Salės braška, sportuoti nėra kur | Diena.lt

SALĖS BRAŠKA, SPORTUOTI NĖRA KUR

Artėjanti žiema Vilniaus sporto mėgėjus iš lauko aikštynų gena į sporto sales ir uždaras arenas. Tačiau ne visiems atsiranda vietos po stogu. Su didžiausiais sunkumais susiduria sostinės futbolo mokyklos, bet dabartine padėtimi nesidžiaugia ir mieste vykstančioms varžyboms kokybiškų arenų nerandantys krepšininkai.

Kova dėl būvio

Šaltuoju metų laiku Vilniuje krepšinio mėgėjų varžybas organizuojančiose Sostinės ir Vilniaus krepšinio lygose žaidžia 279 komandos. Tuo pat metu vykstančiuose Moksleivių krepšinio lygos čempionatuose įvairiose amžiaus grupėse varžosi Sostinės ir Vilniaus krepšinio mokyklų komandos. Apie 5 tūkst. vaikų bent po du kartus per savaitę lanko krepšinio treniruotes ir po pamokų užpildo įvairių Vilniaus miesto ugdymo įstaigų sporto sales. Vakarop sales užplūsta miestiečiai, laisvalaikiu žaidžiantys krepšinį arba tinklinį. Šioje kovoje dėl būvio sunkiausiai kvėpuoja futbolininkai, kuriems vietų salėse dažniausiai ir pritrūksta.

Savivaldybės duomenimis, mieste šiuo metu veikia 93 ugdymo įstaigos, turinčios bent minimalius reikalavimus atitinkančias sporto sales. Sportininkus priimti gali ir aukštosios mokyklos – kolegijos, akademijos bei universitetai. Mieste taip pat galima naudotis ir komercinės paskirties sporto salėmis, krepšinio arenomis. Tačiau futbolininkai jose yra mažiausiai pageidaujami svečiai.

Dėl vietų Vilniaus miesto mokyklų sporto salėse vyksta arši konkurencija, be to, ne visos ugdymo įstaigos nori įsileisti futbolininkus.

Lietuvos vaikų ir jaunių futbolo asociacijos žiniomis, Vilniuje veikia 18 futbolo mokyklų ir akademijų, jose treniruotes lanko beveik 6 tūkst. berniukų ir mergaičių. Žiemą vienintelę futbolui skirtą erdvę gali pasiūlyti "Sportimos" maniežas, bet visi norintieji šioje uždaroje arenoje paprasčiausiai nesutelpa. Dalis jaunųjų futbolininkų šaltuoju metų laiku treniruojasi mokyklų sporto salėse, daugeliui tenka treniruotis lauke. Beveik 100 vaikų vienijančios futbolo mokyklos "Vilniaus Vytis" sporto direktorius Olegas Kricunas konstatuoja, kad 10–11 metų vaikai dėl ribotų galimybių yra priversti blaškytis tarp sporto salių įvairiuose miesto rajonuose.

"Be abejo, būtų idealu, kad visi mūsų vaikai treniruotųsi vienoje vietoje, bet žiemą Vilniuje tai yra nerealu. Dėl vietų Vilniaus miesto mokyklų sporto salėse vyksta arši konkurencija, be to, ne visos ugdymo įstaigos nori įsileisti futbolininkus, tad tenka bent kartą per savaitę rengti treniruotes ir lauke", – teigė FM "Vilniaus Vytis" sporto direktorius O.Kricunas.

A lyga – vienoje salėje

Panašios problemos neaplenkė ir suaugusių futbolininkų. 2018–2019 m. Lietuvos salės futbolo A lygos čempionate dalyvauja trys Vilniaus komandos – "Bekentas", "Turbotransfers" ir VDA. Visos jos rungtyniauja vienoje vietoje – Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) salėje. Vilniaus regiono futbolo sąjungos (VRFS) viceprezidento ir VDA komandos vadovo Artūro Žarnovskio teigimu, derinant tvarkaraštį kyla rimtų sunkumų.

