Penki išskirtinumai

„Aon Best Employers“ tyrimo, kurį Baltijos šalyse vykdo konsultacijų ir mokymo kompanija „OVC Consulting“, duomenys rodo, kad geriausių darbdavių organizacijas nuo kitų atskiria net penki aspektai.

„Tai – atvirumas turimai įvairovei, leidžiantis „įdarbinti“ skirtingas darbuotojų patirtis ir idėjas, nuoseklus talentų valdymas, organizacijos viduje vyraujanti patikimo darbdavio reputacija, organizacijos tikslų darbuotojams siekti padedanti organizacinė struktūra ir tikėjimą organizacijos sėkme per atvirą bendravimą ir pagarbą kitiems įkvepiantys lyderiai“, – sako Almanta Jakštaitė-Vinkuvienė, „OVC Consulting“ partnerė ir įsitraukimo sprendimų vadovė.

Geriausių darbdavių organizacijose šiuos aspektus, kaip stipriai pasireiškiančius, įvardija net 80 proc. darbuotojų. Palyginimui: vidutinėse organizacijose tokių darbuotojų dalis siekia iki 50 proc.

Įsitraukimas lenkia vidurkį

Be to, titulą pelniusiose organizacijose darbuotojų įsitraukimas siekia net 81 proc. Toks įsitraukimo lygis smarkiai lenkia vidurkį, fiksuojamą tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Europos šalyse.

„Lietuvoje – vis daugiau organizacijų, artėjančių ir jau lenkiančių 58 proc. siekiantį europinį vidurkį. Panašu, kad joms iš tiesų pavyksta surasti priemones ir būdus, kurie leidžia sėkmingai suderinti darbuotojų veiklai keliamus lūkesčius su jų požiūriais ir tikslais, pradėjus dirbti konkrečioje organizacijoje“, – sako A. Jakštaitė-Vinkuvienė.

Lietuvoje – vis daugiau organizacijų, artėjančių ir jau lenkiančių 58 proc. siekiantį europinį vidurkį.

Vidutinis darbuotojų įsitraukimas Lietuvos organizacijose taip pat pamažu auga – 2017 m. šis rodiklis pasiekė 50 proc, o ankstesniais metais jis svyruodavo tarp 46-48 proc. Vadinasi, galima daryti išvadą, kad vadovavimo kultūra jose tampa vis labiau orientuota į žmones, vis dažniau atsižvelgiama į darbuotojų pasiūlymus kartu ieškant efektyvių veiklos sprendimų, o tai daro realų poveikį darbuotojų nusiteikimui stengtis dėl savo organizacijų.

Apklausia visus darbuotojus

„Aon Best Employers“ tyrimą nuo 2012 m. Baltijos šalyse vykdo konsultacijų ir mokymo kompanija „OVC Consulting“, kuri yra oficiali tyrimo metodiką sukūrusios pasaulinės konsultacijų kompanijos „Aon Hewitt“ atstovė Lietuvai, Latvijai ir Estijai.

„Aon Best Employers“ tyrimas atliekamas apklausiant visus tyrime dalyvaujančios organizacijos darbuotojus – analizuojami darbuotojų įsitraukimo, patikimos lyderystės, aukštų veiklos standartų kultūros, darbdavio patrauklumo indeksai. 2017 m. Baltijos šalyse tyrime dalyvavo 66 unikalios organizacijos.

Geriausi darbdaviai: kas nulėmė pergalę?

„Lietuvos draudimas“: įsitraukusi ir stipri komanda

„Didžiuojuosi „Lietuvos draudimu“ ir jo žmonėmis. Darbuotojų įsitraukimas yra „Lietuvos draudimo“ lyderystės ir sėkmės pagrindas. Esu įsitikinęs, kad įsitraukusių darbuotojų komanda gali pasiekti geresnių verslo rezultatų. Tai, kad esame jau ne pirmą kartą nominuojami geriausiu darbdaviu ir patenkame tarp geriausių Baltijos šalių darbdavių reiškia, kad turime stiprią, nebijančią iššūkių ir laiminčią komandą, kuri keičiasi kartu su verslo tikslais ir sugeba užtikrinti „Lietuvos draudimo“ lyderystę“, – sako Kęstutis Šerpytis, „Lietuvos draudimo“ generalinis direktorius.

„Tele2“: darbuotojų motyvacija – įmonės sėkmės šaltinis

„Šis įvertinimas įmonei yra itin svarbus, nes buvo skirtas remiantis darbuotojų apklausos rezultatais. Darbuotojų motyvacija yra esminis įmonės sėkmės šaltinis, vedantis ją į priekį“, – sako Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius.

„AbbVie“: investuojame į darbuotojų tobulėjimą

„AbbVie“ nuolat stengiamės, kad darbuotojai būtų laimingi ir dirbtų su meile. Puoselėjame kūrybiškumą ir laisvę išreikšti savo nuomonę bei priimti sprendimus, skatiname draugiškus santykius ir troškimą būti sėkmingais. Dirbame itin prasmingą darbą, mūsų asmeninės vertybės yra harmonijoje su kompanijos vertybėmis – padėti sunkiai sergantiems. Kompanijoje skiriame daug laiko ir investuojame į darbuotojų tobulėjimą – emocinio intelekto vystymas komandoje yra vienas iš svarbiausių prioritetų“, – sako „AbbVie“ Baltijos šalių regiono vadovas Gintautas Storpirštis.

„Affidea Lietuva“: sėkmė priklauso nuo darbuotojų indėlio

„Siekiant tapti tobulesne ir vertingesne organizacija darbuotojams, turime suprasti, kad sėkmė didžiausia dalimi priklauso nuo darbuotojų indėlio į organizacijos vystymąsi. Dėl to mums labai svarbu, kad šioje organizacijoje darbuotojai gerai jaustųsi, galėtų realizuoti savo žinias ir gebėjimus, o jų pasiekimai būtų vertinami ir būtų sudarytos sąlygos mokytis bei gauti vertingos patirties. Dirbdami sveikatos priežiūros srityje puikiai suprantame, kad be įsitraukusių darbuotojų niekada neturėsime mūsų paslaugomis patenkintų pacientų. Mums labai svarbu, kad kiekvienas organizacijos narys suprastų bendrovės tikslus ir veiklos kryptį, taip pat kad savo idėjomis turėtų galimybę prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo. Darbuotojai į organizacijos veiklą ir savo darbą emociškai įsitraukia labiau tuomet, kai jaučiasi asmeniškai atsakingi“, – sako „Affidea Lietuvos“ direktorius Vitalijus Orlovas.

„Balta“: esame įsipareigoję skatinti įsitraukimą

„Gaudami jau trečiąjį prestižinį „Aon Best Employer Baltics“ apdovanojimą jaučiamės labai pakylėti ir pagerbti. Esame įsipareigoję skatinti tvarų darbuotojų įsitraukimą ir užtikrinti, kad jie būtų mūsų organizacijos pagrindas. Šis apdovanojimas įrodo, kad „Balta“ pasižymi unikalia kultūra ir yra puiki vieta dirbti. Gerai žinoma, kad įsitraukę darbuotojai gali geriausiai aptarnauti klientus, o mūsų pavyzdys tai patvirtina“, – sako Iainas Kenndely'is, Latvijos draudimo bendrovės „Balta“ vadovas. 

„Pernai mūsų šalies teritorijoje užkirstas kelias 25 teroro aktams“, – spaudos konferencijoje sakė pareigūnas. Jis pridūrė, kad „šis darbas dirbamas nuolat“.

Šių metų sausio 31 dieną Žemutiniame Naugarde buvo neutralizuotas teroro aktą rengęs tarptautinės teroristinės organizacijos narys. Pas jį buvo rasti sprogstamasis užtaisas, ginklas ir šovinių.

Be to, vasario 22 dieną Sankt Peterburge buvo sulaikytas užsienietis, kurio gyvenamojoje vietoje rasta komponentų sprogios medžiagos gamybai buitinėmis sąlygomis.

