Vilnių valdžia valdo iš namų ir sodybų | Diena.lt

VILNIŲ VALDŽIA VALDO IŠ NAMŲ IR SODYBŲ

Vilniaus miesto savivaldybė pirmoji šalyje leido darbuotojams nesėdėti visą savaitę kabinetuose. Nuotolinės tarnybos privalumais dažnai naudojasi ir pats meras – teigiama, kad darbas iš namų efektyvesnis. Tuomet kodėl administracijos aparatas per metus išsipūtė per 80 žmonių?

Privilegijos ne visiems

Nuotolinio darbo iniciatyvos autorius savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis teigė, kad ja nuo metų pradžios pasinaudojo 252 darbuotojai. Bet ne visi specialistai tokią galimybę gauna dėl savo darbo specifikos, pavyzdžiui, jeigu aptarnauja interesantus.

"Neskaičiavome, po kiek kartų kas dirbo iš namų, bet prašymų iš viso buvo 1 785, iš jų tiesioginių vadovų patvirtinti 1 604 prašymai. Tai rodo, kad žmonės negali neiti į biurą, vos tik sugalvoję dirbti nuotoliniu būdu, – sakė P.Poderskis. – Vadovas, kuris atsakingas už viso padalinio rezultatus, gali netvirtinti prašymo, jeigu kurią nors dieną yra svarbių susitikimų ar posėdžių."

Jis pats teigė tik vieną spalio ketvirtadienį sugebėjęs taip susiplanuoti posėdžius ir susitikimus, kad galėjo padirbėti iš namų, nors ankstesnėse savo darbovietėse tokią galimybę praktikuodavo gana dažnai.

"Savivaldybėje darbas labai intensyvus, – pripažino P.Poderskis. – Telefonas ir kompiuteris nuolat šalia, tai padeda spartinti darbus. Ir meras dažną penktadienį pasirenka nuotolinį darbą, analizuoja dokumentus, skaito ir atsakinėja į laiškus, važiuoja į renginius mieste."

Be kontrolės nepalieka

Tiesa, darbuotojai, gavę leidimą dirbti nuotoliniu būdu, nepaliekami be kontrolės. Jie numatytu darbo laiku gali sulaukti skambučio ar elektroninio laiško iš savivaldybės ir net prašymo esant skubiam reikalui per 1,5 val. atvykti į nuolatinę darbo vietą.

Neskaičiavome, po kiek kartų kas dirbo iš namų, bet prašymų iš viso buvo 1 785, iš jų tiesioginių vadovų patvirtinti 1 604 prašymai.

"Aš ir pats keletą kartų kaip slaptas klientas pasitikrindavau, kas dirba nuotoliniu būdu, ir susirašiau elektroniniu paštu, pasižiūrėjau, ar greitai reaguoja, – teigė administracijos vadovas. – Mes paprastai nerekomenduojame vidury dienos, pavyzdžiui, grybauti, bet netgi jei taip įvyktų, o atsakingas darbuotojas žino, kad darbą turi pateikti iki kitos dienos, jis gali prieš tai nuvažiuoti ir pagrybauti. Svarbu, kad kitą dieną atneštų savo darbo rezultatus. Sakau, didelių problemų tikrai nebuvo, gal vienas kitas ir papiktnaudžiavo, bet paskui vadovai jau nebeleido dirbti nuotoliniu būdu."

Anot P.Poderskio, darbuotojai, kurie įvertino nuotolinio darbo galimybę, patys sako, kad jiems lengviau susikaupti, kai šalia nebūna kolegų, su kuriais nori nenori tenka aptarinėti įvairius kitus reikalus.

Džiaugiasi efektyvumu

"Beje, ir vadovai pastebi, kad iš namų jie dirba geriau, kai kuriuose skyriuose mes fiksuojame net kelis kartus išaugusį darbo efektyvumą, – tvirtino P.Poderskis. – Pavyzdžiui, Juridiniame skyriuje, kuris rengia daug procesinių dokumentų ir kelia juos į teismų ar kontrolės sistemą, nėra taip svarbu, iš kur darbuotojas rašo dokumentus – sistemos tam paruoštos, visi dokumentai pasirašinėjami elektroniniu parašu ir t. t. Bet dažniausiai ir žmonės, kurie renkasi nuotolinį darbą, yra atsakingi, sugeba iki galo įvykdyti jiems patikėtas funkcijas."

Patys skyrių ir departamentų vadovai taip pat gali nors dieną kitą pasirinkti nuotolinį darbą. P.Poderskis sakė, kad kai kurie "užsisėdėję" net ir skatinami dirbti iš namų bent vieną darbo dieną per mėnesį, kad "išliptų iš savivaldybės pastato ir pamatytų, kas yra aplinkui".

"Tai išties motyvuoja žmones, išskiria mūsų savivaldybę iš kitų viešojo sektoriaus subjektų. O pati šios idėjos esmė – kad darbuotojai taptų atsakingi už savo darbo rezultatus. Mes vertiname rezultatą, o ne procesą, kad jie ne tiesiog atsėdėtų biure nuo 8 ryto iki 5 vakaro, bet padarytų darbą, nesvarbu, kurioje vietoje dirbtų."

