Švedija išsiskiria ne tik gamta ir skandinaviška kultūra, bet ir šalies muzikos rinka. Ši šalis užaugino daugybę žinomų pasaulyje žvaigždžių: nuo legendinės grupės ABBA, kuri neseniai paskelbė apie grįžimą į sceną, „Roxette“, „Europe“ iki šių dienų vardų – tokių kaip gegužės 29 d. Vilniuje pirmąjį savo koncertą Baltijos šalyse surengusi Lykke Li ir liepos 19-ąją Kairėnuose koncertuosianti Tove Lo bei talentingasis prodiuseris ir didžėjus Avicii, kuris neseniai pakėlė ranką prieš save, deja, taip ir neišlaikęs populiarumo egzamino.

Švedijos atlikėjai ir šios šalies prodiuserių kurtos dainos žymiausiems pasaulio atlikėjams dominuoja populiariausiųjų sąrašuose.

Ši šalis su vos 9,5 mln. gyventojų yra trečia didžiausia muzikos eksportuotoja pasaulyje, kurią lenkia tik Jungtinės Amerikos Valstijos ir Jungtinė Karalystė. Kur šios šalies muzikos rinkos sėkmės paslaptis?

Švedijos atlikėjai turi iš ko semtis įkvėpimo ir turi sektinų sėkmės istorijų. Mes patys žinome šios šalies atlikėjų, patekusių į pasaulinę muzikos rinką ir atsidūrusių klausomiausių / populiariausių dainų sąrašuose. „Blue Swede“ tapo pirmąja Švedijos grupe, kuri 1974 m. pateko į „Billboard Hot 100“ su daina „Hooked on a Feeling“, o vėliau šiuose topuose atsidūrė ir daugiau Švedijos atlikėjų: nuo ABBA ir „Ace of Base“ iki Zaros Larsson, Tove Lo bei Avicii.

Negalime nepaminėti ir šiemet Portugalijoje rengiamo „Eurovizijos“ dainų konkurso, kurį Švedijos atstovai laimėjo jau šešis kartus (1974 m. ABBA su daina „Waterloo“; 1984 m. Herrey’s su „Diggiloo diggyley“; 1991 m. Carola su „Fångad av en stormvind“; 1999 m. Charlotte Nilsson su „Take Me to YourHeaven“; 2012 m. Loreen su „Euphoria“ ir pastarąjį kartą 2015 m. Månsas Zelmerlövas su kūriniu „Heroes“). Ją lenkia tik Airija su septyniais laimėjimais. Galbūt Švedijos muzikos kūrėjus ir atlikėjus įkvepia žinomos žurnalistės Lolos Akinmade Åkerström minimas „The ABBA efektas“, kai vienos Švedijos grupės sėkmė paskatino kitus muzikantus sekti šiuo pavyzdžiu. „Atlikėjai lyg perduoda vieni kitiems estafetę ir atsiduria klausomiausių dainų topuose: ABBA praėjusio amžiaus aštuntajame, „Roxette“, Neneh Cherry ir „Europe“, išpopuliarėję devintajame dešimtmetyje, dešimtajame dešimtmetyje Švediją garsinę „Ace of Base“, „Eagle Eye Cherry“, „The Cardigans“, pirmajame XXI a. dešimtmetyje išpopuliarėję „The Hives“, „Peter Bjorn & John“, Jensas Lekmanas bei žinomi šių dienų atlikėjai: Robyn, Lykke Li, Miss Li ir kt.“, – rašo žurnalistė L.A.Åkerström.

Vardijant garsiausius Švedijos atlikėjus ir grupes būtina paminėti keletą neseniai pasirodžiusių ir gerų, ir blogų naujienų. Pradėsime nuo blogos: pasaulį neseniai sukrėtė vieno žinomiausių pasaulio didžėjų Avicii netektis. Balandžio 20 d. hito „Wake Me Up“ autorius buvo rastas negyvas savo viešbučio kambaryje – pasaulio ir mūsų šalies žiniasklaida skalambija, kad jaunasis didžėjus ir prodiuseris pats pakėlė prieš save ranką, nes neatlaikė užgriuvusios šlovės naštos.

Gera naujiena: pasaulio žiniasklaida praneša apie legendinės Švedijos grupės ABBA sugrįžimą. Tiesa, sugrįžimas sąlygiškas: neabejojama, kad scenoje jų nepamatysime – greičiausiai koncertuose bus pasitelktos šiuolaikinės technologijos. Britų žiniasklaida spėja, kad renginiuose matysime grupės narių hologramas arba tai bus virtualios tikrovės akiniais stebimi koncertai, sukuriantys iliuziją, kad dalyvauji tikrame ABBA pasirodyme. Be to, skelbiama, kad dar šiemet išgirsime du naujus ABBA kūrinius.

Dvi geros naujienos susijusios su Lietuva: gegužės 29-ąją Vilniuje, „Compensos“ arenoje, koncertavo Lykke Li, kurios dainavimo maniera artima legendinėms Joni Mitchell ir Kate Bush. Ji tokia pat tvirta, bohemiška ir paslaptinga.

„Mano balsas ir išvaizda primena labai jauną merginą, gal net mergaitę. Bet viduje jaučiuosi taip, lyg būčiau šimtametė senolė“, – atvirauja ji.

Liepos 19 d. Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose koncertuosianti Tove Lo kartais vadinama liūdniausia mergina visoje Švedijoje. „Tove Lo – švedų popmuzikos superžvaigždė, kuriai nerūpi, ką jūs galvojate, – šiemet rašė žurnalas „Vogue“. – Jai tikrai sekasi.

