Moksleivių žinių rezultatai rodo, kad švietimo sistema turi keistis | Diena.lt

MOKSLEIVIŲ ŽINIŲ REZULTATAI RODO, KAD ŠVIETIMO SISTEMA TURI KEISTIS

  • 0

Vakar įvyko jau ketvirtasis „#Vilniusmąsto“ renginys, šį kartą skirtas švietimui, dabartinės situacijos aptarimui ir ateities kryptims.

Diskusijoje dalyvavęs Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Artūras Zuokas teigė, kad iš Švietimo ir mokslo ministerijos pateiktų duomenų Vilniaus mokyklose matomas skirtingas ugdymo kokybės lygis. Vilniaus pasiekimai, vertinant galimybes, yra gana vidutiniai. Iš 155 mokyklų, tik 51 proc. yra aukščiau Lietuvos vidurkio, o 49 proc. net ženkliai žemiau vidurkio. Ir taip neturėtų būti.

„Būtent mokykloje prasideda mūsų vaikų kelias į gyvenimą. Vilniuje visos mokyklos turi teikti kokybišką išsilavinimą – toks šiandien turi būti svarbiausias tikslas”, - sakė A. Zuokas.

Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos Strateginių programų skyriaus vedėjo pavaduotojos dr. Ritos Dukynaitės, pristačiusios išsamius duomenis apie švietimo situaciją Lietuvoje ir Vilniuje, švietimo pažanga buvo itin juntama iki 2000 metų, o vėliau sustojo.

Būtent mokykloje prasideda mūsų vaikų kelias į gyvenimą. Vilniuje visos mokyklos turi teikti kokybišką išsilavinimą – toks šiandien turi būti svarbiausias tikslas.

Lygindama moksleivių pasiekimus ji atkreipė dėmesį, kad estų moksleivių žemiausi problemų sprendimo bendradarbiaujant rezultatai yra lygūs aukščiausiems lietuvių moksleivių pasiekimams, ir tai rodo didžiulį žinių atotrūkį. O pagal Lietuvoje vienam moksleiviui skiriamas lėšas žemiau mūsų yra tik Rusija, Turkija, Meksika ir Indonezija. Vardindama šiandienos problemas, ji atkreipė dėmesį ir į tai, kad moksleivių klasės Vilniuje yra perpildytos, didelis procentas moksleivių mokosi antroje pamainoje, mokytojai sensta, o jauni į mokyklas ateina trumpam, taip pat vilniečiai atsilieka pagal neformaliojo švietimo rodiklius, nors sostinės galimybės šioje srityje ir yra didžiausios.

Dalindamiesi idėjomis, ko reikia, kad situacija keistųsi, mokyklų vadovai, mokytojai, švietimo ekspertai teigė, kad mūsų energija turi būti nukreipta į švietimo problemų sprendimą ir aiškų prioritetų sudėliojimą. 

„Butano švietimo ministras teigia, kad švietimas turi vesti šalį į ateitį, todėl Butane buvo bendrai sutarta, kokia bus šalies ateitis. Tai yra - laimė, ir todėl reikia paruošti vaikus, kad jie mokėtų laimę rasti ir būtų laimingi. Štai, pavyzdžiui, Panevėžys taip pat susitarė, kokia bus jų ateitis – robotikos miestas. Taigi, mes turime susitarti, nes dabar esame lyg uždarame rate. Jeigu situacija sudėtinga, sprendimas turi būti paprastas”, - sakė verslininkas, knygų autorius, Butano švietimo sistemą tyrinėjantis Darius Radkevičius.

Pirmasis „Vilnius mąsto“ renginys įvyko Vilniaus Gedimino pilyje ir davė startą diskusijoms ir įkvepiančioms idėjoms apie Vilniaus ateitį - Vilnius 2035. Vilniaus strateginis planas 2001-2020 artėja prie pabaigos, todėl susibūrusi miesto strategų komanda ėmėsi iniciatyvos sukurti Vilniaus ateities strateginę viziją Vilnius 2035 ir šios komandos dalimi kviečiami tapti visus vilniečius. Pasidalinti savosiomis idėjomis gyventojai kviečiami interneto puslapyje www.vilnius2035.lt arba socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje „Vilnius2035“.

GALERIJA

  • Moksleivių žinių rezultatai rodo, kad švietimo sistema turi keistis
  • Moksleivių žinių rezultatai rodo, kad švietimo sistema turi keistis
  • Moksleivių žinių rezultatai rodo, kad švietimo sistema turi keistis
  • Moksleivių žinių rezultatai rodo, kad švietimo sistema turi keistis
  • Moksleivių žinių rezultatai rodo, kad švietimo sistema turi keistis
  • Moksleivių žinių rezultatai rodo, kad švietimo sistema turi keistis
Organizatorių nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS