Signatarų sentencijos papuošė Vilniaus viešąjį transportą | Diena.lt

SIGNATARŲ SENTENCIJOS PAPUOŠĖ VILNIAUS VIEŠĄJĮ TRANSPORTĄ

  • 2

Šiandien į sostinės gatves išriedėjo autobusai, kuriuos papuošė įsimintinos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų mintys: „Lietuva tolei bus gyva, kolei ji eis Vilniaus keliu.”, „Tebūnie šviesa – bus ir laisvė!“ ir kt, rašoma pranešime.

Socialiniu projektu „Atkurtai Lietuvai 100 – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai“ vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami domėtis žmonėmis, kūrusiais Lietuvos istoriją.

„Šie autobusai su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų mintimis, kurios yra savotiškas kreipimasis į Lietuvos valstybės ateitį ir mus, ją kuriančius žmones, yra simboliška mūsų valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos pradžia. Likus vos mėnesiui iki didžiosios valstybės šventės į Vilniaus gatves išriedėję šie ypatingi autobusai bus savotiška Lietuvos istorijos ir literatūros pamoka ne tik keleiviams, vilniečiams, bet ir miesto svečiams. Manau, tai puikus būdas dalintis mūsų istorine praeitimi ir taip džiaugtis tuo, ką šiandien turime svarbiausią – laisvę“, – pasidžiaugė kultūros sritį kuruojantis Vilniaus mero pavaduotojas Linas Kvedaravičius.

1918 m. vasario 16-oji – viena reikšmingiausių Lietuvos istorijos datų, kai buvo žengtas drąsus ir vieningas žingsnis į nepriklausomybę bei įkurta nepriklausoma ir moderni Lietuvos valstybė. Vasario 16-osios aktas – ilgų metų tautos kovų už laisvę vainikas, kuriuo lietuvių tauta paskelbė pasauliui: „Būsim. Būsim laisva, nepriklausoma ir demokratiška valstybė“, o šią mintį savo parašais patvirtino 20 signatarų.

Viešojo transporto autobusus papuošė signatarų nuotraukos, vardai ir pavardės bei įsimintinos jų mintys apie Laisvę, Tėvynę, Nepriklausomybę – tarsi žinutės mums iš praeities, primenančios, kokia brangi Laisvė, kurią turime nuolatos puoselėti ir branginti.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų citatos, papuošusios Vilniaus viešojo transporto autobusus:

Jonas BASANAVIČIUS 1851–1927 m.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras,

„Aušros“ redaktorius, mokslininkas, gydytojas

Tebūnie šviesa – bus ir laisvė!

Kazimieras BIZAUSKAS 1893–1941 m.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras,

diplomatas, teisininkas, švietimo ministras

Visos mano pastangos buvo nukreiptos sukurti tokią tautinio švietimo sistemą, kuri laiduotų tvirtą, tautinį auklėjimą.

Saliamonas BANAITIS 1866–1933 m.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras,

spaustuvininkas, leidėjas,

Mūsų brangi tėvynė ne bergždžių ginčų, bet darbo reikalauja. Tik mokykimės tinkamai tarp savęs susitaikyti, sugyventi. Užteks visiems ir vietos, ir darbo.

Antanas SMETONA 1874–1944 m.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras,

Lietuvos Respublikos Prezidentas, kalbininkas, filosofas, vertėjas

Kas lietuviška, tas turi būti ir žmogiška.

Pranas DOVYDAITIS 1886–1942 m.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras,

Ministras Pirmininkas, teisininkas, filosofas

Ieškau ir randu malonumo padaryti bent kiek žmonėms gera, padirbėt aukščiausiajai Tiesai, Gėriui ir Grožiui...

Mykolas BIRŽIŠKA 1882–1962 m.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras,

švietimo ministras, Kultūros istorikas, Vilniaus universiteto rektorius

Lietuva tolei bus gyva, kolei ji eis Vilniaus keliu. Vilniaus išsižadėjusi, niekam ji nebus reikalinga – nei mums, nei pasauliui.

Steponas KAIRYS 1879–1964 m.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, tiekimo ir maitinimo ministras, inžinierius, profesorius

Tau, Lietuva, kad būtum laisva ir demokratinė, skyriau visą savo gyvenimą. Tu buvai mano gyvenimo esmė ir prasmė.

Aleksandras STULGINSKIS 1885–1969 m.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Respublikos Prezidentas, agronomas

Budėkime, vyrai, aukime ir stiprėkime karšta Tėvynės meile…

Donatas MALINAUSKAS 1869–1942 m.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, agronomas, diplomatas

Vienybėje – galybė. Visa lietuvių tauta gyvena susivienijimo viltimi.

Vladas MIRONAS 1880–1953 m.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras,

Ministras Pirmininkas, kunigas

Tautos tada yra gyvos ir tvirtos, kada jos tiki savimi.

Alfonsas PETRULIS 1873–1928 m.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras,

kunigas, lietuviškų mokyklų ir draugijų steigėjas,

Lai gyvuoja mūsų liuosoji ir nepriklausomoji tėvynė Lietuva!

Jonas SMILGEVIČIUS 1870–1942 m.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras,

ekonomistas, bankininkas, verslininkas, mecenatas

Lietuva įstengs atsispirti Vokietijos užmačioms valdyti mūsų ūkį.

Justinas STAUGAITIS 1866–1943 m.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras,

kunigas, švietėjas, rašytojas, Telšių vyskupas

Dieve, saugok Lietuvą…

Jurgis ŠAULYS 1879–1948 m.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras,

diplomatas,  filosofas, vertėjas

Mes privalome kurti valstybę ant tvirtų pagrindų, todėl ir Konstitucijai reikia daugiau aiškumo.

Jokūbas ŠERNAS 1888–1926 m.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras,

teisininkas, žurnalistas, mokytojas

Darykime Lietuvai vardą!

Jonas VAILOKAITIS 1886–1944 m.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras,

bankininkas, verslininkas, mecenatas

Vienas kitam su meile padėkime – gyvenimas bus turtingesnis ir lengvesnis.

Kazimieras Steponas ŠAULYS 1872–1964 m.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras,

kunigas, prelatas, teologijos profesorius

Tepripažįstu demokratišką valdymo formą.

Petras KLIMAS 1891–1969 m.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras,

diplomatas, teisininkas, istorikas

Šiandien mes stovime prieš uždavinį sukurti lietuvių tautos valstybę, ir mes savo darbą varysime…

Stanislovas NARUTAVIČIUS 1862–1932 m.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras,

teisininkas, žurnalistas

Gavę liuosybę, lietuviai parodys savo dvasios prakilnybę kitų tautų žvilgsniu.

GALERIJA

  • Signatarų sentencijos papuošė Vilniaus viešąjį transportą
  • Signatarų sentencijos papuošė Vilniaus viešąjį transportą
  • Signatarų sentencijos papuošė Vilniaus viešąjį transportą
  • Signatarų sentencijos papuošė Vilniaus viešąjį transportą
S. Žiūros /Savivaldybės nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (2)

NA NA

kodėl yra viešinamas tik Basanavičius, kuris mažiausiai prisidėjo prie Lietuvos šimtmečio gyvavimo ir jos klestėjimo :Basanavičius dirbo Bulgarijoje ,ten gydė žmones ir vystė Bulgarijaos valstybei naudingą veiklą užsikrėtęs komunizmo dogmomis .Į lietuvą grįžo tik 1904 m,ir pasitaikius gerom aplinkybėm 1918 pasirašė butaforinę nepriklausomybės aktą ,po kurios lenkai užgrobė Vilnių ,tai buvo drąsu ,bet niekas nepyko ,Basanavičius iš užgrobto Vilniaus neišvyko ,ten gyveno ir mirė ,,,,sėkmės ,ko tik nebūna šiam pasaulį,,,,,

Zemaitis

Vyti greiciau Lukiskiu aiksteje statykit.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS