RŪMUS VILNIAUS VALDŽIA PIRKO NESISMULKINDAMA DĖL KAINOS

Už apgriuvusį pastatą, kurio vietoje planuojama įgyvendinti Tautos namų idėją, Vilniaus valdžia atseikėjo beveik 6 mln. eurų, nelaukdama, kol teismas nustatys tikrąją kompensacijos sumą. Jeigu ji pasirodys mažesnė, pinigai gali būti seniausiai išgaravę, juolab kai buvusių savininkų ryšiai veda į mokesčių rojus.

Sumokėjo, bet turto negavo

Spalio 29-ąją Vilniaus apygardos teismas leido pastatą V.Mykolaičio-Putino g. 5, kurį nuo 2004 m. valdė šiuo metu bankrutuojanti bendrovė "VIPC Vilnius", registruoti valstybės vardu. Netrukus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai buvo pateiktas sprendimo projektas, kuriuo sutinkama neatlygintinai perimti iš valstybės minėtą pastatą, kai tik Vyriausybė priims tokį nutarimą. Meras Remigijus Šimašius primygtinai ragino miesto politikus apsispręsti skubos tvarka, nes tai esąs tik formalus žingsnis.

"Savivaldybė yra sumokėjusi pinigus, o pastatas priklauso valstybei, – akcentavo miesto galva. – Turime užbaigti procedūras, jeigu norime toliau vykdyti projektą."

Mat buvusių Profsąjungų rūmų vietoje Vilniaus savivaldybė kartu su Kultūros ministerija planuoja 1 500 vietų salę, kurioje galėtų koncertuoti simfoniniai orkestrai. Kultūros ministerija kitų metų biudžete yra numačiusi 1,9 mln. eurų senajam pastatui nugriauti ir parengti teritoriją naujai statybai.

Tačiau daugelį tarybos narių labiausiai šokiravo žinia, kad į "VIPC Vilnius" bankroto administratoriaus sąskaitą savivaldybė pervedė 5,996 mln. eurų, nors teismas kompensacijos sumos dar net nepradėjo svarstyti. R.Šimašius, pasitelkęs Teisės departamento vadovą Edvardą Voronecką, ramino, kad viskas teisėta. Tačiau daug kam tokia suma neatrodo teisinga.

Šarūno Mažeikos / Fotobanko nuotr.

Net už dyka neimtų

Vilniaus miesto tarybos narys verslininkas Vidmantas Martikonis įsitikinęs, kad beveik 6 mln. eurų už buvusius Profsąjungų rūmus šiandien yra gerokai per daug.

Šiandien tas objektas tarsi pakibęs ore – neturi žemės nuomos sutarties, kuri nebuvo pratęsta, įmonei "VIPC Vilnius" bankrutuojant. Kitas dalykas – teritorijoje galima statyti tik visuomeninės kultūrinės paskirties pastatą, tad verslui ji neįdomi, kadangi verslo žmonės turto vertę skaičiuoja pagal pinigų srautus.

"Objekto kaina šiandien neadekvati. Jeigu man asmeniškai jį siūlytų, tai dar turėtų primokėti, kad paimčiau", – ironizavo V.Martikonis.

O štai teisininko Darijaus Vilčinsko vadovaujama UAB "VIPC Nida" buvusių Profsąjungų rūmų dalį, rinkoje vertintą apie 1,88 mln. eurų, 2004 m. pirko vos savaitei praėjus po gaisro, padariusio rūmams apie 3,7 mln. eurų nuostolį. Tyrėjai neabejojo, kad nelaimės priežastis – padegimas, bet galų gale šios versijos patvirtinti nepavyko. Paskui D.Vilčinsko bendrovė nauju pavadinimu "VIPC Vilnius" įnirtingai siekė įsigyti profesinės sąjungos "Solidarumas" valdomą likusią patalpų dalį. Tai pavyko tik 2006 m. liepą, teisme patvirtinus taikos sutartį su pagarsėjusia "Hermis Capital" už 5,88 mln. eurų, nors pastarajai vos prieš pusmetį turto mainų sandoris su "Solidarumu" atsiėjo 5,5 mln. eurų.

5,996 – tiek milijonų eurų sostinės valdžia atseikėjo bankrutuojančiai įmonei už pastatą, Registrų centro vertinamą vos 3,8 mln. eurų.

Tuo metu buvo aiškiai žinoma, kad Vilniaus bendrajame plane iki 2015 m. ši teritorija yra visuomeninės paskirties, vadinasi, daugiau kaip pusė jos turi tarnauti visuomenei, o verslininkai, žinoma, troško ant Tauro kalno pristatyti milijoninės vertės būstų. Gali būti, kad naujasis rūmų šeimininkas tikėjosi bet kokia kaina gauti statybos leidimą, kaip ir Neringos savivaldybėje.

Gelbstisi bankrotais

"Tais laikais bankai dalindavo paskolas į kairę ir į dešinę, per daug negalvodami, kur jie bus naudojami, ar tikrai visi bus grąžinti, – priminė V.Martikonis. – O Profsąjungų rūmus įsigijęs asmuo buvo mėgstantis rizikuoti, kaip matyti iš Juodkrantės atvejų, kai buvo nugriautas pastatas (žvejų restoranas – red. past.), pripažinus, kad jam išduotas statybos leidimas neteisėtas. Nors asmeniškai manau, kad tuo atveju statytojas buvo teisus."

Šiuo metu D.Vilčinsko tarp oficialių bankrutuojančios UAB "VIPC Vilnius" savininkų nėra. Bankrutuoja kita jo įmonė "Verslo investicijų projektų centras", pristačiusi Juodkrantėje neteisėtais pripažintų pastatų ir pardavusi butus niekuo dėtiems žmonėms. Šį mėnesį turėtų paaiškėti, ar namus reikės nugriauti, tuomet milijonines kompensacijas jų gyventojams tektų mokėti valstybei.

Bankrotu gelbstisi ir "VIPC Vilnius". Pasak V.Martikonio, bendrovė metų metus nemokėjo nekilnojamojo turto mokesčio, o kai 2016 m. buvusi savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė nusprendė išieškoti tuos pinigus, "VIPC Vilnius" akcininkai paskelbė bankrotą.

"Patys pasiskelbė bankrotą ne teismo keliu, kad nereikėtų mokėti mokesčių, – akcentavo V.Martikonis. – Situacija įtartina ir žvelgiant iš kitos pusės, nes savivaldybės padalinys, atsakingas už mokesčius, švelniai tariant, pražiopsojo "VIPC Vilnius" mokestinę skolą."

Oficiali "VIPC Vilnius" atstovų pozicija dėl bankroto – jų investicijoms nepalanki valdžios politika. Bankroto administratorius net kreipėsi į teismą su ieškiniais valstybei ir savivaldybei, reikalaudamas priteisti daugiau kaip 12 mln. eurų žalos esą už valdžios trukdymą sutvarkyti Profsąjungų rūmus, jų įtraukimą į apleistų pastatų sąrašą ir neįgyvendintus susitarimus dėl jų išpirkimo.

Tačiau pernai spalį ieškiniai buvo atmesti, kadangi, pasak teismo pranešimo, "įsigijusi pažeistą po gaisro pastatą bendrovė prisiėmė ir su tuo susijusią verslo riziką, ir pagal teisinį reguliavimą neturi teisės reikalauti, kad valstybės ar savivaldybės institucijos jį išpirktų".

Turto verčių kūlvirsčiai

Vilniaus miestas jau du kartus buvo pasiryžęs išpirkti iš "VIPC Vilnius" pastatą, stūksantį ant kalno, kur dar praėjusio amžiaus pradžioje už suaukotus pinigus buvo nupirktas sklypas Jono Basanavičiaus Tautos namų iniciatyvai įgyvendinti.

Prieš penkerius metus buvo suderėta, kad bendrovei savivaldybė sumokės 5,3 mln. eurų, taip pat perleis penkis pastatus Vilniaus senamiestyje ir Palangoje. Kelią šiam sandoriui užkirto prokuratūra, stojusi ginti viešojo intereso.

Sostinėje atėjus į valdžią Liberalų sąjūdžiui, savivaldybė pakeitė žemės ant Tauro kalno paskirtį iš visuomeninės į rekreacinę – verslininkai gavo galimybę vystyti ten projektus, kurių 51 proc. – komerciniai. Tačiau įsikišo viešojo intereso gynėjai, tad merui R.Šimašiui beliko garsiai pareikšti, kad komercinių statybų šioje vietoje nebus. Jam staiga kilo noras pačiam atgaivinti Tautos namų idėją, miestui išpirkus pastatą iš "VIPC Vilnius", tačiau turto savininkai užgiedojo nerealią kainą – 11 mln. eurų.

Tuomet savivaldybė pasamdė nepriklausomus turto vertintojus, kurie nustatė, kad pastatas vertas ne daugiau 5,996 mln. eurų. Bet ir ne mažiau. Tuo metu Registrų centras 2012 m. Profsąjungų rūmus įvertino tik 13,59 mln. litų (3,9 mln. eurų). Registrų centro 2018 m. sausio 1 d. duomenimis, masinio vertinimo metu nustatyta pastato vertė – 3,846 mln. eurų, o mokestinė jo vertė – 3,751 mln. eurų.

Apmulkino tarybą

"Kodėl miestas turi mokėti dvigubai daugiau? – piktinosi V.Martikonis. – Tie keisti sandoriai daromi vis įžūliau."

Anot jo, akivaizdu, kad ir meras, ir jo patarėja Dalia Bardauskienė (buvusi Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorė – red. past.) labai stengėsi, kad išperkamo turto kaina būtų kuo didesnė. V.Martikonis sakė dar vasarą siūlęs nenustatinėti jokios kainos ir palikti tai padaryti teismui, tačiau valdantieji apsimetė negirdintys jo argumentų.

"Dabar savivaldybės Teisės departamento vadovas E.Voroneckas aiškina, esą miesto taryba pati liepos 4 d. patvirtino kainą. Vadinasi, mus įžūliai apgavo, sakydami, kad turto vertinimo ataskaitos tvirtinimas nieko nereiškia. O dabar pasirodo, kad mes tvirtinome kompensacijos dydį, ir tie pinigai jau pasiimti, – neslėpė apmaudo politikas. – R.Šimašius kaip teletabis visus mulkina ir įsivaizduoja, kad aplink vien mažvaikiai ir nieko nesupranta."

Reikalauja ekspertizės

Anot V.Martikonio, įtartinas ir pats turto vertinimas – labai paviršutiniškas, sukurptas per trumpą laiką, o atliko jį ta pati įmonė "Apus turtas", kuri vertina butus. Miesto tarybos nariai ne kartą yra suabejoję dėl jos atliktų turto vertinimų ir bandė siekti, kad savivaldybės administracija šį procesą organizuotų skaidriau.

Būtina kuo skubiau miestui kreiptis į teismą su prašymu, kad paskirtų naują turto vertės ekspertizę.

"Ta bendrovė dalyvauja konkursuose ir turto vertinimus savivaldybei atlikinėja vos ne už dyka – matyt, pinigus susirenka kažkokiais kitokiais būdais", – svarstė politikas. Kaip miesto tarybos narys, jis kreipėsi į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Finansų ministerijos, kad ši atliktų sostinės tarybai pateikto turto įvertinimo ekspertizę.

Savivaldybės Turto departamento vadovas Vygintas Jakas per miesto tarybos posėdį aiškino, kad Turto vertinimo įstatyme įtvirtinti keli būdai turto vertei nustatyti, bet vertintojai pasirinko lyginamąjį metodą, nes šis vienintelis numatytas Vyriausybės nutarime, kuriuo tvirtinamos žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklės. Įdomu, su kokiais objektais buvo lyginamas unikalus pastatas ant Tauro kalno sostinėje, nustatant jo vertę, juolab turint omenyje, kad jis net nebuvo tinkamai prižiūrėtas.

Nors 5,996 mln. eurų jau "VIPC Vilnius" bankroto administratoriaus sąskaitoje, V.Martikonis mano, kad į važiuojantį traukinį dar galima įšokti.

