Seimas gruodžio 12 dieną patvirtino 2018 metų biudžetą – pirmą kartą planuojamos valdžios sektoriaus pajamos viršys išlaidas, o Lietuva įvykdys savo įsipareigojimą NATO krašto apsaugai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Valdančiųjų teigimu, kitų metų valstybės biudžete pagrindinis dėmesys skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumui, sveikatos apsaugai, verslumo ir investicijų skatinimui, jis didins savivaldybių finansinį savarankiškumą. Socialinei atskirčiai mažinti kitais metais numatyta 600 mln. eurų daugiau negu šiemet.

Valstybės biudžetas kitąmet numatomas deficitinis, o socialinio draudimo bei sveikatos ir savivaldos biudžetai – pertekliniai.

2018 metais valstybės pajamos turėtų siekti 9,071 mlrd. eurų (įskaitant beveik 2,304 mlrd. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų), išlaidos – 9,558 mlrd. eurų (2,101 mlrd. eurų).

„Sodros“ pajamos 2018 metais turėtų siekti beveik 4,253 mlrd. eurų, išlaidos – 4,012 mlrd. eurų, planuojamos PSDF biudžeto pajamos – beveik 1,763 mlrd. eurų.

„Patvirtintą biudžetą keliais aspektais galima vadinti istoriniu, tai yra ir dėl gynybai skirto finansavimo, pasiektų 2 proc., ir dėl socialinėms reikmėms didėjančio, nemažo augimo. (...) Biudžetas yra atitinkantis mūsų galimybes, jisai suformuotas atsakingai. Socialiai jautrus biudžetas numatytas“, – antradienį Žinių radijui kalbėjo M. Lingė.

Prezidentės patarėjas kitų metų biudžete akcentavo numatytas lėšas pensijų indeksavimui, galimybes mažiau uždirbantiesiems gauti daugiau pajamų dėl minimalios mėnesio algos (MMA) augimo ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didėjimo. M. Lingė atkreipė dėmesį į valdžios pastangas gerinti finansinę padėtį kai kurioms socialinėms grupėms, pavyzdžiui, medikams, mokytojams, dėstytojams.

M. Lingė pabrėžė, kad šalies ekonomikai išlaikant augimą, svarbu užtikrinti, jog jį pajustų visi šalies gyventojai.

„Prezidentės pagrindinis lūkestis, kad ypač, kai turime augančios ekonomikos sąlygas, kad tą ekonomikos augimą pajustų visi žmonės“, – teigė M. Lingė.

Seimas gruodžio 12 dieną patvirtino 2018 metų biudžetą – pirmą kartą planuojamos valdžios sektoriaus pajamos viršys išlaidas, o Lietuva įvykdys savo įsipareigojimą NATO  krašto apsaugai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Valstybės biudžetas kitąmet numatomas deficitinis, o socialinio draudimo bei sveikatos ir savivaldos biudžetai – pertekliniai.

Finansų ministro Viliaus Šapokos teigimu, kitų metų valstybės biudžete pagrindinis dėmesys skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumui, sveikatos apsaugai, verslumo ir investicijų skatinimui, jis didins savivaldybių finansinį savarankiškumą. Pasak ministro, socialinei atskirčiai mažinti kitais metais numatyta 600 mln. eurų daugiau negu šiemet.

Ir perteklius, ir deficitas

Norint suvokti, kodėl kitų metų biudžetas bus ir deficitinis, ir perteklinis, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kas vadinama valstybės biudžetu, ir tai, kas įvardijama konsoliduotais viešaisiais finansais arba valdžios sektoriaus balansu.

Valstybės biudžetas – tik viena iš viešųjų finansų sudedamųjų kartu su "Sodros", Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSD) ir įvairių kitų valstybės fondų biudžetais. Ir šis biudžetas (valstybės – aut. past.) kitąmet išliks deficitinis – konkrečiai, valstybės pajamos 2018 m. turėtų siekti 9,071 mlrd. eurų, o išlaidos – 9,558 mlrd. eurų, tad deficitas sieks apie 0,5 mlrd. eurų. Vyriausybė pažymėjo, kad 2018 m. valstybės biudžetas bus deficitinis dėl poreikio mažinti socialinę atskirtį (tam tikslui kitąmet numatyta skirti 600 mln. eurų daugiau negu šiemet), stiprinti krašto gynybą (skirti NATO reikalaujamus 2 proc. BVP gynybai), taip pat vykdyti struktūrines reformas.