"Dalis čempionato turų vyks ir darbo dienomis, o tuo metu LEU salė yra užimta. Dėl šios priežasties jau teko nukelti antrame ture numatytas "Turbotransfers" ir VDA rungtynes. Iš dalies šią problemą galėtų išspręsti miesto valdžia. Savivaldybei priklauso "Tauro" sporto mokykla, ten yra erdvi salė be krepšinio lentų, tačiau mokyklos direktorius futbolininkų į salę neįsileidžia. Nors ten sportuojantys žolės riedulininkai žalos pridaro ne mažiau nei futbolininkai", – samprotavo A.Žarnovskis.

Futbolininkų savo salėse nepageidauja ir kitų mokyklų vadovai. "Dažniausiai girdime sakant, kad futbolininkai išdaužys lempas, išspardys sienas, suniokos inventorių. Iš tiesų, su specialiu salės futbolui skirtu kamuoliu tai padaryti labai sudėtinga. Kita vertus, dauguma mokyklų salių yra paprasčiausiai per mažos arba neturi futbolo vartų. O jei tinka erdvė ir inventorius, tada kaina už salės nuomą būna neįkandama. Vilniuje Aukščiausios ir Pirmos lygos salės futbolo rungtynės vyksta vos keliose salėse: be jau minėtos LEU salės, yra puiki Vilniaus Gedimino technikos universiteto aikštė, salės futbolininkai žaidžia Emilijos Pliaterytės gimnazijoje, Vilniaus kolegijoje, Vilniaus dailės akademijoje, Karo akademijoje, "Alsos" bei "Sigmos" sporto salėse. Tačiau Vilniuje futbolininkams – tiek vaikams, tiek ir suaugusiems futbolo mėgėjams patekti į sales yra labai sudėtinga, faktiškai neįmanoma gauti laiko konkuruojant su krepšininkais bei kitų sporto šakų atstovais", – konstatavo A.Žarnovskis.

Krepšininkų rūpesčiai

Nors kitų sporto šakų atstovai nuolat pabrėžia privilegijuotą krepšininkų padėtį, Vilniuje ir jiems tenka spręsti analogiškas problemas. Daugiau nei pusketvirto tūkstančio vaikų vienijančios Sostinės krepšinio mokyklos konsultantas Rūtenis Paulauskas sako, kad sporto infrastruktūros padėtis Vilniuje yra apverktina.

Net Lietuvos kontekste Vilnius pagal sporto infrastruktūrą yra paskutinėje vietoje.

"Net Lietuvos kontekste Vilnius pagal sporto infrastruktūrą yra paskutinėje vietoje. Per visą Nepriklausomybės laikotarpį Vilniuje buvo pastatytas tik vienas masiniam krepšiniui skirtas objektas – Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijos arena, kurioje veikė trys krepšinio salės. Deja, prieš dvejus metus krepšinio arena buvo nugriauta. Taip pat prieš kelerius metus užsidarė Savanorių prospekte veikiančiame "Impuls" sporto klube buvusi salė, kurią Sostinės krepšinio mokykla nuomodavo oficialioms krepšinio rungtynėms. Ant uždarymo ribos balansuoja jau senokai apleista "Ekinstos" sporto salė. Lieka tik sovietiniais laikais statytų mokyklų sporto salės, kurios neatitinka dabartinių krepšinio rungtynių reikalavimų, jose šoninė linija užsibaigia ties siena, tad ten Moksleivių krepšinio lygos (MKL) rungtynės vykti negali, galima tik treniruotis arba žaisti neoficialiai, mėgėjiškai. Krepšinio taisyklės keičiasi, dabar labai aiškiai reglamentuojama, kad net ir vaikų čempionatai gali būti rengiami tik 28 m ilgio ir 15 m pločio aikštelėse. O tokių salių Vilniuje yra vienetai", – tikino R.Paulauskas.

Pasak jo, SKM auklėtiniai treniruojasi mažesnėse sporto salėse, o rungtynėms nuomoja VGTU areną, sales Antakalnio gimnazijoje bei "Sigmos" patalpose.

