Valdovų rūmuose duris atveria dvi naujos tarptautinės parodos | Diena.lt

VALDOVŲ RŪMUOSE DURIS ATVERIA DVI NAUJOS TARPTAUTINĖS PARODOS

Lietuvai švenčiant valstybingumo atkūrimo šimtmetį bei Valdovų rūmų antrosios dalies pabaigtuves atidaromos dvi naujos tarptautinės parodos „Saksonijos kurfiurstai - Lietuvos didieji kunigaikščiai“ bei „Florencija renesanso ir baroko laikais“.

Pasak Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus Vydo Dolinsko, tokių prabangių bei vertingų eksponatų Lietuvoje dar nebuvo.

„Vien Valdovų rūmų antrosios dalies atidarymas galėtų būti proga didelei šventei, bet šiandien turime dar dvi fantastines parodas. Kiekviena iš šių parodų galėtų būti dešimtmečio įvykis. Tokių vertingų parodų Lietuva neturėjo ir tikriausiai artimiausiu metu neturės“, - spaudos konferencijoje sakė Valdovų rūmų muziejaus direktorius.

Paroda „Saksonijos kurfiurstai - Lietuvos didieji kunigaikščiai: dvaro kultūra ir menas valdant Augustui II ir Augustui III“ į Valdovų rūmus atkeliavo iš Dresdeno.

Parodoje siekiama apžvelgti Lietuvos ir Saksonijos istorinius, politinius, kultūrinius bei meninius ryšius, apimančius bemaž tūkstantį metų ir prasidedančius nuo pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo. Parodos baigiamieji akcentai chronologiškai atveda iki pat XX a. pradžios, moderniosios Lietuvos valstybės kūrimo epochos.

Pagrindinis parodos akcentas yra Saksonijos kurfiurstų, tapusių Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais ir Lenkijos karaliais, Augusto II ir jo sūnaus Augusto III valdymo laikai. Valdovų barokinė dvaro kultūra ir menas yra pagrindinis teminis parodos dėmesio laukas. 500 kv. m ploto erdvėse pristatoma 150 unikalių eksponatų iš aštuonių Dresdeno valstybinių meno rinkinių muziejų.

Parodoje galima pamatyti XVI amžiaus su Steponu Batoru siejamą kalaviją. Maskvos caro Ivano Rūsčiojo auksinį indą. Taip pat parodoje yra ir mažas lobynas kurį sudaro XVIII amžiaus barokinis sostas, XVII amžiaus Johano Frydricho Klemo nukaldinta Augusto II karūna bei daugelis kitų dvaro papuošalų. Vienas egzotiškiausių parodos eksponatų - reta 1734 metų sukurta stručio formos taurė.

Antroji paroda „Florencija Renesanso ir Baroko laikais. Tapyba iš fondo Cassa di Risparmio di Firenze ir banko CR Firenze kolekcijų“ Lietuvos kultūrinei visuomenei pristato unikalų europinės dailės paveldą - XV-XVIII a. garsių Florencijos dailininkų tapybos darbų rinkinį, papildytą XIX a. šio miesto vaizdais.

Parodoje rodomi 44 įstabūs Renesanso bei Baroko dailininkų darbai. Daugelis čia pristatomų paveikslų yra iš privačių kolekcijų ir dar niekad nebuvo eksponuoti net Italijoje, tad ši tarptautinė paroda Vilniuje yra kai kurių kūrinių viešo rodymo premjera.

Parodoje eksponuojami Beato Andželiko, Mikelandželo mokytojo Domeniko Girlandajo, Rafaelio mokytojo Pjetro Perudžino, Leonardo da Vinčio aplinkos atstovo Džampjetrino, Džordžo Vazario, neprilygstamojo Broncino mokinio Alesandro Alorio, XVII a. Florencijos Baroko tapybos raidą smarkiai paveikusių Sančio di Tito, Čigolio, Frančesko Furinio, meistriško Baroko sentimentalisto Karlo Dolčio, Abiejų Tautų Respublikoje gimusio dailininko Pandolfo Reskio, Medičių darbe dirbusio garsaus auksakalio Masimiliano Soldanio Bencio darbai.

