Spalio 15 d., penktadienį, 17 val. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (A. Goštauto g. 1, Vilnius) atidaroma naujausius Patricijos Gilytės kūrinius pristatanti paroda „Žemės nėra“ (veiks iki lapkričio 14 d.).

P. Gilytė – Vokietijoje gyvenanti ir dirbanti menininkė, Miuncheno vaizduojamųjų menų akademijoje baigusi skulptūros studijas ir kurianti tarpdisciplininio meno srityje. P. Gilytės kūrinių yra įsigiję MO muziejus, „BMW Group“, Bavarijos meno fondas (Bayerische Staatsgemäldesammlung), Neuburgo miestas prie Dunojaus, Ulmo meno fondas „Pro arte“, Šrambergo miesto muziejus (Stadtmuseum Schramberg) ir privatūs asmenys.

Įtraukiančioje ekspozicijoje pristatomi tiek ankstyvieji vaizdo darbai, tiek ir naujausios specialiai muziejaus erdvėms sukurtos instaliacijos bei videoprojekcijos. Šie darbai kuriami ant lietuviškojo kultūros paveldo pagrindo, kuris naujai permąstomas vizualinėmis priemonėmis. Vaizdo kūriniuose poezija transformuojama į skulptūrą ir išlieka lokalios poetiškos „lietuviškos“ asociacijos (smėlio kopos, niuansuota žalia spalva – „…ir veidu į samanas“) bei globalios temos – migracija ir klimato kaitos padiktuoti motyvai (migruojančio miško serija, daugiau nei po dešimtmečio virtusi spyglių peizažų serija).

P. Gilytės kūriniuose lokali tautinė tematika susiduria su globalumu. Žemės kaip planetos, žemės kaip lauko ar teritorijos, žemės kaip tapatybę formuojančio elemento sąvokos jos darbuose pasirodo įvairiais pavidalais, sukeldamos vis kitas asociacijas. Žemė jai yra tarsi archetipinis laukas, įvietinantis kūrybą. Ji egzistuoja mūsų vaizduotėje ir prisiminimuose, istorinėje atmintyje, literatūroje, ji fiksuojama žemėlapiuose ir nuosavybės dokumentuose, ji yra ir šios parodos leitmotyvas. Anksčiau sukurtus vaizdo darbus į naują audinį sujungia specialiai muziejaus erdvei sukurti instaliatyvūs darbai bei videoprojekcijos, ir pirmą kartą Lietuvoje rodomi tušu ir eglių spygliais sukurti piešiniai-monochromiški žemėlapiai.

Muziejus P. Gilytei – tuščia, visomis kryptimis atvira erdvė, kurią ji užvaldo savo kūriniais ir į kurią įvilioja žiūrovą, skatindama jį pasinerti į geografines istorinio Žalgirio mūšio lauko paieškas, galiausiai virstančias žalios girios bei žalios spalvos konotacijų klodais, iš kurių išeiti tegalima atradus auksinį eglės spyglį.