Be nuošliaužų nebūtų ir radinių, vadinamų dovana atkurtos valstybės 100-mečiui? | Diena.lt

BE NUOŠLIAUŽŲ NEBŪTŲ IR RADINIŲ, VADINAMŲ DOVANA ATKURTOS VALSTYBĖS 100-MEČIUI?

Visų apkalbėtas ir išrodytas Gedimino kalnas atlaikė dar vienus metus, nors ỹra jau dvejus. Tiesa, nuo šeštadienio jis – ne tik sostinės, bet visos Lietuvos sopulys, mat įsigaliojo ekstremalioji situacija valstybės mastu, nors ji greičiausiai proceso nepaspartins.Vis dėlto būtent dėl kalno nuošliaužų Lietuvos archeologai šiemet rado greičiausiai 1863 m. sukilimo vadų ir dalyvių, nužudytų Lukiškių aikštėje, palaikus. Nors iki šimtaprocentinio šio fakto patvirtinimo antropologai prašo šiek tiek palaukti, jie tuo neabejoja ir vadina radinius dovana atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečiui.

Šių metų pradžioje, vasarį, šiaurinio šlaito nuošliauža pridengta laukė tvarkymo darbų, bet kiti kalno šlaitai dar buvo kone sveiki.

Dabar, metų pabaigoje, nuošliaužų priskaičiuojama jau šešios – nelikę nė vienos sveikos kalno pusės.

Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius sako, kad tvarkybos darbų planas buvo parengtas dar sausį, tada labiausia buvo koncentruojamasi būtent į šiaurinį – blogiausiai atrodantį kalno šlaitą, tačiau netikėtai lietingi vasara ir ruduo žalos padarė itin daug, taigi padaugėjo ir darbo.

Dabar kalnas paruoštas žiemoti, tikimasi išlaukti pavasario ir, atlikus tyrimus, imtis tvarkyti kalną iš esmės. Neslepiama, kad tai užtruks ilgai, ir pripažįstama, kad galbūt dar 2016-aisiais per ilgai buvo ginčijamasi, kieno nuosavybėn priklauso šis šalies simbolis.

„Baikime apgaudinėti žmones ir sakykime realius terminus. Mes pakankamai pamatuojame savo pažadus ir pakankamai konstruktyviai sakome, kad per 5 metų laikotarpį norime kalną sutvarkyti kompleksiškai“, – teigia kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius.

Vienas iš svarbiausių archeologų radinių – auksinis žiedas su užrašu vidinėje pusėje, liudijančiu apie Zigmanto Sierakausko ir Apolonijos Dalevskos santuoką.

Tačiau kaip blogai Gedimino kalnas beatrodytų, yra kuo ir pasidžiaugti. Metų pradžioje kalną tvarkę archeologai aptiko netikėtą radinį – penkis kapus. Tuomet dar nedrąsiai buvo spėliojama, ar nebus tai 1863–1864 metų sukilimo vadų ir jo dalyvių, nužudytų Lukiškių aikštėje, palaikai, o dabar tuo beveik neabejojama.

„[Tą rodo ir] tų žmonių užkasimo būdas: jie užkasti nepagarbiai, sumesti, kai kurie surištomis už nugaros rankomis, įmesti vienas ant kito į duobes. Prie jų rasti kai kurie radiniai – medalikėliai, kryželiai, kurie datuojami XIX a. vid. ir šiek tiek vėliau. Tai praktiškai faktas. Suvedę visus istorinius duomenis su mūsų archeologiniais radiniais, supratome, kad suradome būtent sukilėlius“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos skyriaus vedėjas Valdas Steponaitis. 

Vienas iš svarbiausių archeologų radinių – auksinis žiedas su užrašu vidinėje pusėje, liudijančiu apie Zigmanto Sierakausko ir Apolonijos Dalevskos santuoką. Antropologinius tyrimus atliekantys specialistai atkreipia dėmesį, kad rasti palaikai puikiai išsilaikę, stengiamasi atlikti DNR tyrimus, tačiau tvirtinti antrojo sukilimo vado Konstantino Kalinausko tapatybės neskuba.

„Dėl Z. Sierakausko abejonių nekyla, o dėl K. Kalinausko turime patikrinti visus galimus variantus. Kol kas turime vieną galimą kandidatą, kol kas panašiausią, bet neatmetę visų 10-ies neatrastų ir neištirtų tapatybės, mes negalime teigti, vien remdamiesi fotosugretinimu, kad tai yra K. Kalinauskas“, – sako VU Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Jankauskas.

Neatmetama, kad ne visų sukilėlių palaikai bus identifikuoti, kai kurių nėra išlikę net nuotraukų. Nors buvo žinoma, kad 21 nužudytas sukilėlis palaidotas Gedimino kalne, tiksli vieta nebuvo aiški, ir vargu ar būtų greitai paaiškėjusi, jei ne tos nuošliaužos.

„Kol Gedimino kalnas stovėjo tylus ir ramus ir nebuvo problemų, tai specialiai jokių kasinėjimų nebuvo numatyta, bet, matyt, kalnas norėjo, kad jie būtų surasti ir būtent šiuo laikotarpiu“, – svarsto V. Steponaitis.

Archeologai naujais metais Gedimino kalne tęs kasinėjimus, liko surasti dar ketverius palaikus, tačiau jau dabar sako, kad tai tikrai vienas įdomiausių ir svarbiausių objektų, prie kurio teko dirbti.

„Jausmas vis tiek geras. Kaip sakė mūsų komanda – tai bus mūsų dovana Lietuvos šimtmečiui: mes suradome tuos, kurie kovojo už mūsų laisvę ir nepriklausomybę XIX amžiuje“, – sako V. Steponaitis.

Praėjus daugiau nei pusantro šimto metų Lietuva galbūt galės pagerbti ir deramai palaidoti šiuos šalies didvyrius. Speciali vyriausybės komisija sprendžia, kur būtų tinkamiausia vieta tai padaryti ir linkstama prie istorinių Rasų kapinių.

Rašyti komentarą
Komentarai (3)

yra

visokiu /patriotiniu/ avigalviu bet matant kaip pats zydelis abeingas kalno griuciai kyla ? o kas uz to stovi jei biurokratiskai /patriotiniai/ fanatikai gincijasi ar bunkeris ar stabas kuris greiciau bus kaune o lenkai jau meldziasi /matkaiboskai/nasewilno/ kasneabejotinai akivaizdu o zydelis turbut neprieko nes ko gero savo gavo o jiems to tik ir reikia ir jei dar yra tikras blaiviai mastantis patriotas ne runkelis tai pamirskit visus bunkerius ir stabus nes svarbiausia kalnas ir matosi kad tos /superpatriotines/ jiegos viska kreipia savo linkme tuo uztusuodamos pagrindini tiksla ir dar supriesindamos visuomene taip siekdamos tikslo...........

...

Taip, žydams Gedimino pilis nerūpi, greičiau atvirkščiai.

oooo

Gedimino pilis man ne rūpi, čia Vilniaus problema, lai jie ta problemą ir sprendžia

SUSIJUSIOS NAUJIENOS