Jei knygos nebetelpa į namus, reikia joms pastatyti namą. Taip nusprendė knygas visą gyvenimą kaupiantis vilnietis Arūnas Samsonas.

55-erių metų vilniečio namo sienos apdėtos lentynomis, kurios iki pat lubų prikrautos stirtomis knygų, o pats statinys, kuriame praleidžia daugiausia laiko, savomis rankomis suręstas būtent knygoms, nes namuose jos tiesiog nebetilpo. Didžiulė spausdintų leidinių kolekcija – kone visas Arūno pasaulis.

„Knygas pastaruosius 40 metų ne kolekcionavau, gal daugiau rinkau, nes namuose buvo bibliotekėlė. Mama turėjo pažįstamą knygyne, gaudavo knygų, taip ir prasidėjo bibliotekos kūrimas“, – prisimena bibliofilas A. Samsonas.

Arūnas pristatomas įvairiai – bukinistu ir knygų kolekcininku, nors jam tiksliausias atrodo spausdinto žodžio mylėtojo – bibliofilo – apibūdinimas. Knyga Arūnui – ir informacijos šaltinis, ir kultūrinis palikimas, ir meno kūrinys, kuriam esą net nebūtina didelė auditorija. „Visos knygos yra tam tikra kultūros, tautos, žmonijos informacijos visuma“, – įsitikinęs bibliofilas.

Arūno kolekcijoje galima rasti įvairiausių knygų, nes jis kaupia ir saugo jas nesirinkdamas vien pagal vertę, tematiką, autorius, kalbą ar leidimo metus. Tiesa, pats labiausiai vertina knygas su autografais, palinkėjimais ir asmeninėmis pastabomis.

„Labai malonu, kai į rankas papuola reta knyga, bet man įdomiau atžymos ar marginalijos knygose, autografai, palinkėjimai“, – sako A. Samsonas.

Arūno aistra knygoms pamažu virto verslu. Iš pradžių jis turėjo knygyną, kur pardavinėjo naujas knygas, vėliau perėjo prie senų, o galiausiai knygomis ėmė prekiauti įvairiuose renginiuose, nes išlaikyti stacionaraus knygyno nebeapsimokėjo. Tiesa, dėl to nesigraužia – tik džiaugiasi padedantis rasti reikiamas knygas kitiems bibliofilams, kolekcininkams bei retų specifinių leidinių ieškantiems specialistams.

Pažintis su užkietėjusiu bibliofilu – Giedrės Baltrušytės reportaže.