ŠALIES VADOVAI RAGINAMI STABDYTI SEIMO SPRENDIMĄ DĖL PAMINKLO LUKIŠKIŲ AIKŠTĖJE

Lukiškių aikštės iniciatyvos koordinatorės dr. Giedrė Jankevičiūtė ir dr. Mingailė Jurkutė išplatino kreipimosi projektą, kuriame akademinė bendruomenė raginama nesutikti su Seimo inicijuotu būdu užbaigti Lietuvos laisvės kovotojams skirto memorialo statybą Lukiškių aikštėje.

Kreipimosi autorės tikina, kad Seime įregistruotas Lukiškių aikštės Vilniuje įstatymo projektas yra galios principu paremtas veiksmas, priimtas stokojant visuomenės įsiklausymo ir ignoruojant ekspertų darbą bei išvadas. Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras (LŽTKC) ir Lietuvos kultūros kongreso taryba (LKKT) šią iniciatyvą laiko klaidinama ir pabrėžia, kad šį klausimą turi spręsti ne ekspertai, o tauta ir jos atstovai.

Kreipimesi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, Seimo frakcijas, ministrą pirmininką Saulių Skvernelį, Vilniaus miesto savivaldybės merą Remigijų Šimašių nuogąstaujama, kad istorinę atmintį atspindintys ir formuojantys klausimai yra įtvirtinami įstatymais, neva atmetant demokratinei ir pilietinei visuomenei būdingą klausimų sprendimo praktiką - viešą piliečių interesus ir ekspertų nuomonę atliepiantį principą. Jų nuomone, taip siaurinama paties valstybingumo idėja, o toks Seimo įstatymo projektas - precedentas, keliantis grėsmę įstatymais įtvirtinti „vis daugiau nekintamų ir vienintelių „tiesų“.

Iniciatyvos koordinatorės G. Jankevičiūtė ir M. Jurkutė ypač nuogąstauja dėl tariamo ekspertų ir profesionalų ignoravimo sprendžiant visuomenei svarbių viešųjų erdvių ar valstybingumo tradicijai reikšmingų įvykių įamžinimo klausimus, neva šie sprendimai priimami vienpusiais istorijos ir meno vertinimais.

Kreipimosi iniciatorių nuomone, siūlomas Seimo sprendimas suvaržo menininkų kūrybinę laisvę, o meninis klausimas iš kūrybinio ieškojimo paverčiamas „siauro techninio išpildymo reikalu“.

LŽTKC ir LKKT mano, kad G. Jankevičiūtės ir M. Jurkutės iniciatyva kviesti akademinę bendruomenę nepritarti šiam Seimo įstatymo projektui, akivaizdžiai patvirtina demokratinių diskusijų pobūdį šiuo klausimu. Tačiau nemano, kad kreipimosi iniciatorių argumentai gali būti pakankami Lukiškių aikštės Vilniuje įstatymo projektui kvestionuoti.

LŽTKC ir LKKT atstovams kelia abejonių tiek Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) ekspertų kompetencija spręsti dėl valstybinės aikštės paskirties, tiek jų priimto sprendimo dėl konkurso nugalėtojo teisėtumas. Seimo įstatymo projekte nurodoma, kad jį Seimas priima „atsižvelgdamas į Lietuvos sostinėje Vilniuje esančios didžiausios Lukiškių aikštės istorinę ir urbanistinę reikšmę bei aplinką, taip pat į jos numatomą valstybinę funkciją, pritardamas Vyriausybės 1997 m. gegužės 23 d. nutarimo apibrėžtam tikslui - prieš aikštę esantį pastatą Gedimino pr. 40 (buvusieji NKVD, Gestapo ir KGB rūmai) ateityje visiškai perduoti mokslinio centro ir muziejinei šviečiamajai paskirčiai ir sukurti jame Lietuvos laisvės kovų memorialą bei prisimindamas Seimo 1999 m. vasario 11 d. nutarimo „Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“ nuostatas“.

Todėl LŽTKC ir LKKT pagrįstai mano, kad ne ekspertai, o tauta ir jos išrinkti atstovai priima galutinį sprendimą dėl Lukiškių aikštės Vilniuje įprasminimo, kitaip tariant, ne Kultūros ministerijos paskirta Šiuolaikinio meno centro ekspertų grupė gali nurodyti Seimui ir Vyriausybei, kokia turi būti valstybės sostinės pagrindinės aikštės paskirtis ir memorialiniai akcentai, o Seimas ir Vyriausybės sudaryta kompetentinga komisija, kurią sudarytų pilietinių organizacijų, kultūros ir akademinės bendruomenės atstovai, įskaitant menininkus, istorikus ir politologus. Todėl Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras ir Lietuvos kultūros kongreso taryba kviečia Lietuvos akademinę bendruomenę bei visuomenę atsakingai vertinti klaidinamą iniciatyvą, t.y. kviečia nekliudyti, o padėti Seimui įtvirtinant Lietuvos valstybingumą įgyvendinti jo anksčiau priimtus sprendimus dėl Vilniaus Lukiškių aikštės valstybinio statuso.