Norvegijoje aštuoniolika metų įgyvendinama eismo saugumo gerinimo programa "Vizija – nulis" pasiteisino ir lėmė spartesnę kelių eismo saugumo plėtrą šalyje. Nuo programos įgyvendinimo pradžios šios šalies keliuose eismo įvykių skaičius sumažėjo triskart: per metus jų vidutiniškai sumažėja 6 proc.

Svarbūs žingsniai

Norvegijos transporto tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas Rune Elvikas atskleidė, kad prie eismo saugumo gerinimo savo darbais prisideda ir specializuotų tyrimų centrų specialistų komandos, nes, jo nuomone, tik palaikymo iš vyriausybės nepakanka, o ir skiriamų lėšų taip pat niekada nebūna užtektinai.

Kalbėdamas apie gerėjančius rodiklius R.Elvikas pabrėžė, jog tai lėmė, kad eismo saugumo srityje veikla buvo vykdoma kryptingai ir nuosekliai.

"Daugelyje šalies kelių atnaujintos ar pertvarkytos kelių konstrukcijos į saugesnes, apgalvotai naudojami apsauginiai atitvarai, taikomi greičio apribojimai, sumažintas greitis nuo 90 iki 80 ir nuo 80 iki 70 km/val. avaringuose kelio ruožuose", – pasakojo jis.

Daugiau kaip 50 proc. sumažinti mirusių ir sužeistų žmonių skaičių eismo įvykių metu – tokį tikslą iki 2030 m. išsikėlusi Norvegija, siekianti ir toliau išlaikyti aukštą eismo saugumo lygį. Siekiant maksimalaus eismo saugumo įgyvendinimo, Norvegijoje norima pasitelkti 33 saugumo priemones: 7 infrastruktūrai gerinti, 17, susijusių su transporto priemonėmis, ir 9 priemones, įtraukiant policijos pareigūnus.

Dėmesys apšvietimui

Programa "Vizija – nulis" kelių saugumo problemas siūlo spręsti iš esmės.

"Nuoseklus saugumo priemonių, tokių kaip modernių greitkelių, kelių apšvietimo įrengimas, greičio kontrolės, sustiprinta policijos apsauga ir spartesnis automobilių parko atnaujinimas, vykdymas gali užtikrinti, kad iki 2030 m. Norvegijos keliuose žuvusių ar sunkiai sužeistų žmonių būtų ne daugiau nei 350", – teigė Norvegijos transporto tyrimų centro specialistas.

Jis pažymi, kad iki šiol ne visuose Norvegijos keliuose įrengtas tinkamas apšvietimas, todėl planuojama sutvarkyti apšvietimą keliuose, apie 2 tūkst. sankryžų pertvarkyti į žiedines, atnaujinti apie 1 tūkst. pėsčiųjų perėjų, kurios nepakankamai saugios ir kelia grėsmę pažeidžiamiausiems eismo dalyviams – pėstiesiems. Ir toliau bus taikomi greičio apribojimai nuo 80 iki 70 km/val. keliuose, kuriuose galima didžiausia nelaimių rizika.

Nepamiršo ir pėsčiųjų

Programa "Vizija – nulis" kelių saugumo problemas siūlo spręsti iš esmės. Įprastai tradicinėje keturšalėje sankryžoje eismas reguliuojamas kelio ženklais arba šviesoforu.

"Įvykus avarijai, galima sunki trauma ar net mirtis, nes kažkas drįs pervažiuoti kelią net nesulėtinęs greičio ar degant raudonam šviesoforo signalui. Tokias sankryžas pakeitus žiedinėmis, tikėtina, kad padaugės smulkių incidentų, nes eismas žiedu yra sudėtingesnis, tačiau eismo dalyvių patiriama žala bus gerokai mažesnė, nes žiede judėjimas vyksta lėčiau. Žinoma, žiedinės sankryžos nepanaikina eismo dalyvių atsakomybės, tačiau tikrai sumažina sunkių eismo įvykių skaičių", – įsitikinęs specialistas iš Norvegijos.

Norvegija siekia ne tik transporto priemonių saugumo keliuose, bet ir skiria dėmesį pėsčiųjų ir dviratininkų saugumui keliuose sustiprinti. Oslo skubiosios medicinos klinikos atlikto tyrimo duomenimis, didžioji dalis pėsčiųjų ir dviratininkų sužeidžiami vykstančio eismo metu.

"Daugelis nelaimingų atsitikimų nutinka žiemos metu. Įvertinus pėsčiųjų ar dviratininkų patiriamus sužalojimus, nustatyta, kad jų galima išvengti gerinant ne tik kelių priežiūrą žiemą, bet skiriant dėmesį tinkamam kelių apšvietimui bet kuriuo paros metu. Sunku įvertinti, kiek procentų bus sumažintas pėsčiųjų ir dviratininkų eismo įvykių skaičius, tačiau tikėtina, kad pėsčiųjų traumų sumažėtų apie 23–30, o dviratininkų sužalojimų mažės apie 5–10 proc.", – prognozes atskleidė R.Elvikas.