Į VILNIŲ ATVYKO „EUROVIZIJOS“ NUGALĖTOJA JAMALA

Pirmadienio pavakare į Lietuvą atvyko Eurovizijos nugalėtoja iš Ukrainos Jamala. Ji antradienį koncertuos Vilniuje minint Gedulo ir vilties dieną.

„Mane pakvietė koncertuoti aikštėje, kurioje tapsiu dalimi jūsų istorijos, papasakodama savo istoriją. Daina „1944“, kuri laimėjo (Euroviziją - BNS), yra apie mano šeimos istoriją, apie mano prosenelę, kuri išgyveno deportaciją 1944 metais. (...) Rytojaus koncertas man labai svarbus įvykis, man garbė dainuoti Katedros aikštėje“, – pirmadienį oro uoste žurnalistams sakė dainininkė.

Vilniuje ji taip pat žada atlikti savo kurtas balades.

Jamala teigė Lietuvoje viešinti pirmą kartą.

„Norisi pamatyti miestą, pajusti atmosferą“, – sakė ji.

Anot atlikėjos, Eurovizija jai tapo dideliu postūmiu ir suteikė galimybę klausytojams iš įvairių šalių išgirsti ne tik vieną jos dainą, bet pranešti jiems apie Krymo totorių istoriją, supažindinti su liaudies dainomis.

32 metų džiazo dainininkė ir dainų kūrėja, prisistatanti Jamalos (Džamalos) sceniniu slapyvardžiu, Euroviziją laimėjo su daina „1944“. Ją dainą įkvėpė prisiminimai apie dainininkės prosenelę, kuri 1944 metais iš Krymo buvo deportuota su penkiais vaikais, drauge su 240-čia tūkst. kitų totorių.

„Džiaugiamės, kad Jamala paskutinę akimirką pakeisti planus, sutiko atvykti ir kartu paminėti skaudžią šaliai dieną. Jos daina – šių metų „Eurovizijos“ laimėtoja supažindino 42 konkurse dalyvavusių šalių žmones su Stalino represijomis. Visas demokratinis pasaulis su Lietuva mini Gedulo ir vilties dieną. Stalino nusikaltimai yra siaubingi nusikaltimai žmonijai. Jaunoji europiečių karta turi būti paskiepyta tam, kad atpažintų bet kokio totalitarinio režimo požymius“, – teigia Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti pirmininkas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Emanuelis Zingeris.

Pasak jo, Rusijos tik ką įvykdyta Krymo aneksija, deja, yra ankstesnės Sovietų Sąjungos ekspansionistinės politikos kartojimas XXI-ame amžiuje. „Siekdami paminėti Stalino nusikaltimų prieš Lietuvos žmones 75-erių metų sukaktį, mes sujungiame tarptautines geros valios žmonių pastangas, nukreiptas į šio režimo ženklų atpažinimą ir Pasipriešinimą. Tam ir yra skirtas garbus susirinkimas Katedros aikštėje „Už mūsų ir jūsų laisvę“, kartojantis 19-ojo šimtmečio sukilėlių prieš carinio režimo okupaciją ir priespaudą demokratų šūkį“, – teigia E. Zingeris,

„Mano dainos, kuri laimėjo „Euroviziją“, pavadinimas yra „1944-ieji“. Parašiau ją pernai, bet jos šaknys yra mano vaikystėje – tai mano prosenelės Nazyl-kchan pasakojimas apie mūsų šeimos ir Krymo totorių tremties tragediją 1944 m. Turiu omenyje sovietinio režimo įvykdytą totorių trėmimą. Šio trėmimo metu žuvo mano prosenelės dukrelė. Bet ši daina liečia visus žmones, kurių ar kurių tautų praeityje vyko tokios baisios nelaimės, kaip represijos, trėmimai ar genocidas. Deja, žmonės neišmoko gyventi tolerantiškai ir taikiai. Siekiu, kad ši žinutė pasiektų kuo daugiau žmonių mūsų šalyje ir už jos ribų, todėl labai džiaugiuosi, kad pavyko atvykti į Vilnių tokią svarbią dieną”, – pasakoja Jamala, atvykusi Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Emanuelio Zingerio bei Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos ir jos vadovo Ado Jakubausko kvietimu.

„Už mūsų ir jūsų laisvę“, prisimenant 1991 m. Belovežo susitarimo, kurį pasirašius pirmiesiems Ukrainos ir Baltarusijos vadovams bei Rusijos prezidentui Borisui Jelcinui, buvo konstatuotas TSRS suirimas, žodį tars pirmasis Ukrainos prezidentas Leonidas Kravčiukas bei pirmasis nepriklausomos Baltarusijos vadovas Stanislavas Šuškevičius.

Atlikėjai sutikus prisijungti prie Lietuvos žmonėms tokios svarbios dienos, „Už mūsų ir jūsų laisvę“ Katedros aikštėje koncertuos ir Ieva Narkutė, Ukrainos žinoma artistė bei politikė Oksana Belozir, vienas populiariausių Baltarusijos atlikėjų Liavonas Volskis.

Birželio 14-oji Lietuvoje minima kaip Gedulo ir vilties diena. 1941 m. birželio 14 d. Sovietų Sąjunga pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sibirą. 1941 metų birželio 14 dieną trečią valandą nakties Maskvos įsakymu Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – vienu metu prasidėjo pirmasis masinis okupuotų šalių piliečių naikinimas. Daugiau kaip 70 procentų tremtinių sudarė moterys ir vaikai. Iš viso išvežta iš Lietuvos apie 18 500 žmonių, kurių didžioji dalis vežti į tremtį, kiti – į GULAG'o stovyklas. Šią dieną Lietuvoje minimi tremtyje žuvę Lietuvos žmonės.

Komisijos duomenimis, tarp šalies tremtinių, kurių likimas nustatytas, buvo 11 991 lietuvis, 2045 žydai, 1576 lenkai ir kitų tautybių žmonės. Tarp tremtinių buvo 5060 vaikų iki 16 metų amžiaus (41 proc. visų išvežtų į tremties vietas). Iš viso 1941–1952 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 135 500 žmonių. 1945-1952 m. į tremtį išvežta daugiau kaip 32 tūkst. vaikų. Apie 33,5 proc. ištremtųjų grįžo į Lietuvą, apie 26,5 proc. – žuvo tremties ir kalinimo vietose. Nežinomas beveik 40 proc. Lietuvos tremtinių likimas.