ĮŽŪLUS PASIPELNYMAS – LIGONIŲ SĄSKAITA

Norite gauti iš valstybės pinigų apšepusiam pastatui suremontuoti prieš jį privatizuojant? Užtenka parašyti projektą, atspindintį valdžios prioritetus. Jo įgyvendinti visai nebūtina, mat valstybės investicijų rezultatų niekas nekontroliuoja. Šia palaida bala sumaniai pasinaudojo ir Vilniaus savivaldybė.

Pataikė ant bangos

Jau dešimtmetį medikai, sociologai, pacientų organizacijos akcentuoja sparčiai augančią problemą – slaugos, socialinių paslaugų pagyvenusiems asmenims, palaikomojo gydymo bei paliatyviosios pagalbos paslaugų stygių. Didžiausias jų trūkumas fiksuotas Vilniuje, tad nuo 2010 m. buvo steigiamos naujos slaugos ligoninės ir skyriai, įteisintos ir sveikatos draudimo lėšomis apmokamos slaugos paslaugos, teikiamos poliklinikoje ir ligonio namuose. Pirmoji Vilniuje jas pradėjo teikti Centro poliklinika, tam įkūrusi net specialią kliniką.

Tačiau pačiu sunkiausiu laiku, kai ligonis išnaudoja valstybės apmokamas 120 dienų per metus slaugos ligoninėje, jis lieka vienas arba su artimaisiais, kurių akivaizdoje turi merdėti. Todėl poliklinika nusprendė pritaikyti dalį Senamiesčio filialo patalpų (apie 280 kv. m) sunkiai sergančių pacientų slaugos dienos stacionarui, išplėsti paliatyviosios pagalbos ir socialines paslaugas pacientams namuose, kitus poliklinikos padalinius suremontuoti ir apie 1 100 kv. m patalpų pritaikyti neįgaliųjų ir senyvo amžiaus asmenų poreikiams.

2014 m. savivaldybė išdavė statybos leidimą ir pateikė projektą Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), o ši 2015 m. įtraukė jį į valstybės investicijų programą, kurią patvirtino Vyriausybė. Tais metais iš VIP buvo skirta 29 tūkst. eurų, o bendros valstybės kapitalo investicijos turėjo siekti 662 tūkst. eurų. Projektas, kurio bendra vertė per 4,3 mln. eurų, turėjo būti užbaigtas iki 2017 m. sausio 1-osios.

Suremontavę privatizuos

Remontai šalia Halės turgavietės stovinčiame 4 aukštų pastate vyko kelerius metus.

Ir štai spalio pradžioje Vilniaus savivaldybė paskelbė, kad šalia Centro poliklinikos, Pylimo gatvėje, bus statomas naujas 4 aukštų priestatas, į kurį persikels Senamiesčio filialas, bet apie slaugą ir paliatyviąją pagalbą – nė žodžio. Negana to, sveikatos apsaugą kuruojantis vicemeras Gintautas Paluckas viešai pareiškė, kad Senamiesčio filialo pastatą ketinama privatizuoti. Su visomis VIP investicijomis.

Kas nutiko su labai reikalingu sostinei projektu, "Vilniaus diena" teiravosi VIP lėšų skyrimą laiminusios SAM. Ministerijos specialistai mikliai suskaičiavo, kiek skirta pinigų ir kas už juos nuveikta, remontuojant Senamiesčio filialo pastatą.

"2015 m. iš VIP skirtais 29 tūkst. eurų finansuoti remonto (griovimo) darbai. 2016 m. buvo skirti 343 tūkst. eurų – langų keitimui, keleivinio lifto, šilumos punkto įrengimui, lauko elektros tinklams, vandentiekio apskaitos mazgui, pamatų pavedimui ir hidroizoliacijai su nuogrindos įrengimu. 2017 m. iš VIP skirti dar 278 tūkst. eurų, už juos atlikti remonto darbai (grunto kasimas ir išvežimas, pamatų pavedimas ir hidroizoliacija su nuogrindos įrengimu). Iš viso investuota iš VIP 650 tūkst. eurų, t. y. visos pagal projektą numatytos lėšos", – teigė SAM.

662 tūkst. – tiek eurų valstybė investavo į poliklinikos pastatą, kuris yra privatizavimo planuose.

Tačiau projekto rezultatas ministerijai nėra žinomas: "Kadangi VšĮ Centro poliklinikos steigėjas ir projekto koordinatorius yra Vilniaus miesto savivaldybė, ministerijai nėra pateikti duomenys, jog pastatas, į kurį buvo investuotos VIP lėšos, nebus pritaikytas slaugos paslaugų teikimui, kaip buvo numatyta projekte, ir kad šį pastatą planuojama įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą."

Dabar SAM tai jau žino, bet šimtų tūkstančių eurų iš pamatų mūro neiškrapštysi.

