Kaip jau buvo skelbta viešai, kitąmet sausio 6-17 dienomis dykumų maratonas aplankys vienintelę Pietų Amerikos valstybę – Peru. Trasa vaizdingai išdėliota palei Ramiojo vandenyno pakrantę, tačiau to nevertėtų pernelyg romantizuoti.
Organizatoriai pranešė, kad ralio žemėlapyje numatyti 6 baziniai bivuakai, įskaitant ir priešstartinę stovyklą didžiausiame Peru mieste – sostinėje Limoje. Dalyviai juose lankysis po kelis kartus.
Bendras numatytos trasos ilgis – 5 tūkst. kilometrų, iš kurių 3000 km sudarys 10 greičio ruožų. Daugiau kaip du trečdaliai jų, tai yra per du tūkstančius kilometrų, drieksis klampiais smėlynais.
„Gali pasirodyti, kad Dakaras tampa paprastesnis, bet toks jis bus nebent technikams. Jiems iš tiesų reikės mažiau pervažiuoti iš vieno bivuako į kitą, todėl ta kompaktiškesnė logistika leis sutaupyti šiek tiek laiko ir truputį daugiau pailsėti.
Tuo metu lenktynininkams Dakaras sudėtingėja galbūt net kartais. Klaidos smėlyje yra neproporcingai didelės ir tikrai labai brangios. Didžiausia jų kaina – prarastas laikas. Viena aišku, kad šitas Dakaras bus ypatingai sudėtingas savo navigacija ir pareikalaus išskirtinės šturmanų kompetencijos bei akylumo, o vairuotojai turės demonstruoti savo meistriškumą važiuojant smėliu. Laukia tikrai nelengvas procesas, turėsime labai daug iššūkių“, – savo pirmaisiais įspūdžiais dalijosi Benediktas Vanagas.
Tikslesnės greičio ruožų vietovės tradiciškai išlieka paslaptyje iki pat lenktynių starto, tačiau jau aiškūs miestai, pro kuriuos drieksis ralio maršrutas. Oficialiai paskelbtame žemėlapyje numatoma, kad kitų metų sausio 6-ąją didžiausiame Peru mieste – sostinėje Limoje vėl bus duotas lenktynių startas, o kitądien dalyvių karavanas pajudės į pirmąjį greičio ruožą Pisko miesto link.
Iš ten trasa pasuks į San Chuan de Markoną, toliau – į Arekipą. Iš čia sauso 10 d. startuos maratono etapas į Takna miestą pačiuose Peru pietuose, kuomet ekipažai turės dvi dienas savarankiškai verstis be menkiausios technikų pagalbos, tik su savo turimais atsarginių detalių resursais.
Po maratoninių išbandymų sausio 12-ąją į Arekipą sugrįžusių dalyvių ten lauks poilsio diena, o iškart po jos karavanas patrauks atgal San Chuan de Markonos ir Pisko miestus finišo link į Limą.
Daugelis šių vietovių 2018-ųjų Dakaro dalyviams jau pažįstamos, nes panašiai maršrutas driekėsi ir šiemet, tačiau tai, anot B. Vanago, nė kiek nepalengvina laukiančios užduoties: „Tai neturi praktiškai jokios reikšmės, nes lenktynių sunkumas yra visai ne čia. Kur mus atves kelio knyga, ten turėsime ir apsistoti. Viskas gali skirtis šimtų kilometrų skirtumu. Dakaras kaskart yra kitoks ir nenuspėjamas.“
Šiais metais jau pirmieji ralio etapai vakarinėje Peru dalyje privertė suklusti net ir tituluočiausius Dakaro veteranus. Šių metų nugalėtoju tapęs ispanas Karlosas Sainzas ir jam antrinęs „Misteris Dakaras“ Stefanas Peteranselis dar po pirmųjų kelių etapų pareiškė, kad Peru kopose ir smėlynuose laukę išbandymai daugeliui ekipažų buvo gerokai per sunkūs.