Abejoja objektyvumu

Kone tris dešimtmečius valstybinėms ir privačioms įmonėms vadovavęs verslo konsultantas Gintautas Mažeika "Vilniaus dienai" sakė, kad nuotolinis darbas pažangiose įmonėse taikomas vis plačiau, yra labai lankstus ir efektyvus.

"Bet visai kitas klausimas, ar Vilniaus savivaldybė pasiekia efektyvumo, taikydama šį darbo metodą. Vien tik požiūris, kad susirinkome ne sėdėti nuo 8 iki 5, o dirbti, dar nieko neparodo. Labai svarbu, kad būtų ir tam tikri kontrolės mechanizmai", – įsitikinęs G.Mažeika.

Eksperto teigimu, kai kurios privačios įmonės, siekdamos efektyvumo, mėnesiui ar keliems išveža savo darbuotojus prie jūros į šiltus kraštus – dirbti, ne ilsėtis. Bet nesunku nuspėti visuomenės reakciją, jeigu panašiai pasielgtų viešojo sektoriaus subjektas, išlaikomas mokesčių mokėtojų. Bėda ta, kad viešajame sektoriuje nėra įtvirtintos objektyvios sistemos, kaip vertinti kiekvieno darbuotojo, taip pat ir pačios įstaigos, darbo efektyvumą.

"Privačiame versle viskas vertinama galutiniu rezultatu: jeigu įmonė efektyvi, pasiekia tikslus, uždirba pelno, savininkai patenkinti ir toliau stengsis taip dirbti. O tokioje įstaigoje kaip savivaldybė atlikti objektyvų įvertinimą labai sudėtinga, – sakė G.Mažeika. – Sakote, administracija džiaugiasi? Gali būti. Vadovybė tam ir yra, kad suvaldytų tuos procesus. Iš šalies sunku vertinti."

Jeigu lygintume su verslu, savivaldybės valdininkų darbdaviai yra vilniečiai, mokesčių mokėtojai. Žinomo Lietuvoje eksperto manymu, vilniečiams turbūt nėra labai įdomu, kabinete ar iš namų dirba savivaldybės teisininkas ar buhalterė. Gerokai įdomiau, kiek tai kainuoja miesto biudžetui ir kokia iš to nauda.

"Teoriškai įmanoma suskaičiuoti efektą – kaip savivaldybėje suplanuotos darbo vietos, kiek kainuoja patalpos, kokie atlyginimai, išlaidos komunaliniams patarnavimams ir pan. Galima lyginti, koks yra biudžetas, kokių tikslų pasiekta naudojant kiekvieną eilutę ir t. t., – vardijo G.Mažeika. – Gal iš tiesų per daug yra valdininkų, bet tai vertina pati administracija."

Gretos vėl išsipūtė

Pastaroji verslo konsultacijų eksperto G.Mažeikos prielaida turi pagrindo. Mat savivaldybės interneto tinklalapyje skelbiamas darbuotojų skaičius – 900. Gerokai kuklesnis negu oficialūs "Sodros" duomenys, šių metų rugpjūčio 31 d. rodantys Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje 1 057 darbuotojus (apdraustuosius). Prieš metus, kai "Sodra" pradėjo viešinti įmonių duomenis, savivaldybėje dirbo 974 darbuotojai. O iš karto po 2015 m. pavasario rinkimų į valdžią atėjusi naujoji dauguma savivaldybės administracijoje rado 937 etatus ir pasibaisėjo darbų neefektyvumu. Mero Remigijaus Šimašiaus komanda ėmėsi retinti savivaldybės klerkų gretas ir efektyvinti darbą. Buvo panaikinti du departamentai, į užtarnautą poilsį išlydėti pensininkai, numatyta palikti optimalų darbuotojų skaičių – 830.

Tačiau valdininkai turi išskirtinę savybę daugintis ir nesunkiai prisiskiria papildomų darbų bei funkcijų. Pavyzdžiui, atsiradus 100 eurų kompensacijai už privačius darželius, prisireikė darbuotojų jai administruoti. Prasidėjus debatams dėl naikinamos šildymo PVM lengvatos, savivaldybė suskubo planuoti papildomus etatus kompensacijoms už šildymą skaičiuoti. Kai PVM lengvata visgi išliko ir skaičiuoti nebebuvo ką, sostinės valdžia sumąstė priversti vilniečius iš naujo rinktis savo būstų administratorius. Ir taip be galo...

Šiuo metu iš Vilniaus savivaldybės negirdėti, kad dėl išaugusio darbo efektyvumo būtų ketinama mažinti valdininkų skaičių. Priešingai – tinklalapyje pateikti 7 nauji kvietimai pretendentams dalyvauti atrankose į pareigas administracijos padaliniuose.

Rašyti komentarą
Komentarai (2)

pastebėjimas

Vilniečių interesai paskutinėje vietoje,svarbu biurokratai gali dirbti,gali nedirbti ...,laikas dirbtinį intelektą diegti vietoje biurokratijos ...

Blinda

Totalus košmaras.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS