A. ZUOKAS: NE MAN REIKIA TAPTI PREZIDENTU

Šio mėnesio rubrikoje "Klausk mero drąsiai" miesto aktualijas į šoną nustūmė Artūro Zuoko kandidatavimas į prezidentus. Sostinės meras tikina ne tik turintis konkretų prezidentavimo veiksmų planą, bet net ir galvojantis apie antrą kadenciją.

– Kaip žmona sutiko jūsų sprendimą kandidatuoti? Ar jai dabar nėra dilemos, už ką balsuoti – socialdemokratų, t. y. jos partijos, kandidatą ar už jus? O ką apie tai mano vaikai? (Edgaras)

– Esu prisiėmęs atsakomybę už šeimą. Sugebėti išlaikyti šeimą nėra lengva. Bet šeima – labai didelė patirtis ir vertybė, kurią turime gerbti ir puoselėti. Mes visi diskutavome, ir visa šeima palaiko šį mano sprendimą. Taip pat ir kolegos, labai daug žmonių skirtingose Lietuvos vietose. Visi supranta, kad valstybei reikia idėjų, veiksmų, kurie ką nors kuria, o ne griauna, kad reikia vienijančių, o ne skaldančių politikų.

Mano žmona pasirinks tą kandidatą, kuris jai pasirodys tinkamesnis tapti šalies vadovu. Man teks įdėti daug daugiau pastangų įtikinti savo žmoną balsuoti už mane.

– Jūs gan griežtai sukritikavote dabartinę užsienio politiką ir ją išvadinote "darymu po savimi". Ar, jūsų nuomone, vertėtų sugrįžti prie Valdo Adamkaus laikų diplomatijos, kai Lietuva pretendavo į regiono lyderes, o kiti tai vadino "draugyste su ubagais"? (G.H.)

– Ne kiti tai vadino "draugyste su ubagais", bet Dalia Grybauskaitė. Manau, kad prasminga tęsti V.Adamkaus vykdytą užsienio politiką. Juk su geografija nekariaujama. Užsienio politika neatsiejama nuo ekonomikos politikos. Tiksli Juozo Tumo-Vaižganto citata: "Reikia naujų talentų, ne naujų srovių. Nėra gyvo vandens, nėra ir srovės. Dėl to ir naujoji mūsų literatūra – besrovė. Jeigu kas po savim pašlapina, tai dar ne srovė; srovė teka ir neša." Tokia užsienio politika nenaudinga nei vertybiniams, nei ekonominiams santykiams. Dabartinės Prezidentės D.Grybauskaitės retorika primena prof. Vytauto Landsbergio, kartais atrodo, kad D.Grybauskaitė kalba V.Landsbergio lūpomis. Manau, kad kas priimtina politikui, nebūtinai priimtina šalies vadovui. Juk turėtų būti ne kad Rusijai blogiau, bet kad Lietuvai geriau.

Mes su visais susipykome. Nebeturime draugų, praradome sąjungininkus. Nuolatiniai pykčiai su Rusija, kitomis kaimynėmis. Su Lenkija. Nenoras bendrauti su ES valstybėmis. Lietuva tam tikru požiūriu tapo izoliuota. Pavyzdžiui, mūsų valdžia nusprendė, kad reikia įgyvendinti vadinamąjį ES trečiąjį energetikos paketą – atskirti dujų tiekimą nuo dujų importo. Tą patį paketą įgyvendina estai. Bet kodėl estai, darydami tą patį, gerokai pigiau moka už dujas negu lietuviai? Jeigu būtume mokėję tiek, kiek už dujas moka Estija, per pastaruosius ketverius metus būtume sumokėję 1,4 mlrd. litų mažiau. Už tuos pinigus būtų galima iš esmės visą Lietuvos šilumos ūkį ir dideliuose miestuose, ir mažesniuose miesteliuose pertvarkyti ir naudoti biokurą. Sukurtume darbo vietų, nereikėtų importuoti dujų ir nepriklausytume nuo "Gazprom". Tai kodėl Estija sugebėjo susitarti su kaimynais taip, kad nenukentėtų jos žmonės, o mes ne? Atsakymas – todėl, kad mes siekiame konfliktų. Mes norėjome pasirodyti, kokie esame tvirti, bet negalvojome apie padarinius.

Kitas pavyzdys – pieno karas su Rusija. Tai viena didžiausių mūsų prekybos partnerių, ir dėl kuriam laikui sustabdyto eksporto Lietuva neuždirbo nemažai pinigų. Todėl siekčiau, kad santykiai su kaimynais būtų pagarbūs, geranoriški ir svarbiausia – kad neštų naudą mūsų žmonėms.

