VILNIAUS RINKIMŲ KOMITETAI KALTINA LRT PAŽEIDUS KONSTITUCIJĄ

Šešių savivaldos rinkimuose Vilniuje dalyvaujančių visuomeninių komitetų atstovai tvirtina, kad nacionalinis transliuotojas (LRT) juos ignoruoja nesuteikdamas lygių galimybių pasisakyti, taip pat esą ribojamas kai kurių visuomenės grupių prieinamumas prie rinkimų informacijos.

Visuomeninio rinkimų komiteto „Junkis“ narys, kandidatas į Vilniaus merus doc. dr. Andrius Stasiukynas sako, kad LRT nufilmuoti kandidatų agitaciniai pasisakymai visuomenei prieinami tik internete ir jų negali matyti internetu nesinaudojantys asmenys.

„LRT televizija skyrė laiką nufilmuoti visų partijų bei visuomeninių komitetų atstovų - kandidatų agitacinius pasisakymus, tačiau jie bus prieinami tik specialiame portalo puslapyje, tiktai internete. Vaidinasi, kad asmenys, kurie dėl neįgalumo, ar amžiaus, ar techninių galimybių nesinaudoja internetu neturi galimybės šios informacijos apskritai gauti“, - sakė A. Stasiukynas.

Pasak jo, nacionalinis transliuotojas taip pat ribojo dalies kandidatų į didžiųjų miestų merus teisę pasisakyti „LRT forumo“ laidose ir pažeidė Konstitucijoje įtvirtintus skaidrumo ir nediskriminavimo principus.

„Dėl kandidatų gausos „Forumas“ negalėjo pakviesti visų kandidatų ir padarė apklausą internetu, pagal kurią atrinko kandidatus, kurie, tikėtina, nugalės rinkimuose ir juos pakvietė dalyvauti. Ko verta jau vien ta žinia, kad yra atrinktieji, kurie, tikėtina, nugalės rinkimuose, ir visi kiti, kurių neverta kviesti. Kelia abejonių ir apklausos metodas, nes nėra aišku, ar turėjo galimybę apklausose dalyvauti gyventojai, kurie nesinaudoja internetu. Primename, kad konstitucinis lygiateisiškumo principas užkerta kelią diskriminavimui ir privilegijų teikimui. Šis principas rinkimuose reiškia kandidatų teisę būti traktuojamiems vienodai su kitais kandidatais, neišskiriant jokių privilegijų“, - sakė A. Stasiukynas.

Ko verta jau vien ta žinia, kad yra atrinktieji, kurie, tikėtina, nugalės rinkimuose, ir visi kiti, kurių neverta kviesti.

Visuomeninio rinkimų komiteto „Judėk, Vilniau“ atstovė Inga Laurušonė pabrėžia, kad LRT savo veiksmais tiesiog užkirto kelią mažiau žinomiems kandidatams prisistatyti rinkėjams.

„Politinės partijos turi didesnį finansavimą, jų atstovai yra visuomenei atpažįstami iš anksčiau, iš ankstesnių veiklų, jie turi didesnę galimybę sklaidai negu mes, visuomenininkai, kurie ne visi esame pažįstami plačiajai visuomenei“, - sakė I. Laurušonė.

LRT aiškina, kad pakviesti visus kandidatus į didžiųjų miestų merus buvo techniškai neįmanoma.

„LRT televizija rengia trejus - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos - kandidatų į merus debatus. Dalyvauti juose kviečiami didžiausią palaikymą turintys kandidatai. Tai yra vienintelis būdas tokius debatus organizuoti apskritai, kadangi kai kuriuose miestuose balotiruojasi itin daug kandidatų. Pavyzdžiui, Vilniuje yra 17 kandidatų į merus - su tiek kandidatų kokybiški TV debatai vykti negali. LRT turėjo dvi išeitis - nerengti merų debatų iš viso arba atlikti sociologinį tyrimą ir vadovaujantis juo pakviesti didžiausią palaikymą turinčius kandidatus“, - aiškinama LRT rašte.

Visuomeninio rinkimų komiteto „Vilniečių „Lokys“ kandidatas į merus Raimund Klonovski tvirtina, kad į televizijos debatus pakviesti kandidatai buvo atrinkti galimai neskaidriai, nes sociologinė apklausa nebuvo atlikta.

„Nacionalinio transliuotojo pareiga yra užtikrinti technines galimybes. Kitas dalykas, kiekvienas žmogus, bent kiek išmanantis apie statistiką, jums pasakys, kad tokia imtis, kai buvo atlikta 700 respondentų apklausa visoje Lietuvoje ir ji buvo atlikta internetu, yra visiškai nereprezentatyvi ir tai nėra sociologinė apklausa, tai nėra sociologinis tyrimas. Tai yra tiesiog internetinė anketa, kurią galėjo vienas žmogus užprogramuoti“, - sakė R. Klonovski.

Visuomeninio rinkimų komiteto „Gedimino miestas“ atstovė, prieš 10 metų į /Lietuvą iš /Etiopijos atvykusi pabėgėlė Eskedar Maštavičienė sakė esanti nusivylusi nedemokratinėmis apraiškomis Lietuvoje: „Mano klausimas kaip žmogaus - politinio pabėgėlio toks: kur yra ta žodžio laisvė, kur yra sąžininga žiniasklaida? Mes, visuomeninio judėjimo atstovai, neturime politinės ideologijos, tiesiog norime prisidėti prie kasdienio gyvenimo pagerinimo šiame mieste. Ir mes esame ignoruojami, mums net nesuteikiama galimybė pristatyti savo idėjas.„

Raštišką kreipimąsi į LRT pasirašę šeši visuomeniniai komitetai reikalauja paaiškinti, kaip bus užtikrintas visų gyventojų informavimas apie rinkimus ir visų rinkimuose dalyvaujančių kandidatų lygios teisės prisistatyti rinkėjams.