Vienas brangiausių eksponatų (šiandien įvertintas daugiau nei 1 mln. eurų) vertingas ir jautriai pamaldumą atspindintis Beato Andželiko kūrinys ,,Palaimintas dominikonas“.

Abi parodos bus atidaromos Mindaugo karūnavimo dieną ir tęsis iki spalio 7 dienos.

Valstybės dieną Valdovų rūmai taip pat iškilmingai švęs atkūrimo pabaigtuves. Antrojoje Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų dalyje lankytojai pamatys tikruosius aštuonkampius Gedimino bokšto pamatus, barokinę Valdovo lovą, kurioje miegojo bent trys valdovai: Žygimantas Vaza, Vladislovas Vaza ir Jonas Kazimieras Vaza. Per liepos 6-ąją vyksiančias Valdovų rūmų pabaigtuvių iškilmes B dalyje bus atidarytas naujasis lobynas su visais valdovų papuošalais bei brangakmeniais. Bus eksponuojama Aleksandro Jogailaičio kape rasta insignija - kalavijas. Rūmuose taip pat veiks biblioteka, kurioje lankytojai galės skaityti. Atkurta ir senoji Lietuvos valdovų biblioteka. Rūmų kolekciją papildė dar daugiau gobelenų bei paveikslų.

Valstybės dieną Valdovų rūmai taip pat iškilmingai švęs atkūrimo pabaigtuves. Pasak muziejaus direktoriaus pavaduotojos Jolantos Karpavičienės, iškilmes tiesiogiai transliuos Lietuvos nacionalinė televizija, Valdovų rūmų prieigose vyks nemokama atvira meninė studija „Vytis mūsų vėliavose ir aitvaruose“, pačiuose Valdovų rūmuose nestigs staigmenų, kurias iškilmių organizatoriai nutyli.

Atkūrimo pabaigtuves Valdovų rūmai taip pat įsitrauks į tautos iniciatyvą Valstybės dieną drauge su viso pasaulio lietuviais giedoti „Tautišką giesmę“, kuri bus giedama Didžiajame Valdovų rūmų kieme.

Sugiedoję „Tautišką giesmę“ Didžiajame kieme visi norintys galės nemokamai stebėti tiesioginę pirmosios operos Lietuvoje „Elenos pagrobimas“ koncertinio atlikimo transliaciją.

Šventinę dieną lankytojai antrąją Valdovų rūmų dalį galės aplankyti nuo 18.00 iki 24.00 val. už simbolinę 3 eurų kainą.

Pagrindinio statybų prižiūrėtojo Eduardo Kauklio darbas liepos 6 dieną bus įvertintas Lietuvos valstybės apdovanojimu.

Anot muziejaus direktoriaus, prie rūmų atkūrimo prisidėjo daugiau nei 2400 statybos ir inžinerijos specialistų iš Lietuvos bei užsienio, apie 70 tūkstančių rėmėjų. Valdovų rūmų sąmata - 106,29 mln. eurų.

Rūmuose saugoma daugiau nei 0,5 mln. Lietuvos paveldo archeologinių eksponatų.

ELTA primena, kad Valdovų rūmai - buvusi Vilniaus žemutinės pilies komplekso dalis.

Idėją atstatyti Lietuvos valdovų rūmus 1988 m. pasiūlė Lietuvos kultūros fondas, jų atkūrimui lėšas rinko Valdovų rūmų paramos fondas. Vienas pagrindinių rūmų atkūrimo rėmėjų, lėšas skyręs per Valdovų rūmų paramos fondą, - JAV lietuvis Juozas Kazickas.

Rūmai pradėti atstatyti pagal 1520-1530 metais šioje vietoje statytų renesanso stiliaus rūmų pavyzdį. Statybos užtruko 15 metų.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

LIETUVOS DIDŽIOJI KARALYSTĖ LDK

Atėjo laikas lietuviams išsirink karalių, Kiek galima ant pinigų į svetimus žiūrėt. Ar atveš popiežius karūną, Kurią saugo Vatikanas, nuo Vytauto Didžiojo laikų..

SUSIJUSIOS NAUJIENOS