– Gerb. mere esu didelė jūsų gerbėja ir džiaugiuosi, kad apsisprendėte kandidatuoti į prezidentus. Vis dėlto man neramu, kad Vilnius gali likti be mero. Be to, ar nemanote, kad jei jums nepavyks gerai pasirodyti šiuose rinkimuose, jus gali išversti ir iš mero posto? (Evelina)

– Niekada nesilaikiau jokio posto. Svarbiausia – ką gali nuveikti, o ne kurioje kėdėje sėdi. Siekiu gyventojų pasitikėjimo ir jie spręs. Gyvenime yra momentų, kai jauti, kad turi prisiimti atsakomybę užuot stovėjęs nuošalyje ir sakęs, kad man kai kas nepatinka arba kad aš daryčiau kitaip. Reikia būti aktyviam. Visas mano gyvenimas yra toks – nuo pat mažumės nestoviu nuošalyje, jeigu matau negerovių. Aš einu ir bandau keisti situaciją. Taip, kaip eidamas Vilniaus miesto gatvėmis visada pakelsiu ir įmesiu į šiukšliadėžę pamatytą šiukšlę, nors man pagal pareigas ir nepriklauso jų rinkti. Lietuvos politinė valdžia taip pat turėtų rodyti pavyzdį. Prezidento rinkimuose negali būti asmeninių pergalių. Ne man reikia tapti prezidentu – ši pergalė pirmiausia reikalinga Lietuvai ir jos žmonėms, ji turėtų būti naudinga jiems.

– Žinau, kad palaikote gerus santykius su V.Adamkumi, ar jis dalyvaus jūsų rinkimų kampanijoje? (Tomas)

– Man teko garbė ir atsakomybė du kartus su kolegomis vadovauti V.Adamkaus rinkimų štabui, labai daug išmokau iš šio prezidento, tikiuosi, kad jis išsakys savo nuomonę, kaip ir kas būtų geriausia Lietuvos gyventojams.

– Kokie būtų pirmi penki jūsų darbai po inauguracijos? (Robis)

– Pirmas – sukviesti Vyriausybės, parlamento partijų lyderius ir sutarti dėl paketo įstatymų, kurie gerintų gyvenimą Lietuvoje. Pavyzdžiui, pritaikyti Vilniaus miesto savivaldybės praktiką dėl viešojo pirkimo. Pasiteisino beveik prieš trejus metus mūsų įdiegta tvarka reikalauti iš įmonių, kurios laimi viešojo pirkimo konkursus, kad jos mokėtų savo darbuotojams atlyginimą, ne mažesnį negu Statistikos departamento užfiksuotas konkrečios profesijos vidurkis. Tokia tvarka galėtų būti visoje šalyje, tačiau miesto vadovui tai padaryti gana sudėtinga. Prezidentas galėtų teikti įstatymo pataisą ir įtikinėti Seimą bei Vyriausybę ją priimti. Beje, savo nuostatą dėl atlyginimo vidurkio pristatėme Europos Komisijai, ir ji pripažino, kad tai geros praktikos pavyzdys, kurį galima siūlyti ir kitoms ES valstybėms.

Antras – aiškus priemonių planas ir suderinti visų institucijų veiksmai dėl šešėlio bei korupcijos mažinimo, jei reikia, ir įstatyminės bazės keitimas.

Trečias – susitarti dėl valstybės institucijų pertvarkymo, dėl biurokratijos mažinimo ir Seimo narių mažinimo. Dabartinė valdžia tikrai per didelė mokesčių mokėtojams

Ketvirtas – užsienio politika ir vizitai. Pirmiausia aplankyti kaimynus latvius, estus, tada susitikimai Briuselyje, Lenkijoje, Rusijoje.

Penktas – energetikos projektai. Bendrai susėsti su specialistais. Inžinieriai ir energetikos profesionalai turi būti sugrąžinti į sprendimų priėmimą, kad būtų vykdomi gyventojams, o ne statytojams reikalingi projektai.

– Per kiek laiko Lietuva galėtų pasiekti dabar esamą vilniečių laimingumo laipsnį (tik sąžiningai)? (Greta)

– Labai geras ir rimtas klausimas. Prie prezidento stalo susodinčiau geriausius Lietuvos protus, kad kartu sukurtume aiškią programą, kaip tai galėtume pasiekti. Manau, kad vienos prezidento kadencijos turėtų užtekti, kad jei ne 93 proc. gyventojų, kaip Vilniuje šiuo metu, tai bent didžioji dalis visos Lietuvos žmonių būtų patenkinti savo gyvenimu. Jei šio tikslo nepasiekčiau, nedrįsčiau kandidatuoti antrą kartą.

