Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį atmetė dėl galimo piktnaudžiavimo per COVID-19 pandemiją įsigyjant greituosius serologinius testus teisiamos buvusios sveikatos apsaugos viceministrės Linos Jaruševičienės pareikštą nušalinimą prokurorui.

„Kaltinamosios Linos Jaruševičienės pareiškimą dėl prokuroro Gintaras Plioplio nušalinimo netenkinti. Kaltinamoji nenurodė nei įstatyme numatytų motyvų, nei pagrindų“, – sakė teisėjas Jeugenijušas Jaglinskis.

Pasak jo, nepalankumas kaltinamajai negali būti traktuojamas kaip prokuroro šališkumas ar suinteresuotumas bylos baigtimi.

Atmetus nušalinimą, byloje kaip liudytojas bus apklausimas tuometis sveikatos apsaugos ministras, dabar Seimo narys „valstietis“ Aurelijų Verygą.

A. Veryga atvyko į teismo posėdį.

A. Veryga 2016-2020 metais sveikatos apsaugos ministro pareigas. Jo komandoje dirbusi viceministrė iš pareigų pasitraukė 2020 metų rugpjūtį, teisėsaugai pareiškus jai įtarimus.

Viceministrei pasitraukiant iš pareigų, ministras A. Veryga tvirtino, kad siaučiant koronaviruso pandemijai sveikatos apsaugos sistema susidūrė su labai daug iššūkių, reikėjo imtis greitų ir netradicinių sprendimų.

L. Jaruševičienė prokurorą G. Plioplį kaltina neobjektyvu tiriant bylą.

Ji teigė, kad buvo padaryta žala jos reputacijai, o siekiant objektyvaus bylos išnagrinėjimo, būtina pakeisti prokurorą.

Rugsėjį Generalinė prokuratūra patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas dėl 6 mln. eurų vertės COVID-19 greitųjų testų pirkimo iš bendrovės „Profarma“ buvo nutrauktas pagrįstai, priimti nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo palikti galioti kaip teisėti.

Šį pirkimą vykdė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, jos darbuotojai L. Jaruševičienės byloje apklausti kaip liudytojai.

L. Jaruševičienės baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas vyko dėl laboratorijos iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau nei 500 tūkst. greitųjų serologinių testų, už juos buvo sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų.

Apeliacinis teismas pernai patvirtino, kad už testus valstybė permokėjo, todėl dviem bendrovėms, tarp jų ir „Profarmai“, nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų. „Profarma“ teismo sprendimą įvykdė ir priteistus 145 tūkst. eurų valstybei sumokėjo.

Generalinės prokuratūros prokuroro G. Plioplio paskelbtame kaltinamajame akte rašoma, kad 2020 metais L. Jaruševičienė, būdama politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoja, įtariama, piktnaudžiavo tarnyba, dėl to didelę žalą patyrė valstybė.

Kaltinamajame akte akcentuojama, kad žala ir galbūt neteisėti veiksmai buvo padaryti valstybėje esant ekstremaliai situacijai dėl koronaviruso pandemijos, žmonių akyse nukentėjo Sveikatos apsaugos ministerijos autoritetas ir prestižas, diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

Bylos duomenimis, manoma, kad L. Jaruševičienė veikė „Profarma“ interesais.

Pasak kaltinamojo akto, įtariama, kad medicinos įrangos įmonei „Pro Aris“ jau pateikus ekonomiškai naudingesnį pasiūlymą, – 3,74 eurai be PVM už testo vienetą – L. Jaruševičienė nepagrįstai nurodė suderinti su „Profarmos“ vadove greitųjų testų užsakymą, nors jų kaina svyravo tarp 8 ir 13 eurų be PVM, priklausomai nuo perkamo kiekio.

Kaltinimuose taip pat rašoma, kad L. Jaruševičienė neteisėtai nurodė per valandą paruošti sutartį dėl testų įsigijimo iš „Profarmos“ ir avansu apmokėti 100 procentų kainos.

Pasak prokuratūros, būdami suklaidinti, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos darbuotojai nesiaiškino kainos pagrįstumo, paruošė ir suderino dokumentus dėl milijoninės vertės testų įsigijimo. Reikiamus raštus pasirašė ir tuometinis sveikatos apsaugos ministras, operacijų vadovas A. Veryga.

L. Jaruševičienė jai pareikštus kaltinimus atmeta, ji sako, kad jos byla yra sufabrikuota ir suklastota, o sprendimus dėl testų įsigijimo priiminėjo tuometis premjeras Saulius Skvernelis.

Pernai bylą perdavus teismui, L. Jaruševičienė prašė grąžinti jos bylą prokuratūrai ar nutraukti, tačiau teismas prašymą atmetė.

Tada teismas paskelbė, kad kaltinamajame akte suformuluotas konkretus laikas, vieta, išdėstytos faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės. Bylos grąžinimas į prokuratūrą užtęstų procesą ir teisingumas nebūtų įgyvendintas per trumpiausią laiką, o kaltinamasis aktas iš esmės atitinka įstatymų reikalavimus, esminių pažeidimų, susijusių su kaltinamosios teise žinoti, kuo ji kaltinama, nėra nustatyta.

Byloje iš viso yra 54 liudytojai.