"Be abejo, galima sakyti, kad Vilniuje yra ir daugiau didelių arenų: LEU didžioji salė, Mykolo Romerio universiteto salė ar "Lietuvos ryto" arena. Bet, visų pirma, ne visas sales galime išsinuomoti, nes įkainiai labai dideli, be to, ne visose arenose gautume tinkamą laiką, nes jos yra nuolat užimtos. Štai Vilniaus krepšinio mokykla šiuo metu turi dvi tinkamas rungtynėms sales – Birželio 23-iosios ir Vytenio gatvėse, bet jos skirtos tik šios mokyklos komandų reikmėms. O treniruojasi miesto ugdymo įstaigų salėse, kaip ir visi kiti. Visi sukamės, kaip galime, tenka demonstruoti išradingumą, sudėlioti MKL varžybų grafiką taip, kad visi tilptume į kelias arenas", – pažymėjo R.Paulauskas.

Jo teigimu, normaliam krepšinio mokyklos darbui ir veiklai reikėtų bent vieno krepšinio komplekso, kuriame būtų kelios erdvios aikštelės, persirengimo kambariai, trenerių ir administracijos patalpos. "Norėtume, kad miesto valdžia bent jau kalbėtųsi su sporto mokyklomis. Bet to nėra. Krepšinis Lietuvoje vadinamas antra religija, bet Vilniuje jo reikalai labai prasti. Kokybine prasme mes atsiliekame nuo Jonavos, Alytaus, Klaipėdos ir kitų šalies miestų. Ten veikia miestui priklausančios universalios arenos, kuriose sportuoja vaikai, mėgėjai, vyksta varžybos. O mes vienoje salėje treniruojamės, kitoje, kurios matmenys vos atitinka oficialius reikalavimus, – žaidžiame. Vilniuje krepšinį žaidžia tūkstančiai žmonių. Ir jų būtų dar daugiau, jei tik mieste turėtume normalią sporto infrastruktūrą", – teigė R.Paulauskas.

KOMENTARAS

Evaldas Martinka

Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento Sporto skyriaus vedėjas

Situacija iš esmės pasikeis įgyvendinus "Gabijos" gimnazijos priestato statybas, "Žemynos" progimnazijos sporto salės priestato, Pilaitės gimnazijos stadiono, Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazijos priestato statybas. Erdviame, beveik 12 tūkst. kv. metrų ploto, keturių aukštų "Gabijos" gimnazijos korpuso pastate bus įrengtos universalių matmenų sporto salė, skirta krepšiniui, salės futbolui, rankiniui ir kitoms sporto šakoms, mažoji sporto salė. Prie Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazijos Žirmūnuose planuojamas naujas 1 500 kv. metrų ploto sporto salės priestatas.

Pastačius naują "Žemynos" progimnazijos daugiau nei 3 000 kv. m sporto kompleksą, juo galės naudotis ne mažiau 1 200 mokinių. Naujas sporto kompleksas bus skirtas progimnazijos ugdymo reikmėms, tačiau salių kompleksu naudosis tiek Vilniaus krepšinio mokyklos auklėtiniai, tiek kiti įvairių sporto šakų atstovai. Komplekse bus trys krepšinio salės su visa būtina infrastruktūra: persirengimo patalpomis, dušais, tualetais, rūbine, treniruoklių sale ir t. t. Esant poreikiui, bus galima naudotis tik centrine aikšte, šalia kurios esančiose išstumiamose tribūnose tilptų 1 300 žiūrovų. Planuojame, kad naujose patalpose mokiniai galės sportuoti jau kitų metų pabaigoje. Šiuo metu vyksta rangos konkursas.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

Vytautas

Rytų fronte nieko naujo... Taigi Šimašiaus praėjusi kadencija sporto infrastruktūros gerinimo atžvilgiu buvo nulinė - krepšinio lobistai "antrąjai religijai " kad ir galva į sieną vis bando pramušti geresnes sąlygas, futbolo infrastruktūros plėtrai priešinimasi kaip tik gali , nes tai kur kas patrauklesnė sporto šaka mažųjų vaikų tarpe ir visų žaidimų atstovai kramto nagus ir meldžiasi, kad ta trintis ir stagnacija futbolo sistemoje tęstūsi kiek galima ilgiau.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS