KARAS DĖL VIETOS AUTOMOBILIUI: GYVENTOJŲ IŠMONĖ ATIMA ŽADĄ

Centrinėse miesto gatvėse pastatyti automobilį kartais būna misija „Neįmanoma“, bet čia galioja taisyklė – kas pirmesnis, tas gudresnis. Tačiau daugiabučių kiemų situacija kur kas sudėtingesnė. Gyventojai stengiasi įvairiais būdais rezervuoti stovėjimo vietas: kas montuoja užtvarus, kas – įvairius kuoliukus ar grandines kabina. Kada tai leistina, o kada gyventojai imasi neteisėtos savivalės? Apie tai LNK žurnalistė Asta Dudurytė kalbėjosi su advokatų kontoros „Marger“ partneriu, advokatu Augustinu Vaičiūnu.

– Automobilių statymas daugiabučių kiemuose kartais sukelia ir teisinius ginčus, ar ne?

– Būna tokių situacijų, bet visos jos yra išsprendžiamos. Iš tikrųjų, atlikę kelis labai nesudėtingus veiksmus, žmonės galėtų įsiteisinti tuos ginčus ir santykius, ir viskas būtų gerai.

– Gal pradėkime nuo paprastų dalykų. Devynaukščio daugiabučio kiemas. Gyventojų daug, automobilių vietų yra tiek, kiek yra, o dažnai šeima turi ne vieną, kelis automobilius. Taigi stato visi kur papuola, užima kitą vietą, užstato ar palieka kitus žymėjimo ženklus, kad čia jo vieta. Ar tai teisėta?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ne, tai nėra teisėta, jei kalbame apie tuos tradicinius daugiabučių kiemus, kurių daugumos žemės sklypai, skirti pastato eksploatacijai, nėra suformuoti. Tokių įvažiavimų, tokių kiemų teritorijų negalima užtverti, negalima įrengti kažkokių trukdžių, nei automobiliais užstatyti. Tai yra ir Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimai. Negalima palikti automobilių stovėti taip, kad jie trukdytų kitų transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui, taip pat negalima ir savavališkai užtvarų įrengti, nebent būtų tokia situacija, kai žmonės kreipėsi į savivaldos instituciją suformuoti reikalingą žemės sklypą to pastato eksploatacijai, suderino kažkokio užtvaro įrengimą, tada galėtų ir teisėtai jį įsirengti. Netgi kai kuriuose savivaldybėse yra tam tikros programos, nukreiptos į tai, kad būtų galimybė įrengti papildomų parkavimo vietų. Visa tai padaryti galima atlikus kelis nesudėtingus veiksmus. Arba pati daugiabučio namo bendrija turi kreiptis į savivaldos instituciją, prašydama suprojektuoti, suformuoti žemės sklypą, kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą išsinuomoti, gauti sutikimą įrengti tą užtvarą ir pan. Nors atrodo klampu ir sudėtinga, bet iš tikrųjų yra ne vienas ir ne du pavyzdžiai, kai žmonės, ypač centrinėse miesto dalyse, tokiu būdu legaliai įsirengia tuos užtvarus.

– Kitaip tariant, kaimynams reikia tartis, kalbėtis. Neužtenka pasakyti, kad čia yra mano žmonos automobilio vieta. Reikia susitarti, įforminti teritoriją ir tada pasidalyti vietas ir jas suskirstyti, ar ne?

– Taip. Net, kai jau yra įforminta teritorija, jie gali raštu susidaryti tos teritorijos naudojimosi tvarką, kuria susitariama, kuri konkreti vieta yra vieno ar kito buto savininko ir pan. Kol to nėra, aišku, visi draugiški susitarimai galioja. Yra net patarlė, kad bloga taika yra geriau net ir už gerą teismo sprendimą. Tad visuomet reikia išnaudoti tas taikias, derybines galimybes, rasti visiems priimtinus sprendimus ir kompromisus.

Prabangų automobilį su lynu bandė traukti, sugadino, padarė gana nemažą žalą.

– Ar pasitaiko teisminių ginčų būtent dėl vietos daugiabučio kieme?

– Taip, pasitaiko ir tokių ginčų. Pasitaiko ir dar komplikuotesnių ginčų.

– Susijusių su turto niokojimu?

– Būtent. Žmonės yra įsitikinę, kad čia yra jo tradiciškai nusistovėjusi vieta ir kažkas ją užėmė. Yra buvęs net toks atvejis, kai brangų ir prabangų automobilį su lynu bandė traukti, sugadino, padarė gana nemažą žalą ir dėl to kilo rimtas ginčas. Tačiau sprendimo būdų yra. Pati bendrija gali inicijuoti ir projektuoti papildomas vietas, jas įrengti ir pan.