Labai retai koncepciniai automobiliai pasiekia gatves. Dažnu atveju parodose pristatomas modelis taip ir neišvysta pasaulio, o jei ir išvažiuoja pro gamyklos vartus, tai gerokai konservatyvesnių formų. Tiesa, yra pavyzdžių, kai koncepcija virsta realybe.

Atsiduoda fantazijai

Koncepcinius automobilius galima išskirti į du tipus: tuos, kurie niekada nepasiekia serijinės gamybos, ir tuos, kurie pristato ateityje pasirodysiantį modelį. Pastarosios kategorijos gaminiai gali patraukti akį išskirtiniais elementais, tačiau jie akivaizdžiai primena gamyklinius pavyzdžius.

Pirmosios kategorijos automobiliai atrodo visiškai neįtikėtinai, tarsi futuristiniai erdvėlaiviai, skirti važinėti kitų planetų paviršiumi. Jų salonai žavi neįprastu stiliumi ir dar niekur nematytomis technologijomis. Gamintojai papasakoja apie išskirtinėmis savybėmis pasižyminčias pavaros sistemas, tačiau tie žodžiai dažniau primena pasakas, nes į gamybą tokios technologijos retai patenka.

„Koncepciniams gaminiams nekeliami aukšti reikalavimai, jiems visiškai nesvarbus saugumas, nes jie labai retai pasiekia serijinę gamybą. Jais dažniausiai pristatoma nauja dizaino kryptis“, – aiškino automobilių istorijos patikros bendrovės „CarVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis.

Kam to reikia?

M. Buzelio teigimu, gamintojai koncepciniais modeliais nori nustebinti publiką ir pritraukti dėmesį. Vis dėlto tokie kūriniai dažniausiai turi simbolinę reikšmę.

„Peugeot“ yra prikepęs daug įspūdingų koncepcinių modelių, kurie nušluostytų nosį ir superautomobilių kūrėjams. Deja, jie niekada nepasirodo realybėje. Vis dėlto viena kita tų vienetinių automobilių detalė atsiranda ir standartinėse transporto priemonėse“, – pažymėjo pašnekovas.

Koncepciniuose modeliuose labai populiaru montuoti ir milžiniškus ratus, tačiau jie itin brangūs, be to, automobilis su jais nebus komfortiškas.

Pavyzdžiui, 2017-aisiais išvydus „Peugeot Instinct“ koncepciją, publikai iš nuostabos atvipo žandikauliai, tačiau šiandien serijinėje prancūzų gamintojo gamoje regime tik ten pasirodžiusius liūto nagų įdrėskimus menančius žibintus ir skaitmeninio prietaisų skydelio dizainą.

2014-aisiais parodytoje „Kia GT4 Stinger“ koncepcinėje versijoje debiutavo iki šiol matomas korėjietiškos markės simbolis – tigro nosį atkartojančios priekinės grotelės: jos evoliucionuoja, tačiau  naudojamos iki šiol. Nors sportiška kupė gamybos linijų taip ir neišvydo, kai kurie kėbulo elementai, dizaino proporcijos atsikartoja kituose „Kia“ modeliuose.

Varžo ne tik kaina

Koncepciniai modeliai kelyje link gamybos stipriai pasikeičia dėl įvairiausių saugumo ir pritaikymo reikalavimų, bet svarbus yra ir finansinis klausimas. Kurdami koncepciją dizaineriai gali nevaržyti savo vaizduotės, tačiau, kai ateina gamybos laikas, pasirodo, kad priekio dizainą reikia pakeisti iš esmės, kad šis atitiktų minėtus kriterijus.

Koncepciniuose modeliuose labai populiaru montuoti ir milžiniškus ratus, tačiau jie itin brangūs, be to, automobilis su jais nebus komfortiškas. Galiausiai – gaminti parengta versija turi būti konkurencingos kainos, tad kai kurių įspūdingai atrodančių, tačiau brangiai kainuojančių elementų tenka atsisakyti.

Pasak M. Buzelio, lygiai tas pats ir su technologijomis. Koncepcinis hečbekas gali turėti savavaldes vairavimo sistemas, kosminėms kelionėms naudojamų medžiagų saloną ir projekcinį priekinį stiklą, tačiau pasirodęs gamyboje toks automobilis bus tiesiog neįperkamas masėms. Be to, vairuotojai tikisi, kad automobilyje bus patogu sėdėti ir priekyje, ir gale, bus vietos daiktams susidėti, o dizainas su praktiškumu toli gražu ne visuomet dera.