Šiemet minint įkūrimo 700-ąsias Vilniaus įkūrimo metines Lietuvoje bus eksponuojamas išskirtinis dokumentas – Gedimino laiško nuorašas. Lietuvoje šis autentiškas dokumentas eksponuojamas itin retai.

Istorinė svarba

„Visiems visame pasaulyje išplitusiems Kristaus garbintojams, vyrams ir moterims“, – šiais žodžiais prasideda garsieji Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškai, kuriais būsimosioms kartoms jis paliko žinią apie Vilniaus, ir kaip miesto, ir kaip sostinės, egzistavimą.

Nors Vilnius gyvavo ir kūrėsi daugybę amžių dar iki laiško parašymo datos, kuri jame užfiksuota žodžiais „mūsų mieste Vilniuje 1323 Viešpaties metais, Šventojo apaštalo Pauliaus atsivertimo dieną“, tačiau būtent pirmasis paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose yra laikomas bet kurio miesto pradžia.

„Būtent jį galima laikyti Vilniaus 700 metų šventės kaltininku, nes, nurašytas ir taip išsaugotas Rygos miesto archyve, atskleidė pirmojo Vilniaus paminėjimo datą. Labai džiaugiamės, kad bendram mūsų ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus projektui Latvijos valstybinis istorijos archyvas sutiko paskolinti šį svarbų dokumentą“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus pranešime cituojama įstaigos direktorė dr. Rūta Kačkutė.

Du Gedimino laiškai buvo skirti popiežiui Jonui XXII (rašyti 1322 m. vasarą ir 1323 m. gegužę), kiti išsiųsti dabartinės Latvijos ir Vokietijos teritorijoje esančių miestų piliečiams.

Minint laiškus dažniausiai pabrėžiama juose atsiskleidęs Gedimino atvirumas pasauliui – kalbant dabarties terminais, Lietuvos ūkio plėtros programa: į kraštą kviečiami amatininkai, pirkliai, žemdirbiai. Tačiau istorikai pabrėžia ir kitus akcentus. Pvz., laiškuose kalbama apie Vilniuje tuo metu buvusias katalikų bažnyčias, kunigaikštis demaskuoja Vokiečių ordino grobikiškus tikslus Lietuvoje ir taip sumenkina jo kaip krikščionybės platintojo autoritetą.

Laiškuose išdėstyti Gedimino politiniai siekiai: sutinka, kad Lietuva priimtų krikščionybę, jei būtų sustabdyta kryžiuočių agresija. Gediminas suvokė, kad, nepakrikštijus pagonių lietuvių, kolonistų į Lietuvą neatvyks. Tiesa, šių tikslų vėliau atsisakė, tad ordino puolimus pavyko sustabdyti tik ketveriems metams dėl Vilniaus sutarties.

Istorikas Stephenas Rowellas pabrėžia, kad laiškuose Gediminas tituluojasi karaliumi, o savo šalį – karalyste. Taip pabrėžiamas valstybės suverenumas, tuomečio pagoniško krašto lygybė su krikščioniškojo pasaulio valdovais ir šalimis.

Perrašytas tą pačią dieną

Lietuvą pasieksiantis dokumentas yra saugomas Latvijos valstybiniame istorijos archyve Rygoje.

Parodos kuratorius muziejaus archeologas Valdas Steponaitis, pasakodamas apie nuorašo atsiradimo aplinkybes, pažymi, kad istorikai turėtų dėkoti mažai Gedimino gudrybei, kuri privertė laišką padauginti.

„Šis nuorašas yra vienalaikis, t. y. padarytas iškart po originalaus laiško gavimo Rygoje. Jis buvo nukopijuotas vykdant laiške pareikštą Gedimino nurodymą: „Prašome visų miesto tarėjų, kad šis raštas būtų nurašomas, o nurašytas prie bažnyčios durų prisegtas, ir pats laiškas dėl meilės mums be kokio nors atidėliojimo į kaimyninį miestą būtų persiųstas taip, kad Dievo šlovė supažindintų visus su juo“, – sako V. Steponaitis.

Visuotinėje lietuvių ekciklopedijoje teigiama, kad Gedimino laiškų būta aštuonių, tačiau nuorašų išliko tik šeši.

Į Lietuvą jubiliejaus proga atvežamas 1323 m. sausio 25 d. laiškas, kuriuo krikščionys pirkliai, kariai, amatininkai, žemdirbiai ir dvasininkai iš viso pasaulio, ypač Liubeko, Štralzundo, Brėmeno, Magdeburgo ir Kelno miestiečiai, buvo kviečiami atvykti ir apsigyventi Lietuvoje. Plačiajai visuomenei dokumentas bus pristatomas simbolinę sausio 25 d.

XIV a. viešųjų ryšių kampanija

Lietuvos nacionalinio muziejaus komunikacijos ir rinkodaros vadovė Jurga Strimaitienė Gedimino laiškus vadina pirmąja tarptautine Lietuvos komunikacijos kampanija, kuri buvo itin sėkminga.

Vos 500 žodžių laišką pagrįstai galima laikyti Gedimino vizija šaliai ir miestui, joje atsispindi valdovo politinės idėjos ir taktika, vertybės ir idealai: mintys, kaip pritraukti užsienio investicijas, įgyvendinti efektyvią krašto apsaugos koncepciją, ir receptas, kaip dauguma gali sugyventi su mažumomis.

„Vertinant šių dienų standartais, kunigaikštis Gediminas savo valdymo laikotarpiu atliko ir prezidento, ir Vilniaus mero vaidmenis. Kaip to meto valdovas, jis buvo labai progresyvus. Jeigu kunigaikščiui hipotetiškai tektų šiemet kandidatuoti Vilniaus mero rinkimuose, jis, be jokios abejonės, būtų išskirtinis varžovas“, – sako J. Strimaitienė.

Kartu su eksponuojamu dokumentu veiks paroda „Gedimino laiškai: tada ir dabar“, kuri interaktyviai pristatys visų Gedimino laiškų reikšmę ir svarbą. Parodos organizatoriai teigia, kad juose užfiksuota šimtmečiais nesenstanti Lietuvos didžiojo kunigaikščio vizija lankytojams neleis suabejoti – Gediminas net ir šiandien galėtų būti Vilniaus miesto galva be konkurencijos.

Originalus laiško nuorašas bus eksponuojamas iki birželio, vėliau jį iki metų galo veiksiančioje parodoje pakeis faksimilė.

Kas? Paroda „Gedimino laiškai: tada ir dabar“.

Kur? Gedimino pilies bokšte Vilniuje.

Kada? Atidarymas sausio 25 d. Veiks iki birželio 4 d.