„Sulaikytasis prisipažino rengęs ir planavęs įvykdyti teroro aktą sukeliant sprogimus žmonių masinio buvimo vietose“, – sakė I. Kuliaginas.

Pasak jo, norėdami patekti į Rusijos teritoriją ir formuoti ten slaptų teroristų kuopelių tinklus, tarptautinių teroristinių organizacijų nariai ir šalininkai naudojasi įvairiais būdais, įskaitant darbo migracijos kanalus.

„Dalis šių žmonių buvo parengti arba dalyvavo kovos veiksmuose Sirijoje ir Irake“, – pažymėjo I. Kuliaginas.

Specialiosios tarnybos ir teisėsaugos pareigūnai aktyviai veikia, kad jie nepatektų į Rusijos teritoriją, pridūrė jis.

„2017-ieji buvo rekordiniai Lietuvos transporto sektoriui, metų statistika rodo stiprų kiekvienos transporto rūšies augimą. Tai svarbus indėlis į šalies ekonomiką, leidęs didinti valstybės pajamas ir konkurencingumą“, - pranešime teigė R. Masiulis.

Anot ministerijos, išankstiniais duomenimis, šalies transporto paslaugų eksportas per metus išaugo 26,8 proc., transporto paslaugų pajamos - 19,0 proc., sektoriuje sukuriama bendroji pridėtinė vertė (BPV) padidėjo apie 12 proc.

Daugėjo šiame sektoriuje veikiančių įmonių (7,5 proc. daugiau nei 2016 metais) ir jų darbuotojų (10,6 proc. daugiau). Taip pat augo transporto įmonių veiklos apyvarta, investicijos į transporto priemonių parko atnaujinimą, intelektinius produktus.

Vertinant krovinių vežimą ir krovą, didžiausias augimas per metus pastebimas sausumos transporte - 13,4 proc. (iki 126,1 mln. tonų). Pernai kelių transportu pervežta 15,5 proc. daugiau krovinių (73,4 mln. tonų), geležinkelių transportu - 10,5 proc. daugiau (52,6 mln. tonų). Pervežimus geležinkelių transportu augino padidėję tranzitinių krovinių srautai į Klaipėdą (12,6 proc. daugiau) ir Kaliningradą (28,8 proc. daugiau).

Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste 2017 metais pasiekta krova - 43,2 mln. tonų krovinių (7,6 proc. daugiau nei 2016 metais). Kartu su Būtingės terminalu iš viso krauta 53,0 mln. tonų. Klaipėdos uosto rezultatams daugiausia įtakos turėjo augusi trąšų (10 proc.), konteinerių (6,2 proc.) ir metalo laužo (92,6 proc.) krova.

Anot ministerijos, 2017-ieji buvo rekordiniai ir Lietuvos oro uostams. Per metus atidarę 11 naujų tiesioginių skrydžių maršrutų, Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai kartu aptarnavo daugiau kaip 5,2 mln. keleivių - 9,6 proc. daugiau nei 2016 metais. Didžiausią augimą pasiekė Kauno oro uostas (60,2 proc. daugiau keleivių), vasarą dėl rekonstrukcijos sostinės oro uoste tapęs pagrindiniais šalies oro vartais.

Lietuvos transporto paslaugų eksporto rinkų analizė rodo sparčiai augantį šių paslaugų eksportą į Šiaurės ir Vakarų Europos šalis. Preliminariais duomenimis, transporto paslaugų eksportas į Daniją per metus padidėjo 80 proc., daugiau kaip 40 proc. augo Vokietijos ir Prancūzijos rinkos. 2017-aisiais pirmą kartą didžiausia Lietuvos transporto paslaugų eksporto rinka tapo Vokietija, paslaugų apimtimis ir augimo tempais aplenkusi iki tol didžiausią rinkos dalį sudariusią Rusiją.

2017 metais Paryžiaus regiono viešbučiuose apsistojo 2,9 mln. lankytojų daugiau nei 2016-aisiais, arba 9,5 proc. daugiau, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu; pasak Paryžiaus regiono turizmo komiteto atstovo, sektoriaus iždą šis prieaugis papildė 1,6 mlrd. eurų.