Skandalingi pirkimai

Beje, projektui buvo numatyta ir ES parama – per 2,78 mln. eurų. Tačiau ES lėšomis savivaldybė nepasinaudojo, kadangi jų priežiūra daug griežtesnė negu valstybės kapitalo investicijų. Nepasiektas projekto rezultatas garantuoja skandalą ir privalomą paramos lėšų grąžinimą, taigi, apsukrūs valdininkai pasistengė to išvengti.

Tačiau teismų išvengti nepavyko, mat pritrūko skaidrumo viešuosiuose pirkimuose. 2016 m. buvo paskelbtas supaprastintas ribotas konkursas Senamiesčio filialo pastato kapitalinio remonto-modernizavimo projekto dalies darbams atlikti. Perkančioji organizacija oficialiai buvo Centro poliklinika, tačiau, kaip sostinėje įprasta, pagal įgaliojimą pirkimą vykdė savivaldybės įmonė "Vilniaus vystymo kompanija". Laimėtoju tapo UAB "Baltijos pašvaistė", bet kita pretendentė UAB "Gensera" kreipėsi į teismą dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo.

Teismų sprendimai netenkino tai vienos, tai kitos pusės, ir vėl buvo skundžiami, o kol šis maratonas vyko, konkurso laimėtoja atliko visus numatytus darbus. Todėl teismas, ėmęsis svarstyti bylą iš naujo ir nustatęs rimtą pažeidimą, konkurso rezultatų nenaikino, o skyrė alternatyvią sankciją – 5 000 eurų baudą UAB "Vilniaus vystymo kompanija". Ši teikė apeliaciją, nieko nepešusi rašė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, ir pastarasis 2017 m. gruodžio 27 d. nutartimi žemesnės instancijos teismų sprendimus pakeitė – 5 000 eurų baudą skyrė VšĮ Centro poliklinikai.

Neskundžiama nutartis įsiteisėjo nuo priėmimo dienos. Įstaiga privalėjo atimti sveikatos draudimo pinigus iš ligonių bei medikų, kad sumokėtų baudą už pažeidimą, kurį padarė savivaldybės paskirti viešųjų pirkimų "specialistai".

Kaltas tik pastatas

Iš viešinamų pirkimų ataskaitų matyti, kad sutarčių buvo sudaryta už bendrą sumą, viršijančią 811 tūkst. eurų. Gal poliklinika savais finansais prisidėjo ir prie 650 tūkst. eurų VIP investicijų, kad pastatą išklibusiais pamatais paverstų patrauklesniu privatizavimui?

Sostinės vicemeras G.Paluckas tikino, kad pastatas buvo tvarkomas tik VIP ir savivaldybės lėšomis, nėra "įmūryta" nė vieno euro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, skirto ligonių gydymui finansuoti.

"Bet pastato pagerinimas įsiskaičiuotų į jo kainą", – pareiškė G.Paluckas, privatizavimą dabar jau pateikdamas tik kaip vieną iš Senamiesčio filialo panaudojimo vizijų. – Pavyzdžiui, galima būtų įsteigti senjorų namus. Aktyvaus senėjimo paslaugų poreikis Vilniuje yra didžiulis, o ateityje jis dar labiau išaugs..."

Tikrai nesumažės ir slaugos bei paliatyviosios pagalbos poreikis, tai kodėl šį projektą savivaldybė tyliai numarino, prieš tai iščiulpusi visą jam skirtą VIP lėšų porciją?

"Pirma, projektas niekur nedingo, tik Senamiesčio filiale slaugos paslaugų nebus, nes pastatas priklauso kultūros paveldo teritorijai ir jo renovavimas, o tiksliau – restauravimas yra 3–4 kartus brangesnis negu nauja statyba. Be to, tokiame objekte dėl taikomų apribojimų negalima įrengti neįgaliems žmonėms reikalingų funkcinių dalykų, pavyzdžiui, lifto gulintiems ligoniams. Todėl ir teko pakeisti planus ir imtis statyti priestatą nuo nulio, negu tęsti projektą, patiriant didžiules išlaidas ir nepasiekti reikiamo efektyvumo", – aiškino G.Paluckas, akcentuodamas, jog šiai naujai statybai sostinės savivaldybė valstybės pagalbos neprašys – finansuos savo lėšomis.

"Naujame priestate projektas bus tęsiamas kokybiškai", – užtikrino vicemeras. Tačiau kodėl projekto rengėjai iš karto nenumatė tam tikrų apribojimų dėl kultūros paveldo, kaip pavyko gauti statybos leidimą valstybės saugomoje teritorijoje neleistiniems darbams, jis tvirtino nežinąs, kadangi tuo metu Vilniaus savivaldybėje šeimininkavo kita valdančioji dauguma.