Vilniaus alaus festivalio organizatorius: norime keisti sovietmečio tradicijas | Diena.lt

VILNIAUS ALAUS FESTIVALIO ORGANIZATORIUS: NORIME KEISTI SOVIETMEČIO TRADICIJAS

  • 1

Nuo pagrindinio vestuvių gėrimo iki būdo „valdyti“ tautą. Tokią Lietuvos alaus kultūros istoriją pasakoja alaus someljė Vidmantas Čičelis. Vienas Vilniaus alaus festivalio organizatorių sako, kad sovietmečiu sugadinta alaus vartojimo kultūra šiuo metu išgyvena revoliuciją, ir yra tikras, kad tai nebus tik trumpalaikė mada.

Alaus kultūrą gadino sovietmetis

Alus Lietuvos kultūroje buvo pastebimas ir minimas nuo seniausių laikų. Tradiciškai jis užėmė labai svarbią vietą daugelyje renginių ir apeigų, o suskaičiuoti dainas, skirtas alui ar apyniams, būtų tikras iššūkis. Anot įvairių šaltinių, alus suburdavo skirtingas bendruomenes, o specifinis lietuviškas keptinis alus žavėjo užsienio pirklius.

„Kažkada nė vienos vestuvės neapsieidavo be alaus, žmogaus nelaidodavo be alaus – svarbios progos buvo pažymimos proginiu alumi. Jis buvo visų didesnių gyvenimo įvykių palydovas“, – pasakoja V. Čičelis.

Tačiau pašnekovas pastebi, kad sovietmečiu Lietuvos alaus kultūra pajuto stiprius istorijos smūgius, kurių išvengė kitos garsios pasaulinės alaus kultūros. Alkoholis tapo visa apimančiu sovietmečio bruožu, o piktnaudžiavimas juo – liūdnu tų laikų palikimu.

„Vokietijoje, Anglijoje, Belgijoje tradicijos tęsiasi daug šimtmečių nenutrūkstamai, o mūsų šalyje jos buvo sunaikintos ir mes tik dabar atsigauname. Sovietmečiu nukeliauta tautos girdymo keliu, nes taip valdyti pavergtus žmones buvo lengviau. To palikimą galima matyti ir dabar, nes egzistuoja aiški priešprieša tarp žmonių, kurie alų mato kaip kultūringą gėrimą, ir tų, kurie alų laiko tiesiog alkoholiu“, - sako V. Čičelis.

Jo teigimu, kultūringas ir saikingas vartojimas prasideda švietimu.

„Jeigu kalbėsime apie šiuolaikinę „craft“ alaus kultūrą, praktiškai visame pasaulyje akcentai yra skoniai ir tik po to alkoholis. Tuo nesunku įsitikinti aplankius kokybiškus alaus festivalius. Būtent toks – į skonius orientuotas – ir bus mūsų organizuojamas Vilniaus alaus festivalis“, – paaiškino V. Čičelis.

Galimybė atrasti naujų skonių

Anot V. Čičelio, dabar Lietuvoje matomas aiškus progresas ir judėjimas tinkama linkme, nes visuomenės sąmoningumas ir alaus kultūra auga ne metais, o dienomis.

„Prieš dešimt metų vykę alaus festivaliai turėjo tik vieną tikslą – nugirdyti, o užėjus į barą ar restoraną, visos siūlomas alaus rūšys buvo pilstomos tik į bokalus. Dabar situacija keičiasi, nes žmonės tapo reiklesni skoniui. Festivaliai būtent skonių gausa bando prikviesti lankytojus, o atrasti barą, kuriame nebūtų bent penkių skirtingų alaus pasirinkimų, dabar yra praktiškai neįmanoma. Prie to nemažai prisidėjo vadinamoji „craft“ alaus revoliucija, kuri reikalavo naujų ir įdomių skonių, o į alaus kultūros sceną gražino jų paieškos svarbą“, - pasakoja V. Čičelis.

Pasiteiravus, ar „craft“ alaus kultūra neištrins skirtingų tautų kultūrinio savitumo, V. Čičelis nesudvejojo.

„Craft“ ir tradicinis alus nekariauja vienas su kitu. Mes neišmetame visko, kas yra tradiciška, bet tuo pačiu metu ir negyvename taip, kaip žmonės gyveno prieš 50 metų. Visiems yra vietos po saule. „Craft“ yra tam, kad žiūrėtume į priekį ir atrastume naujumą, o tradicijos – tai, kas pažinta ir artima. Svarbiausia yra tai, kad alų gamintų žmonės, kurie apie jį nusimano, kurie neleidžia sau parduoti nevykusio ar sugedusio alaus. Būtent tokie bravorai kviečia į geriausius alaus festivalius ir formuoja alaus kultūrą, kurioje abu šie žodžiai yra lygiaverčiai“, - sako jis.

Sekant vyno pėdomis

V. Čičelis, paklaustas, kokią alaus kultūrą norėtų išvysti ateityje, sako, kad atsakymas labai paprastas.

„Jei labai trumpai – noriu, kad į alų žiūrėtų taip, kaip dabar žiūrima į vyną. Tai – labai skirtingi gėrimai, bet būtų šaunu, jei alų gertumėme tik iš taurių, kad jo skonis taptų svarbiau už laipsnius, kad turėtumėm ne ant rankų pirštų suskaičiuojamus gerus bravorus, o jų būtų bent 100“, – dėstė V. Čičelis.

Pašnekovas yra tikras, kad craft alaus banga nėra tik trumpalaikė mada. Jo teigimu, ateityje turėtume dažniau išvysti specializuotų „craft“ alaus parduotuvėlių, o savojo skonio paieška taps pagrindiniu akstinu ragaujant alų.

VAF – tai didžiausias Lietuvoje nepriklausomas „craft“ alaus festivalis, subursiantis aludarius, alaus mylėtojus ir entuziastus ir visus, besidominčius ar norinčius susipažinti su „craft“ alaus kultūra. Be daugiau nei 200 skirtingų rūšių, kurias pristatys 37 daryklos iš viso pasaulio, festivalyje dalyvaus gatvės maisto atstovai, kurie sieks parodyti, kad alus gali derėti su skirtingais patiekalais. Renginys, kurį organizuoja alaus someljė Vidmantas Čičelis ir vyriausiasis „Kalnapilio“ daryklos aludaris Ričardas Barakūnas, vyks gruodžio 1-2 dienomis menų fabrike „Loftas“. Daugiau informacijos apie festivalį – vafest.lt.

 

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

hmm

Kiek dar debilų gyvenime būtent sovietmečiu buvo super alus be chemijos o tu asilas jau turėtum žinoti kad sovietmečio jau beveik 30 metų nėra tai ką tu padarei per tuos metus išsigimėli propagandos

SUSIJUSIOS NAUJIENOS