„Turizmo sektorius įspūdingai atsigavo“, - savo metinėje ataskaitoje skelbia komitetas.

Atsigavimas buvo ypač žymus tarp užsienio svečių, kurių srautai per metus išaugo 13,7 proc., palyginti su 5,9 proc. prieaugiu tarp Prancūzijos turistų.

Paryžių pamėgę kinai, japonai, amerikiečiai ir vokiečiai - visi dideliais srautais grįžta į Šviesų miestu vadinamą Paryžių, tuo rodydami, kad teroristinių išpuolių poveikis smarkiai sumažėjo, teigia komitetas.

Turistai iš JAV ir toliau sudaro didžiąją dalį Paryžių lankančių užsienio turistų - 2,4 mln. lankytojų, daugiau nei svečių iš Kinijos (1,1 mln.).

„Bendras metinis skaičius 204 700 yra reikšmingai mažesnis palyginti su pastarųjų metų (skaičiais), bet dar nėra sugrįžta į situaciją prieš 2014 metus“, – pranešė Varšuvoje įsikūrusi agentūra, kuri naują ataskaitą parengė remdamasi ES narių pateiktais skaičiais.

Minėtas skaičius yra 60 proc. mažesnis palyginti su 511 000 neteisėto sienos kirtimo atvejų 2016 metais ir daug mažesnis už 1,8 mln. tokių atvejų 2015 metais, nurodoma ataskaitoje.

Migrantų srautai ypač sumažėjo migracijos keliais, jungiančiais Turkiją su Graikija ir Libiją su Italija.

ES pernai sudarė prieštaringai vertinamus susitarimus su chaoso apimta Libija, kad sumažėtų migrantų srautas iš šios šalies. Išsamesnis atitinkamas susitarimas su Turkija buvo sudarytas 2016 metais.

Tačiau daugiau nelegalių migrantų į Europą atvyksta jūrų keliu, jungiančiu Šiaurės Afriką ir Ispaniją, nurodė „Frontex“.

„2017-ieji Lietuvos verslui buvo labai įvairūs. Turėjome ir aktyvų ekonomikos augimą besipučiančių kainų fone, ir vyšninius „Sodros“ vokelius, ir pradėtus viešinti vidutinius atlyginimus, kas, anot ekspertų, galėjo atsiliepti lietuviško verslo, ypač smulkiojo, gyvybingumui. Pernai metų pradžioje bei viduryje taip pat įsigaliojo teisės aktai, dėl kurių prognozavome pagausėsiant bankrotų, - sako bendrovės „Creditreform Lietuva“ verslo analitikė Alina Rauktytė, - ir iš tiesų, bankrutuojančiomis paskelbtų įmonių suskaičiavome kone 300 daugiau nei 2016-aisiais, tačiau štai turto areštų buvo įregistruota kiek mažiau nei užpernai, o be personalo likusių įmonių 2017-aisiais buvo kone dviem tūkstančiais mažiau nei užpernai.

Kaip ir pernai, taip ir šiemet įvertinome, kiek nesėkmių (bankrotų, areštų bei be personalo likusių įmonių) teko šimtui viename ar kitame Lietuvos rajone 2017-ųjų metų pradžioje veikusių verslų. Veikiančia laikėme įmonę, metų pradžioje turėjusią bent vieną darbuotoją. Didžiausią svorį reitinguodami suteikėme bankrotams, o mažiausią – turto areštams“.

Didmiesčiuose „sudegusių“ daugiau

Paaiškėjo, kad mažiausia verslų, kuriems pernai nesisekė, koncentracija buvo Varėnos (1 vieta) rajone. Į penketuką taip pat pateko Šilalės (2), Skuodo (3), Pasvalio (4) bei Anykščių (5) rajonų savivaldybėse registruoti verslai. Čia šimtui rajone veikusių įmonių teko mažiausiai ūkio subjektų, 2017-aisiais patyrusių bankrotą, likusių be personalo ar užsidirbusių turto areštą. Pažymėtina, kad į verslui sėkmingiausių savivaldybių dešimtuką pateko kurortinės Druskininkų ir Birštono savivaldybės, užėmusios atitinkamai aštuntą ir devintą vietas.

Didžiausia įvairių verslo nesėkmių koncentracija fiksuota Vilniuje (60 vieta). Tik šiek tiek nuo sostinės atsiliko Kaunas (59). Į penketuką taip pat pateko Kazlų Rūdos (58) bei Akmenės (57) rajonų savivaldybės, taip pat Klaipėdos miestas (56). Atrodo, kad didmiesčių gyventojai daug lengviau puola kurti naujo verslo, o jis neretai ima ir neišdega. Viena iš priežasčių – konkurencija, kuri miestuose daug didesnė nei provincijoje. Iš didžiųjų Lietuvos miestų verslo nesėkmių indekse geriausiai pasirodė Panevėžys, užėmęs 36 vietą, Šiauliai atsidūrė 44 vietoje. Neringa liko 40 vietoje, aplenkusi kitą pajūrio kurortą Palangą (46 vieta).

Kur įšalo daugiausiai turto

Pernai metais nuo turto areštų labiausiai kentėjo Pagėgių savivaldybėje veikiančios įmonės. Čia šimtui ūkio subjektų teko net 23 turto disponavimo apribojimai. Nuo Pagėgių nedaug atsiliko Radviliškio ir Klaipėdos, Neringos bei Kauno savivaldybės. O mažiausia turto areštų koncentracija 2017-aisiais buvo Varėnos, Birštono, Biržų ir Druskininkų savivaldybėse. Štai Varėnoje šimtui vietos verslų teko dešimt kartų mažiau areštų nei Pagėgiuose.

Bankrutuojančius augino teisės aktai

Pernai metais paskelbtų bankrutuojančiomis įmonių gausiau užderėjo ne tik dėl padarytų valdymo klaidų ar pasikeitusios padėties rinkoje. Ryžtis įmonės uždarymui galėjo pastūmėti ir metų pradžioje pradėję veikti teisės aktų pakeitimai, numatę baudas įmonių steigėjams, kurie neinicijavo bankroto bylos, nors pačiai įmonei buvo atsiradusi prievolė tai padaryti. Bankrotų skaičius neabejotinai padidėjo ir dėl liepos pradžioje pradėjusių galioti gan nemažų kainų už bankroto bylos kėlimą. Juk iki tol bankroto inicijavimas buvo gan veiksminga priemonė išieškant skolas, tad to siekę kreditoriai galėjo suskubti iškelti bankroto bylą dar iki naujų kainų įsigaliojimo.

2017-aisiais bankrutuojančiomis paskelbta apie 300 įmonių daugiau nei 2016-aisiais. Didžiausią bankrotų koncentracija šimtui veikiančių įmonių registruota Akmenės rajone. Tarp dešimties prasčiausių pagal bankrotus rajonų pateko ir Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Kauno bei Neringos savivaldybės. Mažiausia bankrotų koncentracija – Širvintų savivaldybėje, kur verslo aktyvumas ir taip nedidelis. Čia 100 vietinių verslų teko tik trečdalis bankrutuojančios įmonės, kai Akmenėje – daugiau nei 7.

„Našlaičių“ pernai sumažėjo

Dėl lietuviškų įstatymų, reglamentuojančių įmonių veiklą bei likvidavimą, netobulumo būtina paminėti ir dar vieną verslo nesėkmių tipą, kai įmonė ne uždaroma, ne likviduojama, o tiesiog paliekama kaip yra. Įmonių registre ji –veikianti, o realybėje – palikta darbuotojų ir užmiršta partnerių bei klientų. Tokių „našlaitėmis“ pernai tapusių įmonių daugiausiai buvo Zarasų rajono savivaldybėje. Šimtui šiame rajone veikiančių įmonių teko net trylika su puse visą personalą per praėjusius metus išbarsčiusių verslų. Zarasai aplenkė sostinę, kur apleistų verslų koncentracija siekė 10,7 „tuščios įmonės“ šimtui verslų, veikusių 2017 m. pradžioje. Įdomu, kad visi kiti didmiesčiai pagal be darbuotojų likusių įmonių koncentraciją atsidūrė gerokai aukščiau už sostinę, o mažiausia numestų įmonių koncentracija buvo Neringos savivaldybėje (3 ištuštėjusios įmonės šimtui).

Nepavykusius keičia nauji

„Patyrusias nesėkmę ar rinką palikusias įmones paprastai keičia nauji verslo subjektai. Verslo populiacijos atsikūrimas – ne tik geros ekonomikos būklės, bet ir žmonių verslumo pasekmė, – teigia A. Rauktytė, – jei palyginsime bankrutuojančių bei paliktų kompanijų skaičių su naujai įregistruotų įmonių kiekiu, pamatysime, kad šis santykis pernai buvo teigiamas, o 2016 m. – stipriai neigiamas. Užpernai rinką paliekančių verslų būta kone dviem tūkstančiais daugiau nei 2017 m., o naujų verslų tada įregistruota 20 proc. mažiau nei priskaičiavome nepasisekusių.“

Lietuvoje buvo ir tokių rajonų, kur naujų įmonių 2017-aisiais susikūrė mažiau nei užsidarė. Neigiamu verslo prieaugiu galėjo „pasigirti“ Vilniaus (-0,3 proc.), Šiaulių (-37 proc.), Panevėžio (-37 proc.), Klaipėdos (-23 proc.) ir Neringos (-43 proc.) savivaldybės. Neringoje ar Vilniuje įtakos tam, ko gero, turėjo jau ir dabar aukštas verslumo lygis (dauguma verslių žmonių įmones jau turi, ir ne po vieną), kitur, matyt, pasireiškė neigiamos demografinės tendencijos, kai su gyventojų ir tų pačių potencialių klientų išsivaikščiojimu slopsta ir verslumas. Aktyviausią verslo populiacijos augimą demonstravo Kalvarijų (+191 proc.), Birštono (+188 proc.) bei Kelmės (+ 119 proc.) rajonų savivaldybės.

Toks farmacinių gaminių kainų pokytis fiksuotas skaičiuojant pagal suderintą vartotojų kainų indeksą.

Per 2016 metus farmacijos gaminių kainos, lyginant jas su 2015 metų kainomis, buvo išaugusios 1,6 proc., pažymi Sveikatos apsaugos ministerija.

Ministerijos teigimu, pernai vaistų kainų mažėjimą, be kita ko, lėmė vaistų patekimo į kompensuojamųjų sąrašą pakeitimai.

„Tai, kad vaistų ir kitų farmacijos gaminių kainos ėmė nuosekliai mažėti, lėmė kryptingos Sveikatos apsaugos ministerijos pastangos – sugriežtintos kompensuojamųjų vaistų patekimo į kainyną sąlygos, skatinančios gamintojus ir tiekėjus siūlyti pigesnius vaistus, pigiausio vaisto pasirinkimo skatinimas, kompensuojamųjų vaistų kainyno išleidimas kas ketvirtį“, – pranešime teigia sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.

Ministerijos pasiūlyti ir Vyriausybės pernai pavasarį patvirtinti pakeitimai dėl kompensuojamųjų vaistų kainyno sudarymo buvo sukėlę dalies farmacininkų ir vaistinių pasipriešinimą, nes pareikalauta, kad vaistų kainos nebūtų didesnės daugiau kaip 10 proc., palyginti su referencinėmis šalimis: Latvija, Estija, Vengrija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Rumunija ir Bulgarija. Iki tol buvo nustatyta, kad vaistai negali būti brangesni daugiau nei 40 proc., palyginti su minėtomis šalimis. Šie reikalavimai nulėmė, kad kainyne neliko dalies iki tol kompensuotų vaistų.

Dujų perdavimo bendrovės "Amber Grid" duomenimis, į Lietuvą per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą ir vamzdžiu iš Rusijos per Baltarusiją per metus importuota 52,43 teravatvalandės (TWh) dujų.

Tačiau 25,66 TWh per Lietuvą tranzitu iškeliavo į Karaliaučiaus sritį, dar 2,54 TWh - į Latviją (į Inčukalnio saugyklą ir kitiems pirkėjams). Taigi, faktinis Lietuvoje suvartotų dujų kiekis 2017 metais buvo 24,44 TWh, arba 2,3 proc. daugiau nei 2016 metais (23,88 TWh).

Be tranzito į Karaliaučių, "Gazprom" pernai Lietuvai patiekė 14,41 TWh dujų, arba beveik 59 proc. viso suvartoto kiekio. Likusi dalis - 12,36 TWh - įvežta per SGD terminalą - per jį Norvegijos "Statoil" ir kitų tiekėjų dujas atsigabeno dujų prekybos įmonės "Litgas" ir "Lietuvos dujų tiekimas" (LDT) bei didžiausia dujų vartotoja šalyje - Jonavos trąšų gamintoja "Achema".

2016 metais "Gazprom" dalis Lietuvoje sudarė 38,5 proc. viso suvartoto kiekio (9,16 TWh), per SGD terminalą importuotų SGD dalis - 61,3 proc. (14,64 TWh). 2017 metais pastaroji siekė apie 40 proc.

SGD terminalas Klaipėdoje pradėjo veikti 2015 metų pabaigoje, tuomet norvegiškos "Statoil" dujos sudarė 16,5 proc. rinkos, o "Gazprom" dalis - beveik 84 proc.

2016 m. tokių netinkamų produktų buvo 1 675 t, 2015 m. - 1 735 t.

Anot VMVT pranešimo, per praėjusius metus didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėse uždrausta realizuoti daugiau kaip 1 100 t Europos Sąjungos ir trečiosiose šalyse pagamintų maisto produktų. Didžiausią dalį - 967 t - buvo uždrausta realizuoti, nustačius įvairių maisto saugos reikalavimų neatitikimų, dar daugiau kaip 82 t - dėl kokybės, 27 t - dėl ženklinimo pažeidimų, 19 t - dėl pasibaigusių tinkamumo vartoti terminų.

Lietuvos maisto gamybos įmonėse, nustačius, kad produktų partija neatitinka saugos, kokybės ar ženklinimo reikalavimų, pernai sulaikyta ir neleista pateikti į rinką apie 20 t gyvūninės ir negyvūninės produkcijos.

Vykdant kontrolę rinkoje, didžiausią dalį nesaugių maisto produktų sudarė žuvys, vėžiagyviai, moliuskai ir kt. vandens gyvūnai. Šie produktai buvo užkrėsti parazitais (anisakidae lervomis - 703 t). Įvairiuose mėsos gaminiuose (48 t) buvo nustatyta patogeninių mikroorganizmų.

Be šių produktų, taip pat buvo nurodyta sunaikinti 20 t nesaugių razinų iš Uzbekistano dėl ochratoksino A, 15 t apelsinų iš Egipto, 13 t vynuogių iš Makedonijos, 18 t ryžių „Basmati“ iš Indijos, apie 3 tūkst. vnt. juodosios arbatos dėl leistinas normas viršijusių pesticidų likučių. Daugiau kaip 1 tūkst. vnt. aviečių džemo buvo sunaikinta kilus įtarimų, kad gamybos metu į produkciją galėjo patekti stiklo šukių, o 4,5 tūkst. vnt. maisto papildų „Power tower“, importuotų iš Jungtinės Karalystės, - dėl jų sudėtyje buvusio naujo, ES nepatvirtinto maisto ingrediento (epimedium grandiflorum).

Tikrinant besiliečiančių su maistu gaminių ir medžiagų kokybę, beveik 400 vnt. metalinių košimo sietelių dėl per didelės geležies migracijos buvo sugrąžinti Čekijos tiekėjui, o apie 470 vnt. kiniškų kepimo grotelių nurodyta sunaikinti dėl neleistinos nikelio ir geležies migracijos.

Atliekant importo kontrolės procedūras, 2017 m. buvo sulaikyta 147 t galimai nesaugių produktų - 60 t augalinio riebalų mišinio iš Ukrainos, 22 t pistacijų iš Irano dėl aflatoksinų, 14 t granatų sulčių iš Azerbaidžano - dėl sudėties neatitikimų (sorbo rūgštis), 6 t šaldytų žuvų (heko) filė iš Kinijos ir 6 t juodųjų sezamo sėklų iš Indijos - dėl pasibaigusių tinkamumo vartoti terminų, 0,4 t šaldytų kilkių sūrime - dėl cheminio užterštumo, 0,4 t saldainių iš Ukrainos - dėl nepaženklintų alergenų ir kt.

Kaip kasmet, VMVT skyrė didelį dėmesį nelegaliems maisto tvarkymo atvejams išaiškinti. Sustabdžius nelegalią maisto tvarkymo veiklą, į rinką nepateko beveik 60 t įvairių nesaugių ir nekokybiškų gyvūninių ir negyvūninių maisto produktų, taip pat daugiau kaip 1,7 tūkst. l alkoholinių bei per 180 l nealkoholinių gėrimų.

Tačiau į laisvės atėmimo vietas pateks tik labai maža dalis neblaivių vairuotojų – pavyzdžiui, 2017 metų sausį-birželį pirmosios instancijos teismuose terminuotu laisvės atėmimu nuteisti 62 asmenys, iš jų tik 10 – realiu laisvės atėmimu.

Pagal teismų nuosprendžius matyti, kad realus laisvės atėmimas skiriamas, kai asmuo būna jau ne kartą teistas ar teistas už sunkų, labai sunkų nusikaltimą, neblaivus vairuoja bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu arba lygtinio paleidimo laikotarpiu.

Sausį-birželį 52 vairuotojams bausmės vykdymas atidėtas. Dar 101 asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, BNS pranešė Nacionalinė teismų administracija.

Antrojo pusmečio liepos-gruodžio duomenys dar analizuojami, todėl tikslios statistikos apie priimtus nuosprendžius dar nėra.

2017 metais 475 neblaiviems vairuotojams buvo skirtas areštas.

Nacionalinės teismų administracijos atstovė Lina Lapėnaitė BNS informavo, kad pernai Lietuvos teismuose buvo gautos 3598 baudžiamosios bylos dėl neblaivių vairuotojų, išnagrinėtos – 3327.

Pirmos instancijos teismai 1,5 promilių ribą viršijusiems vairuotojams skyrė ir kitas bausmes – 2543 neteko teisės vairuoti, 2275 skirtos piniginės baudos, konfiskuoti 1937 automobiliai.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, pernai buvo nustatyti 9995 neblaivūs vairuotojai. Beveik pusės – 5046 – vairuotojų girtumas viršijo 1,5 promilės alkoholio. Šiems vairuotojams buvo iškeltos baudžiamosios bylos.

983 automobilius vairavo neturėdami teisės vairuoti, 111 jau anksčiau buvo bausti už vairavimą esant neblaiviam.

Vilniaus mieste ir rajone buvo sulaikyta beveik 1 tūkstantis neblaivių vairuotojų, kuriems buvo nustatytas 1,5 promilės girtumas.

„Žmonės realaus įstatymo poveikio, matyt, dar nepajuto, nes nuostata veikia dar metus. Jie dar neįsisąmonino, kad tai baudžiamoji atsakomybė. Mes tikėjomės, kad neblaivių vairuotojų bus mažiau. Tačiau kuo daugiau sulaikome, tuo jų mažiau keliuose“, – BNS sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Dainius Šalomskas.

Remiantis policijos informacija, neblaivių vairuotojų šalyje sukeliamų avarijų sumažėjo. Pavyzdžiui, 2016 metais iki gruodžio 22 dienos dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko apie 240 avarijų, tuo metu 2017 metais iki gruodžio 22 dienos dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 167 avarijos.