Ikiteisminį tyrimą dėl galimo Evaldo Rimašausko sukčiavimo Lietuvoje atliekantys teisėsaugos pareigūnai turėjo teisę klausytis jo pokalbių, pirmadienį konstatavo Vilniaus apygardos teismas.

„Gynėjo skundą atmetėme. Manome, kad buvo pagrindas skirti tokią priemonę Lietuvoje tiriamoje byloje“, – BNS sakė skundą nagrinėjusi teisėja Laureta Ulbienė. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Plačiau dar tiriamos bylos teisėja nekomentavo, tačiau užsiminė, kad ikiteisminis tyrimas susijęs su sukčiavimu internetu.

Itin stambaus masto sukčiavimu įtariamas E.Rimašauskas, jį prokurorai prašo išduoti JAV, ginčijo nutartį, kuria sankcionuotas slaptas jo telefoninių pokalbių klausymas Lietuvoje tiriamoje byloje.

Norėdami sulaikyti ar gauti kitos informacijos apie įtarimų dėl itin didelio masto sukčiavimu JAV sulaukusį E.Rimašauską, Lietuvos pareigūnai slapta klausė jo pokalbių.

Įtariamasis ir jo advokatas mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai leido klausytis pokalbių ir su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą.

Leidimą klausytis pokalbių vasarį suteikė Vilniaus miesto apylinkės teismas. Apylinkės teismo teisėjo nutartyje paminėta aplinkybė ir dėl JAV atliekamo tyrimo E.Rimašausko atžvilgiu.

E.Rimašausko advokatas Linas Kuprusevičius BNS anksčiau sakė, kad jo klientas šioje byloje neturi jokio statuso, todėl jo pokalbių klausytasi neteisėtai.

„Aš buvau kreipęsis į prokurorą, prašydamas leisti man, kaip gynėjui, susipažinti su bylos medžiaga. Tačiau man buvo atsakyta, turiu prokuroro atsakymą man, kad mano klientas byloje neturi jokio procesinio statuso, todėl man nebus leista susipažinti su bylos medžiaga“, – BNS sakė advokatas L.Kuprusevičius.

Advokatas spėjo, kad pokalbių klausymasis susijęs su JAV prašymu.

Generalinė prokuratūra kreipėsi į teismą, prašydama Jungtinėms Amerikos Valstijoms išduoti Lietuvos pilietį, kuris įtariamas iš dviejų JAV tarptautinių kompanijų „Google“ ir „Facebook“ sukčiaujant išviliojęs 100 mln. dolerių (beveik 91,5 mln. eurų).

Penktadienį įvyko pirmasis teismo posėdis byloje dėl ekstradicijos Vilniaus apygardos teisme. Teisme kol kas sprendžiamas klausimas dėl gynėjo prašymų, ne dėl pačios ekstradicijos.

„Pasiklausymas sankcionuotas 2017 metų vasario mėnesį, o pagal reiškiamus kaltinimus, veiksmai baigėsi 2015 metai. Koks gali būti pagrindas po dvejų metų nusikaltimų asmens, kuris toje byloje, kaip pažymėjo prokuroras, neturi jokio statuso?“ – žurnalistams penktadienį sakė L.Kuprusevičius.

48 metų įtariamasis buvo sulaikytas kovo 16 dieną, Vilniaus miesto apylinkės teismas ledo jį suimti vienam mėnesiui. Balandžio 13 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismas E.Rimašausko suėmimą pratęsė dar mėnesiui. Įtariamasis ir jo advokatai su suėmimo pratęsimu nesutiko ir su apeliaciniu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Tačiau šis skundą atmetė.

Kaip skelbta, Jungtinių Valstijų teisėsauga pateikė kaltinimus lietuviui dėl sukčiavimo, pinigų plovimo ir tapatybės vagystės.

JAV Teisingumo departamento duomenimis, E.Rimašauskas sukčiavimo schemą organizavo nuo 2013 iki 2015 metų.

„Kitoje pasaulio pusėje E.Rimašauskas taikėsi į tarptautines internete veikiančias kompanijas ir apgavo jų agentus bei darbuotojus, kad šie pervestų 100 mln. dolerių į užjūrio banko sąskaitas, kurias jis kontroliavo“, – JAV Teisingumo departamentas pranešime spaudai yra citavęs Niujorko Pietų apygardos federalinio prokuroro pareigas einantį Jooną H.Kimą (Džuną H.Kimą).

Pasak jo, dalis pavogtų lėšų JAV kompanijoms grąžinta.

Lietuvis buvo įregistravęs įmonę Latvijoje, kurios pavadinimas buvo analogiškas Azijoje veikiančiai kompiuterinių įrangos gamintojai. Bendrovės Latvijoje vardu E.Rimašauskas valdė kelias banko sąskaitas.

Lietuvis įtariamas siuntęs elektroninius laiškus į dvi JAV kompanijas, kurios reguliariai pervesdavo daugiamilijonines sumas Azijoje registruotai kompanijai. Prisidengdamas suklastotais laiškais, sudariusiais įspūdį, kad jie siunčiami Azijos bendrovės darbuotojų, E.Rimašauskas galbūt nukreipė pinigų srautus į savo valdomas banko sąskaitas.

Pareigūnai teigia, kad lietuvis vėliau pervesdavo gautus pinigus į banko sąskaitas Latvijoje, Kipre, Slovakijoje, Lietuvoje, Vengrijoje ir Honkonge. Jis taip pat įtariamas naudojęs suklastotus čekius, sutartis ir laiškus, kad suklaidintų bankų darbuotojus ir pagrįstų didžiulius pinigų pervedimus