Jos muzika griauna visus stereotipus. Ji nuoširdi ir tikra provokatorė, save išreiškianti per kūną. Dar ji kalba apie vyrų dominavimą muzikos industrijoje. Ji įkūnija švedų popmuzikos industriją – jos prasmę, esmę ir kokybę. Kai kas net ją vadina popmuzikos antiheroje.“

Taip pat labai didelę įtaką daro žmonės, dirbantys su atlikėjais, t.y. prodiuseriai ir dainų autoriai. Ką jau kalbėti apie tokias muzikos pasaulio užkulisių įžymybes kaip Maxas Martinas, kuris yra sukūręs arba bendrai parašęs daugiau nei 20 geriausių „Billboard Hot 100“ hitų, ir Shellbackas (vienas iš M.Martino protežė), sukūręs beveik 25 „Billboard Hot 100“ „Top 10“ singlų. Šie prodiuseriai dirbo ir su žymiausiais Amerikos atlikėjais: Pink, Kesha, Usher, Avril Lavigne, Britney Spears, Pitbull, Taylor Swift, „One Direction“, „Maroon 5“, Christina Aguilera ir kitais. Paminėjau du vardus, bet galima jų minėti gerokai daugiau. Pavargtume vardyti ir jų žymiausius bei geriausių vaizdo klipų kūrėjus.

Ne veltui žinomi Lietuvos atlikėjai, tokie kaip Leonas Somovas, Donny Montell, Justė Arlauskaitė-Jazzu bendrauja su Švedijos prodiuseriais ir bendradarbiauja su Švedijos atlikėjais. Be to, kone visų šalių, ir Lietuvos, „Eurovizijos“ konkurso atrankose galima išgirsti švedų prodiuserių sukurtų dainų, kurias pasirenka vienas ar kitas dalyvis. Taigi, Švedija tapo populiariosios muzikos centru. Tai mini kitas žinomas žurnalistas Whetas Moseris: „Kaip Holivudas yra filmų, o Našvilis – kantri muzikos, Silicio slėnis – informacinių technologijų centras, taip Stokholmas yra pagrindinė vieta, kur gimsta popmuzika. Tiesą sakant, Švedija yra didžiausia pasaulyje popmuzikos eksportuotoja vienam gyventojui ir trečia pagal dydį popmuzikos eksponentė.“

Sėkmę lemia ir kultūriniai dalykai bei valstybės palaikymas. Muzika yra didelė kasdienybės ir gyvenimo dalis. Švedijos vaikai gali susipažinti su muzika labai anksti – savivaldybių muzikos mokyklose, kur įgyjamas muzikinis išsilavinimas, išbandomi skirtingi instrumentai ir atrandami širdžiai artimiausi. Mokyklų svarbą pabrėžia ir jau minėtas žurnalistas W.Moseris: „Švedijos valstybinės mokyklos leido atsirasti labai svarbiems ryšiams tarp muzikaliai išsilavinusio ir į muziką linkusio jaunimo – ryšiams, kurie ir yra Švedijos muzikos industrijos pagrindas.“

Taip pat Švedijoje, kaip ir Lietuvoje, yra labai gilios chorų tradicijos. L.A.Åkerström skaičiuoja, kad net 600 tūkst. švedų dainuoja choruose, o Chorų sąjunga yra priskaičiavusi net 500 chorų – tai padaro Švediją daugiausia chorų pagal gyventojų skaičių turinčia šalimi pasaulyje. Mokykloje susipažinus su muzika ir dainuojant chore, muzika tampa didele gyvenimo dalimi, todėl Švedijoje labai svarbi „Eurovizija“ ir „Melodifestivalen“. „Melodifestivalen“ yra žiūrimiausias televizijos projektas Švedijoje su apytikriai 4 mln. žiūrovų (iš 9,5 mln.), kurie balsuoja ir renka nugalėtoją, atstovaujantį Švedijai „Eurovizijos“ dainų konkurse. Taip pat svarbus ir valstybės palaikymas. Jau minėtoji L.A.Åkerström rašo, kad Švedijos vyriausybė remia muzikos rinką ir tai rodo nuo 1997 m. teikiamas Muzikos eksporto apdovanojimas kaip tarptautinių Švedijos atlikėjų pasiekimų pripažinimo ženklas. Šiuo prizu buvo apdovanoti tokie atlikėjai kaip „Swedish House Mafia“, Robyn, „The Hives“, „The Cardigans“, Maxas Martinas, „Roxette“ ir kt. Taip pat atlikėjai yra remiami ir Švedijos menų tarybos, kuri paskirsto apytiksliai 116 mln. eurų kasmet.

Prie Švedijos muzikos rinkos sėkmės daug prisidėjo ir technologijos. L.A.Åkerström ir W.Moseris pabrėžia ir technologijų svarbą. Dauguma Švedijos atlikėjų valdo, kaip jų muzika yra vartojama. Garso platforma „SoundCloud“ leidžia atlikėjams įkelti, reklamuoti ir dalytis savo kūryba. Bene populiariausia muzikos klausymo ir dalijimosi platforma „Spotify“ leidžia vartotojams laisvai klausyti, atsisiųsti, dalytis ir atrasti naujų atlikėjų, tik ne visi žino, kad kompanija įkurta Švedijoje 2006 m. Danielio Eko ir Martino Lorentzono. Šioje šalyje tai plačiai naudojamos platformos. Muzikos klausymas per šias platformas sudaro net 85 proc. Švedijos muzikos rinkos ir ši šalis yra pavyzdys.

Galima sakyti, kad santykinai nedidelės šalies Švedijos muzikos rinkos sėkmė yra puikus motyvacijos, darbo, valstybės paramos, kultūrinių vertybių ir techninės pažangos išnaudojimo derinys.