Sostinės stoties rajonas kyla į proveržį | Diena.lt

SOSTINĖS STOTIES RAJONAS KYLA Į PROVERŽĮ

Vilniaus geležinkelio stoties prieigos kratosi slegiančio pigių skudurynų, pamėlynavusių svirdulių ir naktinių plaštakių karalijos įvaizdžio. Per keletą pastarųjų metų šį rajoną atrado modernus sostinės jaunimas, aktyvūs žmonės, ieškantys naujoviškų skonių ir potyrių. Gal ir nepatikėsite, bet čia esama vietų, kur galima pajusti net ir pasaulio didmiesčių dvelksmą.

Pirmosios kregždės

Fantastiškai taikliai stoties rajono virsmą iliustruoja Sodų gatvelėje įsikūrusio baro pavadinimas – "Dėvėti". Jo patalpose ilgus metus veikė viena iš daugybės šiai miesto daliai būdingų dėvėtų drabužių parduotuvių, bet dabar čia šeimininkauja 10 metų Italijoje ir Ispanijoje praleidęs Dmitrijus Petrauskas.

"Sugrįžau, nes man patinka Lietuva, patinka Vilnius, myliu šį rajoną – dar mano seneliai vaikščiodavo jo gatvelėmis į Halės turgų", – sakė Dmitrijus. Jam imponuoja turguje išsaugotas autentiškumas – išlikusios moterytės, kurios dešimtmečius ten prekiavo dešromis ar raugintomis daržovėmis, ir jų verslas organiškai susilieja su čia atsiradusiomis naujesnėmis bei modernesnėmis prekėmis ir paslaugomis.

"Mes šiame rajone buvome pirmieji, išdrįsę kurti verslą. Tai buvo rizikinga, bet žvelgėme į ateitį. Akstinas tuomet buvo patraukli nuomos kaina. Dabar ji išaugo kone dvigubai, bet mes jau pasijutome čia savi. Maistą užeigoje gaminame iš turguje pirktų produktų, susibičiuliavome su aplinkiniais gyventojais, kurie užsuka ne tik bokalėlio, bet ir po darbų ramiai pasišnekučiuoti su kaimynu, pasidalinti naujienomis. Taigi, turime organišką ryšį su šia vieta, o geri žmonės stoties rajone vieni kitus pažįsta", – šypsojosi jaunas verslininkas.

Sugrįžau, nes man patinka Lietuva, patinka Vilnius, myliu šį rajoną – dar mano seneliai vaikščiodavo jo gatvelėmis į Halės turgų.

Jis prisipažįsta per daug nevaikantis ir vietinių išmaldos prašinėtojų, nebent kuris nors įžūliai ima sukti trečią ratą, kaulydamas iš baro klientų cigarečių. O su ramentais klibinkščiuojančiam neįgaliam vaikinui darbuotojai kasdien pasiūlydavo vandens, traškučių ar kibiną.

"Bet jau senokai to vienakojo vaikio nemačiau. Gal nutiko kas?" – net susirūpino baro šeimininkas.

Nė kiek nesikuklindamas D.Petrauskas teigė, kad "Dėvėti" Sodų gatvelę padarė gerokai saugesnę nei iki tol, kai ji buvo tituluojama raudonųjų žibintų kvartalu: "Pas mus nuolat yra srautas žmonių. Jeigu kas turi piktų kėslų, išvydęs terasoje sėdinčius klientus, kurie gali jo "darbelį" pamatyti ir pranešti policijai, jau nelabai ryšis griauti nusižiūrėtą auką ar ištraukti rankinę. Va, tokia mūsų dovana miestui."

O iš miesto valdžios jam norėtųsi visai nedaug – kad sutvarkytų šaligatvius, kur išsiklaipiusios plytelės laužo ir vaikiškų vežimėlių, ir turistų tempiamų lagaminų ratukus: "Prie savo baro plyteles nusipirkau ir suklojau pats. Tai buvo paprasta, bet gauti leidimus susitvarkyti tuos keliolika kvadratinių metrų užtruko gana ilgai."

D.Petrauskas neabejoja, kad stoties rajonas pakartos Užupio proveržį, nes ir ten kitados būdavo nesaugu net vaikščioti, o šiandien jis tampa prestižiniu miesto rajonu.

Saugo vieni kitus

Socialinius ryšius, kaip svarbiausią stoties rajono atgimimo variklį, akcentuoja ir garsaus Los Andžele gyvenusio vokiečių kilmės JAV rašytojo vardu pavadinto baro "Bukowski" įkūrėjai Vytautas ir Evaldas. Prieš keletą metų ši įstaiga klientus viliojo hipsteriška atmosfera ir ypatingais virtuvės šefo ruoštais dešrainiais – "Karštais šunimis". Šie vis dar labai populiarūs, o baro šeimininkai, paprašyti apibūdinti, kas jungia jų lankytojus, neabejodami sako, jog tai – meniškos sielos žmonės. Tarp jų nemažai ir turistų, kurie ieško alternatyvų tradiciniams maršrutams ir nori pažinti autentiškas miesto teritorijas.

"Vietinė publika labai įvairi – nuo biurų darbuotojų, verslininkų iki menininkų, gatvės muzikantų. Neseniai ir kunigas buvo užėjęs, kartu pasidžiaugėme, kad neblogai sekasi. – pasakojo Vytautas. – Gerai sugyvename su visa bendruomene, šiltuoju sezonu čia prekiauja sendaikčių pardavėjai, paskoliname jiems savo staliukus ir skėčius – jų mums prireikia tik vakarop."

Saugumo stoka "Bukowski" taip pat nesiskundžia, mat gretimas kiemas – sostinės trečiojo policijos komisariato teritorija. Tai chuliganizmo ir apiplėšimų prevencija, kuri nieko nekainuoja.

"Skverelį būtų gerai atgaivinti, įlieti daugiau šviesos, nes pasitaiko, kad po nakties randame ir švirkštų. Bet mes ir patys galime nemažai padaryti dėl geresnio saugumo, todėl ir išsiimame leidimus plėstis, pradėti daugiau įvairių veiklų, nes kur jos vyksta, tos vietos automatiškai valosi, visas negatyvas traukiasi", – įsitikinę madingos užeigos savininkai.

Niujorko skoniai

O štai Halės turguje įsikūrusio pusryčių ir priešpiečių restoranėlio "Beigelistai" savininkė Nomeda Kuodienė mano, kad būtent nenurimstantis šio rajono pulsavimas ir sukuria jo nepakartojamą aurą.

"Visai nesinorėtų, kad ši vieta būtų iščiustyta ir išblizginta, kaip kai kurios centro ar senamiesčio gatvės, – prisipažįsta verslininkė, turinti psichologės išsilavinimą. – Mano galva, visada įdomesnė yra įvairovė, skirtingų pasaulėžiūrų ir skirtingų gyvenimo būdų susidūrimas. Jis įžiebia tą žiežirbą, kuri labiausiai žavi ir generuoja energiją – tiek miesto, tiek žmonių."

Šios moters energija, ko gero, Vilniaus žinomumą užsienyje padidino labiau nei visas dabar jau panaikintas Turizmo departamentas. Mat jau keletą metų užsieniečiai į Halės turgų traukia suvilioti jos kepamų beigelių, kurių skonis nėmaž nenusileidžia Niujorko gyventojų mėgstamiausių gatvės užkandžių skoniui. Išsiaiškinusi, kad beigeliai kilę iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, kur juos kepdavo žydai, N.Kuodienė surizikavo pati pradėti šį verslą. Tarpinis rezultatas – Vilniaus savivaldybės turizmo planuotojai net nubraižė specialų maršrutą į Halę užsienio turistams, akcentuodami beigelius.

"Turguje turistai lankydavosi ir be specialaus trakto, nes kulinarinis turizmas pasaulyje labai populiarus. Tiesiog apkeliavusi nemažai šalių supratau, kad mūsų turgavietės irgi turės persitvarkyti. Ir atspėjau", – kuklinosi N.Kuodienė. Taip pat ją labai džiugina pernai vasaros pabaigoje gimusi iniciatyva sekmadieniais šalia Halės turgaus rengti maisto vagonėlių "suvažiavimus", nes šie ne tik populiarina ekologiško maisto idėją, bet ir pritraukia gausybę naujų žmonių į visai neseniai nepatraukliomis laikytas stoties rajono gatves.

Takoskyra nyksta

Turgaus virsmą į vakarietišką "gourmet" teritoriją sveikina ir Vilniaus miesto garbės pilietis, žinomas architektas, legendinės grupės "Antis" dvasia Algirdas Kaušpėdas. Jis jau 6 metus kasdien važinėja dirbti į savo projektavimo biurą, įsikūrusį Pylimo gatvėje prie pat Halės.

Karolio Kovalėlio / Fotobanko nuotr.

"Čia kuriasi vakarietiško tipo restoranėliai. Su kolegomis neseniai skaičiavome, kad netoliese jau yra 10–12 vietų, kur galima pavalgyti be jokios baimės apsinuodyti – pora vietų lietuviško maisto, rasi ir tailandietiškų gėrybių, ir grilio patiekalų, ir plovo mėgėjai nenuskriausti, – vardijo stoties rajono žinovas. – Svarbus privalumas, kad virš Halės įrengtoje aikštelėje galima nebrangiai pasistatyti automobilį – mažiausiai triskart pigiau negu kur nors šalia Rotušės ar Vokiečių gatvėje. Taip pat labai smagu, kad išasfaltuota gatvė, kur sekmadieniais vyksta Turgaus dienos, labai pagyvinančios šį rajoną."

Kai miestas investuoja į kurią nors savo dalelę, ten iš karto pradeda atsigauti komercinės veiklos.

Vis dėlto A.Kaušpėdas pripažįsta dar išlikus tam tikrą takoskyrą tarp senamiesčio ir stoties rajonų, kuriuos praktiškai skiria tik "kelios bromos".

"Verslas pradėjo drąsiau čia kurtis, kai savivaldybė paskelbė stoties rajoną savo prioritetu. Bet yra tam tikra inercija, susijusi su vietos gyventojų kontingentu, daugiausia vyresnio amžiaus. Mažai kas iš jų parduoda ar nuomoja čia turimas patalpas, – sakė architektas. – Manau, kad Vilniui reikia kuo skubiau atnaujinti Pylimo gatvę, juolab kad atsidarė MO muziejus, sukūręs didelę trauką – ir užsieniečių, ir svečių iš Lietuvos. O kai miestas investuoja į kurią nors savo dalelę, ten iš karto pradeda atsigauti komercinės veiklos, drąsesni tampa investuotojai į nekilnojamąjį turtą."

Jo manymu, šiuo metu vykstanti nebyli kova tarp "second hand" skudurynų ir naujo tipo verslų stoties rajone neabejotinai baigsis pastarųjų pergale.

"Be to, yra bent keletas nekilnojamojo turto vystytojų, kurie Sodų ir Pylimo gatvėse planuoja gyvenamąją statybą – viešbučius ir daugiabučius. Tai yra labai pageidaujamos investicijos. Jeigu jiems pavyks išspręsti automobilių parkavimo problemą, įsirengti požemines aikšteles, tai neabejotinai prikels naujam gyvenimui ir šalia esančius kvartalus. Atsikėlę nauji gyventojai, o greičiausiai tai bus jaunimas, stoties rajono negatyvią aurą amžiams išsiųs į nebūtį", – įsitikinęs A.Kaušpėdas.

GALERIJA

  • Sostinės stoties rajonas kyla į proveržį
Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS