Sostinės valdžia pramiegojo ant milijonų | Diena.lt

SOSTINĖS VALDŽIA PRAMIEGOJO ANT MILIJONŲ

Vilniuje ES paramos lėšos naudojamos itin vangiai. 2014–2020 m. Vilniaus miesto integruotos teritorijos vystymo programai buvo numatyta per 400 mln. eurų. Nuo 2015-ųjų iki šios dienos sostinės plėtros ir tvarkymo projektams panaudota tik 17 mln. eurų ES paramos lėšų, jei neskaičiuotume dar 100 mln. eurų vakarinio aplinkkelio statybai.

Programą teko keisti

Į 2015 m. birželį Vidaus reikalų ministerijos patvirtintą programą buvo įtraukti ne tik savivaldybės, bet ir Kultūros, Švietimo ir mokslo ministerijų Vilniaus mieste vykdomi projektai. Po dvejų metų pateiktoje programos įgyvendinimo ataskaitoje teko pripažinti, kad miesto išsikelti tikslai nepasiekti arba gerokai vėluoja. Ne ką geriau atrodė ir ministerijų vykdomi projektai, pavyzdžiui, sostinės teatrų, koncertų salių rekonstrukcijos, kurių ėmėsi Kultūros ministerija.

Taigi, praėjusių metų rugpjūtį visa programa buvo pakeista, peržiūrėjus ir patikslinus veiksmus, daugiausia švietimo ir mokslo, priešmokyklinio ugdymo, didžiųjų miestų kompleksinės plėtros srityse. Patikslintos ir finansavimo sumos: iš viso Vilniaus miesto savivaldybės projektams (be Kultūros ministerijos veiksmų) numatyta per 280 mln. eurų, iš jų beveik 270,45 mln. eurų ES finansavimas.

Vilniaus miesto tarybai sausio antroje pusėje pristatyta 2018 m. Integruotos teritorijų vystymo programos įgyvendinimo ataskaita. Savivaldybės administracijos Investicinių projektų valdymo skyriaus vedėja Lina Melianienė informavo, kad pernai miestas Vilniaus regiono plėtros tarybai ir ministerijoms pateikė 14 projektinių pasiūlymų, kurie buvo įtraukti į regiono ir valstybės sąrašus, suteikiant teisę teikti paraiškas ir gauti finansavimą. Iš viso buvo pasirašytos 23 finansavimo sutartys.

Bandė gražinti situaciją

Pasak L.Melianienės, iki 2018 m. pabaigos bendra pagal viešąsias priemones sostinės gauta suma yra beveik 116,3 mln. eurų, iš jų 100,358 mln. eurų iš ES. Vilniaus savivaldybė prie projektų prisideda apie 14 mln. eurų.

Nuo programos įgyvendinimo pradžios projektų vykdytojams iš viso išmokėta 102 mln. 183 tūkst. 557 eurai ES ir valstybės biudžeto lėšų.

"Tai sudaro 36,5 proc. šioje programoje numatytų skirti ES ir valstybės biudžeto lėšų, atmetus Kultūros ministerijos vykdomus projektus", – teigė administracijos atstovė, akcentavusi bendrojo lavinimo mokyklų efektyvumo didinimo projektus, priešmokyklinio ugdymo prieinamumo didinimą, statant modulinius darželius.

Tarybos narė Aldona Šventickienė stebėjosi: kur tos ikimokyklinės įstaigos, kurioms skirti milijonai eurų? Kada jos atsiras, kai savivaldybė nutraukia sutartis su konkursų laimėtojais, kuriuos pati ir išsirinko? Be to, buvo priminta, kad apie 100 mln. eurų ES ir valstybės lėšų dar 2015 m. buvo skirta vakarinio aplinkkelio statybai ir sėkmingai panaudotos.

L.Melianienė patikslino: "Iš tiesų, be vakarinio aplinkkelio lėšų, iš viso gauta 17 mln. 430 tūkst. 46 eurai."