"Kadangi mokėtojas yra savivaldybė, mes esame suinteresuoti, kad kaina būtų teisinga, – sakė jis. – Būtina kuo skubiau miestui kreiptis į teismą su prašymu, kad paskirtų naują turto vertės ekspertizę. Nes kyla pagrįstų įtarimų, kad administracija sudarys taikos sutartį, kaip jau ne kartą yra buvę, o tarybos sprendime užfiksuota, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriai negautų mažiau nei 6 mln. eurų."

Kreditoriai nori daugiau!

UAB "Valeksa" vadovas Stasys Poškus, administruojantis "VIPC Vilnius" bankrotą, "Vilniaus dienai" patvirtino, kad teismo nutartimi bankrutuojanti bendrovė yra 5,996 mln. eurų depozito savininkė, tačiau ši suma netenkina kreditorių. Jie, kaip ir anksčiau, laikosi 11 mln. eurų reikalavimo.

"Apie tai ne kartą buvo informuota Vilniaus miesto savivaldybė", – tikino S.Poškus, bet neatskleidė, ar jis pats arba kreditoriai turi įrodymų, kad valstybės perimtas turtas vertas gerokai daugiau. Pernai vasarą, kai savivaldybė jau buvo užsiminusi, kad sieks perimti šį turtą visuomenės reikmėms, bankroto administratorius bandė pardavinėti buvusius Profsąjungų rūmus aukcione už 11,5 mln. eurų. Antrame aukcione kainą nuleido iki 11 mln. eurų, bet unikalioje vietoje stūksančio pastato niekas nepirko.

Didieji bendrovės kreditoriai yra jos akcininkai. Nuo 2004 m. gruodžio akcininke buvo verslininko Kęstučio Maksimavičiaus statybų bendrovė "Veikmė", 2009 m. akcininkų sąraše atsirado Kipre registruota ribotos atsakomybės bendrovė "Velmark Investments Limited", pastaruoju metu valdžiusi beveik 65 proc. "VIPC Vilnius" akcijų. Už šios Kipro įmonės žurnalistinio tyrimo metu buvo atkapstyta lengvatinio apmokestinimo bendrovių piramidė, kurioje šmėžavo ir Lietuvos milijonierių pavardės. Vienas jų – įvairiose pasaulio šalyse paslaugas turtuoliams konfidencialiai teikiančios "Lewben" grupės vadovas Vilius Kavaliauskas. Iki 2016 m. gruodžio jis kartu su K.Maksimavičiumi bei D.Vilčinsku buvo ir "VIPC Vilnius" valdyboje.

Savininkai slepiasi "ofšoruose"

Prieš skelbiant bankrotą 2016 m. gruodį, vienintele "VIPC Vilnius" akcininke tapo 2015 m. įsteigta UAB "Donseta", kurios savininkė – Nyderlanduose registruota įmonė, ji valdoma Kipro mokesčių rojuje pasislėpusių šeimininkų. "Donsetos" kreditoriniai reikalavimai "VIPC Vilnius" siekė 10,7 mln. eurų, kai visą jos turtą bankroto administratorius vertino 11 mln. eurų.

Tačiau tyliai bankrutuoti "VIPC Vilnius" nepavyko. Be teismo leidimo vykstantį bankrotą užginčijo Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), kuriai bendrovė buvo skolinga per 300 tūkst. eurų. Kai teismas pernai balandį panaikino bendrovės sprendimą bankrutuoti, jos akcininkė UAB "Donseta" sugrąžino jau minėtų trijų asmenų valdybą. Ji pasistengė sukrapštyti 300 tūkst. eurų ir, atsiskaičiusi su VMI, iš naujo perleido "VIPC Vilnius" valdymą bankroto administratoriui. O pati bendrovė pernai birželį grįžo ankstesniems savininkams – "Donseta" perleido savo akcijas UAB "Veikmė" ir paslaptingajai "Velmark Investments Limited". Išliko ir ankstesnės akcijų paketo proporcijos – atitinkamai 35 ir 65 proc. akcijų.

Bankroto administratoriaus S.Poškaus teigimu, bendrovės kreditoriai nuo 2017 m. birželio nėra pasikeitę.

Dėl viešbučio "Pajūris" – baudžiamoji byla

Bankroto administratorius Stasys Poškus ypač pagarsėjo kontroversiškai vertinamoje istorijoje, susijusioje su Palangos viešbučio "Pajūris" perėmimu.

Istorinėje kurorto dalyje esančio viešbučio "Pajūris", J.Basanavičiaus g. 9, 9A pastatų valdytojas – bankrutuojanti įmonė "Bofora", kuri pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo šį objektą iš vėliau bankrutavusios bendrovės "Optimalus turto valdymas".

Dabar už šį komerciniu požiūriu itin patrauklų nekilnojamąjį turtą, kuriam uždėtas Generalinės prokuratūros areštas, atsako įmonės "Bofora" bankroto administratorius S.Poškus.

Dėl sumanymo pusvelčiui parduoti viešbutį "Pajūris" Generalinei prokuratūrai šiemet buvo pateiktas kreditorių pareiškimas, kuriame teigiama, esą buvo susitarta su bendrovės Šiaulių banko atstovais, kad "pastarieji kreditorių susirinkime nubalsuos už 1 155 583,87 Eur dydžio plius palūkanos reikalavimo teisės pardavimą už 10 tūkst. Eur kainą".

Reali tokio veiksmo pasekmė – daugiau nei milijoną kainuojantis viešbučio pastatas faktiškai perimtas už 10 tūkst. eurų. Reikalavimo teisė atiteko ne kreditoriams, o trečiajam asmeniui.

2016 m. Šiaulių bankas be papildomų sąlygų mįslingai atsisakė turto įkeitimo, taigi bankas ėmė nebepretenduoti į turto realizavimo pajamas. Tada įvyko turto reikalavimo teisės pardavimas, kurio metu iš pradžių reikalavimo teisė buvo siūloma parduoti brangiai, o neatsiradus pirkėjui organizuoti pakartotiniai pardavimai už mažesnę kainą.

Taip pat minėtame pareiškime Generalinei prokuratūrai teigiama, jog viešas reikalavimo teisės pardavimo procesas buvo surežisuotas: "Į skelbimą atsiliepė fizinis asmuo K.T., sutikęs už reikalavimo teisę mokėti minimalią 10 tūkst. eurų kainą, galbūt dėl akių dalyvavo kiti asmenys, kurie atsisakė savo pasiūlymų."

Pareiškime dėstomi įtarimai, kad minėtas fizinis asmuo viso labo tėra tik statytinis, reikalavimo teisę įgijęs svetimais interesais ir svetimai naudai. Šio asmens sumokėti 10 tūkst. eurų atiteko Šiaulių bankui, kuris atstovauja bankrutavusio Ūkio banko kreditoriams.

Redakcijos žiniomis, S.Poškus jau ėmėsi veiksmų, kad pastato areštas būtų panaikintas ir turtą galima būtų realizuoti. Tačiau Generalinė prokuratūra S.Poškaus prašymų netenkino.

Remiantis minėtais įtarimais pradėtas baudžiamasis tyrimas dėl įtariamos nusikalstamos veikos, susijusios su didelės vertės nekilnojamuoju turtu – Palangos viešbučiu "Pajūris". Tyrimą vykdo FNTT.

Pareigūnai duomenims patikslinti jau paprašė pateikti bankroto byloje pareikštą finansinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir sutartis, kuriomis pareiškėjams buvo perleistos teisės reikalauti iš bendrovės "Bofora" sumokėti skolą.

Daugiau informacijos apie procesinius veiksmus kol kas neteikiama. Tačiau, šaltinių žiniomis, ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnį.

Šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje teigiama: "Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų."

Remiantis Baudžiamojo proceso kodekso 80 ir 82 straipsniais, S.Poškus šioje byloje apklaustas kaip specialusis liudytojas.

Šaltinių žiniomis, pareigūnų tyrimo objektas yra ir tai, dėl kokių priežasčių 2016 m. Šiaulių bankas be papildomų reikalavimų ar sąlygų atsisakė turto įkeitimo ir kieno sprendimais remiantis buvo išregistruota turto hipoteka.