– Kuo naudinga vilniečiams turėti jus kaip Lietuvos vadovą, o ne sostinės? (A.K.)

– Esu ne tik miesto meras, bet ir aktyvus pilietis. Ir matau, kad žmonės laukia ne pasiteisinimų ir kaltųjų – kas ko nepadarė – paieškų. Nuo to jie jau pavargo. Reikia tokių sprendimų, kurie jų gyvenimą padarytų geresnį. Reikia idėjų ir bendradarbiavimo, o ne susireikšminimo. Deja, dabar dažniausiai Lietuvos politikai aiškinasi, kas ko nepadarė. Aš siekčiau ne supriešinimo, ne skaldymo, ne vertinimo "savi – svetimi". Prezidentas turėtų būti tas, kuris vienija tautą, geriausius Lietuvos žmones, turinčius patirties ir idėjų, kaip sukurti Lietuvoje geresnį gyvenimą visiems. Tokią ir matau prezidento misiją – jis, kaip laisvas, nepriklausomas nuo politinių partijų valstybės vadovas, galėtų sukviesti geriausius Lietuvos protus prie vieno stalo. Kartu galėtume priimti sprendimus, kurių šiandien reikia, kad Lietuvos gyventojams nereikėtų sotesnio duonos kąsnio ieškoti emigracijoje.

– Ar ruošiatės rinkimų kampanijos laikotarpiu nusišalinti nuo mero pareigų? (Jonas)

– Taip, per rinkimų kampaniją būsiu nemokamose atostogose.

– Gal sulaukėte D.Grybauskaitės pasveikinimo pranešęs apie sprendimą kandidatuoti? Ir kokie apskritai yra jūsų abiejų santykiai? (Rytas)

– Pasveikinimo nesulaukiau, bet tikrai pasveikinsiu D.Grybauskaitę, kai ji praneš apie savo sprendimą kandidatuoti. Mūsų santykiai gana neutralūs, susitikti tenka gana retai, dažniausiai trumpai per oficialius susitikimus. D.Grybauskaitę vertinu kaip dalykišką ir tvirtą vadovę, tačiau būdamas prezidentu daug daugiau bendraučiau su Lietuvos žmonėmis, skirtingų organizacijų atstovais, Vyriausybės nariais, miestų vadovais. Kasdienis bendravimas būtinas tam, kad neprarastum pulso. Aš be galo daug bendrauju ir tai padeda mieste. Kaip privatus asmuo su kai kuo gal ir nenorėčiau bendrauti, bet kaip meras – privalau.

– Atsiprašau, kad ne į temą (nes visi tik ir kalba apie prezidento rinkimus), bet kaip bus su registravimo į darželius sistema – ji vėl lūžinėjo. Gal kaip nors keisite, kad ne tik pirmieji, kam pasisekė prisijungti, galėtų tikėtis vietų darželyje? (Lina)

– Šiems metams į darželius jau užregistruota apie 7 tūkst. vaikų, tai yra 93 proc., iš jų – apie 90 proc. internetu. Vilniaus miesto savivaldybė tikrai daro viską, kad kuo daugiau sostinės vaikų patektų į darželius. Per pastaruosius dvejus metus vietų trūkumas sostinės darželiuose sumažintas 3,4 tūkst., vien pernai sukurta 2,5 tūkst. naujų vietų, jau statome darželį Santariškėse, ieškome ir kitų būdų. Deja, Vilniaus miestas finansuojamas prasčiausiai, kone pusė sostinėje surenkamo gyventojų pajamų mokesčio išdalijama kitoms savivaldybėms, taigi garantuoti vaikams vietas darželiuose nėra paprasta.

Dėl pirmosiomis registracijos dienomis iškilusių nesklandumų kreipiausi laiškais į tėvus, kurie turėjo problemų su registracija, ir prašiau patarimo, kaip elgtis. 65,9 proc. dalyvavusių apklausoje gyventojų siūlė savo variantus, kaip tobulinti sistemą. Taip pat daugelis tėvelių prisipažino, jog patys buvo kalti – neatkreipė dėmesio, kad vaikų registracija vyksta griežtai pagal amžiaus grupes, kai kurie patys nelabai susigaudė, kaip reikia atlikti registracijos veiksmus. Tikrai atsižvelgiame kasdien į tėvų pasiūlymus ir toliau tobulame sistemą. Jei turite pasiūlymų, prašau rašykite darzeliai@vilnius.lt.