Nesunku suskaičiuoti, kad, "iškirpus" aplinkkelio projektą, savivaldybės pastangomis panaudota vos 10,2 proc. iš projektams numatytų ES lėšų. 2019-ieji yra paskutiniai metai, kai dar galima kreiptis dėl finansavimo, o visos sutartys turi būti pasirašytos iki 2020 m. pabaigos.

Vieno brangiausių projektų, kuriam numatytos dešimtys milijonų eurų europinės paramos, – nacionalinio stadiono, šiuo metu vadinamo Daugiafunkciu sveikatinimo, ugdymo, švietimo, kultūros ir užimtumo skatinimo kompleksu – finansavimą Vilniui gresia prarasti. Konkursui užsitęsus, kompleksui numatyti 33,56 mln. eurų ES lėšų gali nuplaukti. Grėsmė kilusi ir 14,5 mln. ES investicijų, numatytų inžinerinei infrastruktūrai įrengti ties daugiafunkciu kompleksu, mat šis projektas gali būti įgyvendinamas tik derinant su pirmojo projekto rangovu.

Pamiršo benamius

Projektai sostinėje stringa ir jau pasirašius ES finansavimo sutartis. Štai nakvynės namų A.Kojelavičiaus g. 50 rekonstrukcijos pradžia jau daugiau nei pusmetį atsilieka nuo numatytų terminų. Ji gali dar labiau vėluoti, nes rengėjai nepagalvojo, kur remontuojant pastato vamzdynus ir šilumos tiekimo sistemas dėsis nakvynės namų klientai.

Ar mes apskritai būsime pajėgūs vykdyti projektą, remiamą ES pinigais, jeigu patys nenumatome to, kas būtina?

Kaip tarybos posėdyje teigė Socialinių reikalų komiteto narė Violeta Podolskaitė, laikinai iškeldinti nakvynės namų gyventojus į kitas patalpas kainuos ne mažiau kaip 200 tūkst. eurų, bet šių metų Vilniaus miesto biudžete šiam tikslui nenumatyta nė euro.

"Ar mes apskritai būsime pajėgūs vykdyti projektą, remiamą ES pinigais, jeigu patys nenumatome to, kas būtina?" – nuogąstavo V.Podolskaitė.

Remiantis Vilniaus miesto investicinių projektų interaktyviojo žemėlapio duomenimis, savivaldybė nakvynės namų rekonstrukcijai iki 2021 m. liepos suplanavusi skirti daugiau nei 295 tūkst. eurų, o ES finansavimas sieks beveik 1,674 mln. eurų. Bendra projekto vertė – 1,969 mln. eurų. Oficialaus portalo www.esinvesticijos.lt duomenimis, iki šių metų sausio 24 d. projektui išmokėtas finansavimas siekė vos 48,24 tūkst. eurų.

L.Melianienė kilusį šurmulį ramino, esą dėl kilusios gyventojų perkėlimo problemos numatyta atidėti rangos darbus. Be to, esant svarbioms priežastims, galima prasitęsti ir ES lėšų naudojimo sutartį. Pasiūlymus viešajam rangos darbų konkursui pretendentai galėjo teikti iki šių metų sausio 3-osios, laimėtojas kol kas neišrinktas.

Išmokėtos tik ašaros

Reformatų sodo atkūrimo ir sutvarkymo projektas, kuriam iš pradžių buvo planuota per 3,7 mln. eurų, atpigo iki 2,03 mln. eurų, iš jų ES lėšos sudaro 1,924 mln. eurų. Finansavimo sutartis buvo pasirašyta 2017 m. sausį, o realūs darbai prasidėjo praėjusių metų vasarą ir susilaukė visuomenės pasipriešinimo. Iki šiol šiam projektui finansuoti išmokėta tik 22,6 tūkst. eurų.

Prieštaringų vertinimų dėl šalia Misionierių bažnyčios ir vienuolyno komplekso vykdomų statybų visuomenėje buvo susilaukęs ir Misionierių sodo atkūrimo projektas. Iki šiol iš jam skirtų 3,46 mln. ES lėšų išmokėta 38,4 tūkst. eurų.

Neries senvagės rekreacinės infrastruktūros su pėsčiųjų bei dviračių takais įrengimas strigo dėl viešųjų pirkimų. Konkursas, kuriame dalyvavo du pretendentai, praėjusių metų rugpjūtį pasibaigė atmetus abu pasiūlymus. Iš šiam projektui įgyvendinti skirtų 2,1 mln. eurų išmokėta tik 44,77 tūkst. eurų ES lėšų.

Dvi naujas sutartis tikėtasi pasirašyti sausio pabaigoje: Paplaujos gatvės rekonstravimo, įrengiant rekreacijai skirtą aikštę, lietaus kanalizaciją bei apšvietimą, ir gyvenamojo rajono kvartalo Žirmūnų, Minties, Tuskulėnų gatvių trikampyje viešosios infrastruktūros atnaujinimo. Šių projektų paraiškos buvo pateiktos pernai spalį, jau po Integruotų teritorijų vystymo programos pakeitimo. Jiems įgyvendinti tikimasi sulaukti numatyto atitinkamai 1,874 mln. ir 4,7 mln. eurų europinio finansavimo.

Meras Remigijus Šimašius pripažino, kad ES paramos lėšų galėjo būti panaudota gerokai daugiau, ir tarybos nariams pasiguodė, kad pastaruosius keletą metų projektus rengianti savivaldybės įmonė "Vilniaus planas" smarkiai "šlubavo". Tačiau, anot mero, šiuo metu darbai jau esą įsivažiuoja.

Ne tie prioritetai

Miesto tarybos narys, žinomas verslininkas Vidmantas Martikonis mano, kad nemažą dalį kaltės dėl stringančių investicinių projektų derėtų prisiimti ir pačiam R.Šimašiui kartu su komanda.

"Nei pagrindiniai miesto administracijos vadovai, nei pats meras neturi jokio gyvenimiško, ūkiško patyrimo. Gal jie ir labai gerai žino virtualųjį pasaulį, bet nežino, kaip praktiškai daromi darbai. Ieško visur biurokratinių eilučių, o jeigu kažko ten neparašyta, darbai nebejuda. Bet svetimus nuopelnus pasisavinti labai greiti, – sakė V.Martikonis. – Pavyzdžių toli ieškoti nereikia – vien miesto biudžeto suvaldymas ką reiškia, kai 100 proc. šio darbo nuveikusi ankstesnė administracijos direktorė buvo atleista, o miesto skolų sumažinimu iki šiol giriamasi kaip didžiausiais savo nuopelnais."

Galiu lažintis, kad prie didžiosios dalies tų už miestiečių lėšas padarytų darbų po pusmečio ar kitą rudenį teks grįžti – kažką perdažyti, kažką užlyginti, asfaltą perkloti…

Vilniaus valdžia turi svarbesnių prioritetų nei sostinės vystymas, panaudojant ES finansavimą – pirmenybė dažniau skiriama gatvėms ir kiemams tvarkyti, Neries krantinei, dviračių takams tiesti mokesčių mokėtojų lėšomis.

"Tie darbai labiausiai matomi vilniečių, greitai padaromi, be konkursų perdavus savivaldybės kontroliuojamoms įmonėms. O naudojant europines lėšas, jų kontrolė griežtesnė, aiškiai reglamentuoti viešieji pirkimai. Be to, norint pretenduoti į ES lėšas, reikia atlikti rimtą inžinerinį paruošiamąjį darbą, parengti techninius projektus, pagrįsti juos ekspertų išvadomis. Čia ir išlenda kompetencijos trūkumas", – "Vilniaus dienai" teigė V.Martikonis.

Pašnekovas neabejojo, kad dėmesys gyvenamiesiems rajonams, miestiečių aplinkai, vaikų žaidimų ir sporto aikštelėms yra būtinas, tačiau prieš rinkimus tai tampa vajumi, lėšos švaistomos nekokybiškiems darbams: "Galiu lažintis, kad prie didžiosios dalies tų už miestiečių lėšas padarytų darbų po pusmečio ar kitą rudenį teks grįžti – kažką perdažyti, kažką užlyginti, asfaltą perkloti… Matėme, kaip buvo su gatve prie Pilaitės – užliejo asfaltą tiesiai ant žvyro, ir po pirmos liūties išplaukė visi kraštai. Arba Antakalnio žiedas – prieš porą metų sutvarkytas, o jau banguotas. Mano galva, kiekvienam judesiui, kuris susijęs su bent 100 tūkst. eurų, reikėtų reikalauti atlikti kaštų ir naudos analizę – geriau padaryti mažiau darbų, bet kapitališkai, kad po poros metų nereikėtų vėl prie jų grįžti, skirti naujas lėšas."

Povandeninės srovės

Kai kurie projektai apskritai atsidūrė nežinioje. Vienas iš jų – japoniškas sodas šalia Geležinio Vilko ir Lvovo gatvių. Idėja įsteigti sostinės centre sodą su ežerėliu sklando jau nuo 2013 m. Tuomet buvo įsteigta ir viešoji įstaiga "Vilniaus japoniškas sodas", kur kartu su privačiais steigėjais dalyvavo ir savivaldybė bei jos valdoma įmonė "Vilniaus miesto parkai". Įstaigai buvo perduota 5 ha apleista teritorija, sodo koncepciją sukūrė pasaulyje žinomi Japonijos kraštovaizdžio architektai Yukihiro Nakane ir Shiro Nakane (tėvas ir sūnus).

Planuota, kad projektas bus įgyvendintas verslo paramos lėšomis, sodas turėjo būti atvertas 2016 m. rugsėjį, kai Vilniuje vyko Japonijos kultūros festivalis ir pasaulinė bonsų paroda, tačiau projektas žlugo. Šiuo metu 1,158 mln. eurų vertės projektas įrašytas į Didžiųjų miestų kompleksinės plėtros programą, pradėti darbus numatyta dar pernai rudenį, tačiau viskas atidėta, kol nesibaigė viešieji pirkimai. Projekto partnerio VšĮ "Vilniaus japoniškas sodas" lėšomis teritorijoje bus įrengtas informacijos paviljonas, siurblių agregatai vandens kaskadoms, dalis lauko ryšio ir elektros tinklų.

"Gerai žinau šį projektą, nes ir pats kėliau klausimą dėl sodo valdymo, – prisiminė V.Martikonis. – Mano galva, ten veikė tam tikrų interesų srovės: panašu, kad šalia tos teritorijos verslo centrus statančios įmonės siekė, jog niekas kitas jos "neužsėstų", liktų tam tikra apsaugos zona. Bet mes įžvelgėme riziką, kad privatūs partneriai siekia pardavinėti bilietus už sodo lankymą, o mes norėjome, kad tas grožis būtų atviras visiems, todėl stengėmės, kad ir ta viešoji įstaiga būtų labiau valdoma savivaldybės, o ne privačių partnerių."

Ilgamečio sostinės tarybos nario pastebėjimu, būtent su verslo interesais susiję projektai savivaldybėje juda sėkmingiausiai: "Turime karčios patirties su Saulėtekio slėniu, kur įdėta apie 10 mln. litų savivaldybės investicijų, o dabar miestas ten neturi jokios įtakos ir negali pasiekti numatytų tikslų. Kai tos "Golfo srovės" pašildo visur, kur reikia, projektai gerai važiuoja, o miestas dažniausiai lieka ir be pinigų, ir be naudos."

Rašyti komentarą
Komentarai (3)

Vilnietis

Nusibodo iš rajonų privažiavęs poxuistinis komjaunimas. Nesvarbu kaip oficialiai vadinasi. Duokit merą bent Vilnietį jau.

K.

Liberalams baldant stringa socialinių funkcijų vystymas? Nesistebiu. Viešbučių ir paklausą viršijančių gyvenamų namų statybos, dėl.kurių smunka vilniečių gyvenimo kokybė - pamatėme jau per 3 metus (metus orientavosi situacijoje, o po to įdarbino vyr.architektą su kiekvieną statybų projektą pasirašantį administracijos direktorių) - ir prasidėjo atrakcionai. Ženkliai prisidėjote prie mūsų miesto nudėvėjimo.

aha

o kaip issisavinsi i savo kisene ,kai visi ziuri.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS