Dažniau ateinantys į renginius „Siemens“ arenoje jau žino - teks papildomai mokėti pusantro euro, jei norės pasinaudoti drabužinės paslauga. Tačiau net ir Nacionalinės dailės galerijos (NDG) administracijai buvo staigmena, kad pasikabinti drabužius jų drabužinėje lankytojams kainavo eurą.

Informacija apie tai, kad nusipirkusiems bilietus į Alinos Orlovos koncertą, kuris vyko NDG, drabužinė kainuos, buvo atspausdinta ant lapų ir iškabinta ant Nacionalinės dailės galerijos atraminių konstrukcijų.

NDG administratorė Vilma Korlienė pati buvo galerijoje per A. Orlovos koncertą, bet nepastebėjo, kad lankytojams drabužinės paslaugos kainavo. Informacija apie mokamas drabužinės paslaugas jai buvo staigmena.

„Muziejus tikrai neima mokesčio už drabužinę. Šiuo atveju, kadangi tai buvo ne muziejaus renginys ir koncerto organizatoriai nepageidavo galerijos rūbininko, klientus aptarnavo patys, patys ir tvarką nustatė. Išnuomodami galerijos patalpas mes šito klausimo nebuvome aptarę, jie mūsų to net neklausė“, - Eltai sakė administratorė.

„Siemens“ arenoje drabužinės paslaugos buvo apmokestintos 2006 metais ir visų renginių metu kainuoja tiek pat - pusantro euro asmeniui.

Man atrodo, kad kokiu euru padidinti bilieto kainą būtų ir patogiau, ir oriau - ateitum į renginį jau sumokėjęs už visas paslaugas.

Kaip Eltai pabrėžė bendrovės „Universali arena“ generalinis direktorius Andrius Žiauberis, viršutinių drabužių neprivaloma kabinti drabužinėje, juos galima pasiimti su savimi į salę.

„Nemokamai rūbinės paslaugomis naudojasi žiūrovai, renginius stebintys iš BMW klubui priklausančių vietų, taip pat VIP ložių lankytojai. Pastariesiems renginių lankytojams skirtos ne tik atskiros rūbinės, bet ir atskiri įėjimai į areną“, - priminė A. Žiauberis.

ELTA pasidomėjo, ką apie papildomai mokamas drabužinės paslaugas mano režisierius Vytenis Pauliukaitis. Pasak jo, daugelis koncertinių organizacijų ir teatrų neturi etatinių drabužininkų ir juos samdo konkrečiam vakarui. „Kiek jaunimas ar drabužinėje dirbantys suaugę susirenka, tiek ir turi. Man atrodo, kad kokiu euru padidinti bilieto kainą būtų ir patogiau, ir oriau - ateitum į renginį jau sumokėjęs už visas paslaugas. O dabar tai tu grynųjų neturi, tai tau grąžos neturi - nereikalingas šurmulys“, - sakė režisierius.

Vytenis Pauliukaitis. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Viešėdamas užsienyje V. Pauliukaitis naudojosi ir mokamų, ir nemokamų drabužinių paslaugomis. „Tačiau ant bilieto, kurį nusiperki, visada būna parašyta, kiek kainuos ar nekainuos drabužinės paslaugos. Žinoma, būtų geriau, jei mokestis drabužininkui būtų įskaičiuotas į bilieto kainą“, - pakartojo Eltos pašnekovas.

Lietuvoje drabužinių apmokestinimo tendenciją režisierius stebi pastaruosius kelerius metus. Kai kur reikia mokėti už drabužių pakabinimą, kai kur nereikia, žmonės nežino, kur kokia tvarka, ir nesmagiai pasijunta, jei neturi su savimi grynų pinigų.

„Paryžiuje populiarios saugojimo kameros, kuriose už papildomą mokestį pats gali pasidėti ir užrakinti, ką atsineši, savo portfelį, pavyzdžiui“, - sakė režisierius. Tokia tvarka ir Vilniaus valdovų rūmuose ar Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Pastarojoje, beje, patogiai išspręsta smulkių grynų pinigų problema - juos galima išsikeisti specialiuose pinigų keitimo aparatuose. Iš rakinamos spintelės pasiėmę daiktus klientai atgauna monetas.

„Metropoliteno meno muziejuje Niujorke man irgi teko sumokėti už rankinę, nes drabužininkas pasakė, kad ji - brangi, todėl nepriims saugoti. Padėjau į kamerą ir dar sumokėjau nemažą sumą pinigų“, - prisiminė V. Pauliukaitis.

Kad ir kaip būtų, režisieriui atrodo svarbiausia, kad apie paslaugas, už kurias reikia papildomai mokėti, renginių lankytojai bent jau būtų informuoti iš anksto.