų skaičių sumažinti iki 30 proc. ir per pirmuosius 15 metų nuo naujos tvarkos įsigaliojimo išgelbėtų 25 tūkst. žmonių gyvybių. Gavus politinį Europos Parlamento, Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos pritarimą, belieka sulaukti oficialaus Europos Parlamento ir Europos Vadovų Tarybos pritarimo.

Europos transporto saugumo tarnyba pradžiai rekomenduoja suteikti galimybę įjungti arba išjungti pažangiąją greičio ribojimo sistemą, o vėliau žada taikyti dar griežtesnes taisykles. Nors teoriškai ir bus galima nepaisyti sistemos stipriau spaudžiant greičio pedalą, sistema aktyvuosis kas kartą užvedus variklį. Europos transporto saugumo tarnyba taip pat teigia, kad tada, kai vairuotojas kelias sekundes važiuoja didesniu nei nustatytas greičio limitas greičiu, sistema kelias sekundes skleidžia perspėjimo signalą ir rodo vaizdinį perspėjimą tol, kol greitis nesumažinimas.

Taršos reikalavimai

Europos Parlamentas iš esmės sugriežtino ir naujų Europoje parduodamų automobilių taršos ribas. Vėliausiai 2030 m. naujų automobilių į aplinką išmetamas anglies dvideginio (CO2) kiekis turės sumažėti 37,5 proc. palyginti su 2021 m. lygiu. Tai gerokai daugiau nei 30 proc. sumažėjimas, kurį iš pradžių siūlė įteisinti Europos Komisija.

Naujų furgonų CO2 tarša iki 2030 m. turės sumažėti 31 proc. EP taip pat pritarė vidutinio laikotarpio tikslui iki 2025 m. sumažinti naujų automobilių bei furgonų išmetamą CO2 kiekį 15 proc. palyginti su 2021 m. Miriam Dalli, EP pranešėja, atkreipė dėmesį, kad nauji taršos standartai patvirtinti nepaisant kai kurių ES narių ir atskirų automobilių gamintojų pasipriešinimo. "Tai žingsnis į priekį, užtikrinantis, kad Europa būtų priekyje, kai kalbama apie mažai teršiantį ar nulinę emisiją turintį transportą. Esu tikra, kad ateityje tai taps Europos konkurenciniu pranašumu", – akcentavo ji.

Grės baudos

Parlamentas patvirtino nuostatą, pagal kurią automobilių gamintojai, pažeidę šias taisykles, bus baudžiami. Iki 2023 m. Europos Komisija turės įvertinti, ar verta iš šių surinktų lėšų sukurti atskirą fondą, skirtą netaršiam transportui skatinti bei automobilių sektoriaus darbuotojams perkvalifikuoti. Gamintojai, kurie iki 2025 m. gerokai viršys netaršių automobilių gamybos tikslus, būtų apdovanoti papildomais CO2 kreditais.

Europos Komisija įpareigota vykdyti naujų automobilių CO2 ribų atitikimo stebėseną, taip pat iki 2023 m. įvertinti būtinybę sukurti europinę naujų automobilių testavimo kelyje procedūrą, siekiant užkirsti kelią sukčiavimui nustatant teršalų kiekį. ES siekia iki 2030 m. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį mažiausiai 40 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Automobiliai yra tarp didžiausių taršos šaltinių.