Kreipimą į LRT pasirašė visuomeniniai rinkimų komitetai „Junkis“, „Judėk, Vilniau“, „Gedimino miestas“, „Vilniečių „Lokys“, „Vilnius gali“ ir „Bendruomeniškas Vilnius“. Komitetų atstovai taip pat neatmeta galimybės savo teises ginti teisme.

LRT atsakymas Vilniaus VRK

Šešių savivaldos rinkimuose Vilniuje dalyvaujančių visuomeninių rinkimų komitetų (VRK) atstovams tvirtinant, kad nacionalinis transliuotojas (LRT) juos ignoruoja nesuteikdamas lygių galimybių pasisakyti, riboja kai kurių visuomenės grupių prieinamumą prie rinkimų informacijos, LRT savo komentare pažymi, kad į debatus kviečiami didžiausią palaikymą turintys kandidatai. Tai yra vienintelis būdas tokius debatus organizuoti apskritai, kadangi kai kuriuose miestuose balotiruojasi itin daug kandidatų. Pavyzdžiui, Vilniuje yra 17 kandidatų į merus - su tiek kandidatų kokybiški TV debatai vykti negali. Šios LRT TELEVIZIJOS laidos rengiamos LRT iniciatyva ir lėšomis, jos yra verčiamos į gestų kalbą.

„LRT TELEVIZIJA rengia trejus - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos - kandidatų į merus debatus. LRT turėjo dvi išeitis - nerengti merų debatų iš viso arba atlikti sociologinį tyrimą ir vadovaujantis juo pakviesti didžiausią palaikymą turinčius kandidatus.

Konsultuodamasi su Vyriausiąja rinkimų komisija, LRT nusprendė debatus surengti. Specialiai šioms trims debatų laidoms organizuota sociologinė apklausa, kurią po viešųjų pirkimų procedūrų atliko UAB NORSTAT LT. Tyrimo metodas - internetinė apklausa, tikslinė grupė - TOP3 miestai, 18-74 m. balsavimo teisę turintys gyventojai. Iš viso apklausta 700 respondentų. Tai padaryta, siekiant vykdyti įstatymo numatyta LRT misiją, nepaisant to, kad per pirmąjį šių metų pusmetį, be laidų susijusių su savivaldybių tarybų ir merų rinkimais, LRT dar transliuos su Prezidento, Europos Parlamento, taip pat su įvairiomis referendumų iniciatyvomis susijusias specialiąsias agitacines laidas.

Apklausa buvo atliekama tik vienu tikslu - turėti objektyvius duomenis atrenkant didžiausią palaikymą turinčius kandidatus, todėl viešųjų pirkimų sąlygose buvo nurodyta, kad duomenys nebus skelbiami viešai (su jais gali susipažinti visi išreiškę norą kandidatai į merus). Apklausa atitiko visus reprezentatyvioms apklausoms taikomus kriterijus“. - rašoma komentare Eltai ir Vilniaus visuomeniniams rinkimų komitetams.

LRT teigimu, kandidatai kviečiami ne pagal principą - partijos ar visuomeninio komiteto atstovas arba daugiau ar mažiau žinomas ar geriau finansuojamas - o vadovaujantis tuo, kokioje vietoje kandidatas atsiduria LRT užsakymu atliktoje apklausoje.

LRT, suderinusi su VRK specialių agitacinių laidų taisyklės, vasario 18 d. 17 val. vienu metu portale LRT.LT paskelbs visų kandidatų sąrašų atstovų, taip pat kandidatų į merus filmuotus pasisakymus. Tokiu būdu stengiamasi užtikrinti LRT misijos vykdymą, siekiant informuoti visuomenę apie pagrindinius pretendentus į didžiųjų Lietuvos miestų merus, tuo pat metu portale talpinami visų be išimties sąrašų kandidatų pasisakymai, nebent jie dėl kokių nors priežasčių atsisakė filmuotis.

Konstitucinis Teismas yra pasisakęs savo nutarime, kad visuomeninio transliuotojo veikla turi būti organizuota taip, kad valstybės institucijos turėtų realią galimybę per visuomeninį transliuotoją perduoti atitinkamą informaciją. Visuomeninis transliuotojas rinkimų kampanijų metu eterio laiką turėtų skirti rinkimuose dalyvaujančioms politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, kandidatams į Seimą, Europos Parlamentą, Respublikos Prezidento postą, taip pat savivaldybių tarybas.

Tačiau, tuo pat metu Teismas pažymėjo, kad konstituciniai teisingumo, asmenų lygiateisiškumo principai suponuoja tai, kad tos pačios kategorijos asmenims eteryje turi būti skiriama vienodai laiko, nebent toks vienodos trukmės laiko skyrimas, vien aritmetinio proporcingumo kriterijaus laikymasis kliudytų įgyvendinti tam tikrus visuomeniškai, konstituciškai reikšmingus tikslus.

„Galimybę padaryti filmuotą agitacinį pasisakymą turėjo visi norintys. Šiuo metu LRT kaip tik baigia filmuoti visų partijų ir visuomeninių komitetų atstovų ir kandidatų į merus agitacinius pasisakymus. Nuo vasario 18 d. juos bus galima rasti specialiame portalo LRT.LT polapyje“, - rašoma LRT komentare.