Kalbant apie viešuosius finansus arba valdžios sektoriaus balansą, pajamos viršys išlaidas maždaug 240 mln. eurų, tai sudaro apie 0,6 proc. šalies BVP. Ir tai yra 0,5 proc. daugiau nei šiemet (0,1 proc. BVP).

"Menamas perteklius"

Kodėl valdžiai yra svarbu turėti perteklinį biudžetą? Kaip teigė finansų viceministras Darius Sadeckas, yra įvairių priežasčių, skatinančių turėti perteklių.

Biudžeto deficitas yra vienas iš kertinių aspektų, kurį tarptautinės kreditų reitingų agentūros vertina, suteikdamos arba peržiūrėdamos valstybės kredito reitingus.

"Perteklius yra reikalingas norint atitikti fiskalinės drausmės taisykles, taip pat dėl ekonominės Lietuvos padėties ir perspektyvų. Šiais metais yra juntami ekonomikos šilimo požymiai. Tam, kad ekonomikos kaitimas būtų stabdomas, reikalingos fiskalinės politikos priemonės – pertekliaus formavimas, ribojant valdžios sektoriaus išlaidas. Valstybės kontrolės ir Lietuvos banko nuomone, valdžios sektoriaus perteklius 2018 m. yra būtinas", – aiškino viceministras.

Seimo Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė sukritikavo būdus, kuriais norima formuoti minėtą perteklių.

"Perteklius veikiau yra tik menamas, kadangi pajamų planas yra suplanuotas itin ambicingai, ką, beje, savo išvadose pažymi ir Europos Komisija. Be to, jis neproporcingai nukreiptas į socialinius fondus ir vietos valdžią. Todėl net dėl natūralaus ekonomikos prieaugio pilnėjantis PSD fondas privalo nukreipti didžiąją dalį pajamų prieaugio į rezervą, nors valstybės biudžetas išlieka stipriai deficitinis, – pabrėžė I.Šimonytė. – Toks neproporcingas pertekliaus paskirstymas yra nesąžiningas atskirų viešųjų sektorių atžvilgiu. Užuot atlikusi žadėtą mokesčių reformą, kuri leistų padidinti biudžeto pajamas, Vyriausybė verčia fondus, turinčius mažesnį pajamų šaltinį ir fokusuotus į vieną išlaidų sritį, taupyti sukandus dantis."

"Biudžeto perteklius būtų sveikintinas dalykas, jei jis būtų pasiektas tvariais būdais, tačiau tiek dėl nevykstančios mokesčių reformos, tiek dėl nesprendžiamų viešųjų paslaugų problemų, tiek dėl paties pertekliaus dirbtinumo, džiaugtis šiuo atveju nėra kuo", – pridūrė Seimo narė.

(Nuotraukoje - Darius Sadeckas)

Reikšminga skolinantis

Vienas iš svarbiausių viešųjų finansų politikos 2017–2020 m. uždavinių – užtikrinti valstybės skolos tvarumą, kasmet siekiant valdžios sektoriaus pertekliaus ne mažesnio nei 0,3 proc., skaičiuojant nuo BVP.

Kita vertus, formuojamas valdžios sektoriaus perteklius nebūtinai sumažins valstybės skolą. Ji augs, kol bent vienas valdžios sektoriaus biudžetas bus deficitinis.

Skaičiuojama, kad vien valstybės skolos refinansavimui iki 2026 m. kasmet reikės apie 1,6 mlrd. eurų. Didžiausi skolų grąžinimai yra numatyti 2018 m., taip pat 2020–2022 m. Vyriausybė 2018 m. planuoja skolintis apie 1,46 mlrd. eurų. Liūto dalį lėšų (apie 1,1 mlrd. eurų) ketinama pasiskolinti vidaus rinkoje, išleidžiant vertybinius popierius. Dar apie 0,36 mlrd. eurų planuojama pasiskolinti iš tarptautinių finansinių institucijų.

Ar perteklinis biudžetas reikalingas tam, kad ateityje būtų galima pigiau skolintis? Viceministras D.Sadeckas šios prielaidos neneigė.

"Nuosekliai vykdoma valstybės fiskalinė politika, kurios tikslas yra užtikrinti skolos tvarumą ir siekti biudžeto pertekliaus, neabejotinai didina rinkos dalyvių pasitikėjimą Lietuvos ekonomika bei valstybės gebėjimu laiku padengti savo finansinius įsipareigojimus. Biudžeto deficitas yra vienas iš kertinių aspektų, kurį tarptautinės kreditų reitingų agentūros vertina, suteikdamos arba peržiūrėdamos valstybės kredito reitingus. Biudžeto perteklius sudaro sąlygas kilti šalies kredito reitingui ir sumažėti skolinimosi kainai", – pažymėjo viceministras.

Vis dėlto D.Sadeckas pridūrė, kad ilgainiui Lietuvos skola ims mažėti.

"Jau keletą pastarųjų metų Vyriausybės skolinimosi apimtis apsprendžia ankstesnės skolos grąžinimai, o ne einamosios biudžeto išlaidos. Dėl to biudžeto perteklius ir kaupiamas fiskalinis rezervas palaipsniui leis mažinti valstybės skolą", – tikino jis.

Remiantis statistika, centrinės valdžios skola šiuo metu siekia apie 18 mlrd., o tai sudaro apie 40 proc. viso šalies BVP.

Pastarąjį dešimtmetį Lietuvos skola nuosekliai auga. 2008 m. Lietuva buvo prasiskolinusi apie 5 mlrd. eurų, o 2017 m. – jau per 18 mlrd. eurų. Taigi, jei skaičiuosime Lietuvos skolą vienam gyventojui, kiekvienas esame skolingi po 6 tūkst. eurų.

2010 m. Lietuvos centrinės valdžios skola siekė 10,6 mlrd. eurų, 2011 m. – 12 mlrd., 2012 m. – 13,4 mlrd., 2013 m. – 13,5 mlrd., 2014 m. – 15,4 mlrd., 2015 m. – 16,6 mlrd., 2016 m. – 17,1 mlrd. eurų. Tiesa, analitikai ramina, esą didelės grėsmės skolos augimas šiuo metu nekelia, mat ji, lyginant su kitomis valstybėmis, tebėra santykinai maža.

– Kaip bendrai vertinate priimtą biudžetą?

– Yra keli tokie teigiami momentai. Iš tikrųjų įsipareigojimas gynybai skirti iki 2 proc. nuo BVP yra pasiektas. Mes pirmą kartą nepriklausomoje Lietuvoje prognozuojame iš esmės perteklinius viešuosius finansus, kas, aišku, irgi yra teisinga kryptis, kadangi vis daugiau matome ekonomikos perkaitimo ženklų.

Tikrai turėtume kaupti rezervą, ruoštis, sakykime, tai juodai dienai, blogesniems laikams. Tai rodo tam tikrą atsakingumą. [...] Buvo iš esmės atsispirta pagundoms į kairę ir į dešinę didinti finansavimą. Iš esmės nueita atsakingumo keliu. Iš tikrųjų siekiama būtent perteklinių finansų, kas vyksta pirmą kartą nepriklausomoje Lietuvoje.

– Ar numatytos priemonės padės išspręsti socialinę atskirti ir pajamų nelygybę bent iš dalies?

– Iš dalies galbūt taip ir būtų galima sakyti, bet, žinot, kita vertus, tie padidinimai yra tokie kuklūs. Jeigu mes kalbame apie pensijų padidinimą dar 30 eurų, vidutinė pensija bus apie 317 eurų. Tai iš esmės grubiai sutaps su oficialia skurdo riba, kadangi oficiali skurdo riba kiekvienais metais auga dėl augančių kainų. Vadinasi, maždaug oficiali skurdo riba bus tokiame pačiame lygyje. Ar tai yra kažkoks reikšmingas pagerinimas, jeigu galima sakyti, kad vidutinis pensininkas ties skurdo riba gyvena? Vargu.

Jeigu mes kalbame apie vaiko pinigus, vėlgi reikia turėti omenyje, kad naikinamas papildomas neapmokestinamas pajamų dydis (NPD). Iš esmės tiesiog iš vienos kišenės į kitą perskirstoma, nes kažkokio poveikio gyventojams, auginantiems vaikus, nebus. Šia prasme, žinoma, tos išlaidos auga, bet iš tikrųjų jos vis tiek labai kuklios. Iš esmės jos neleis sumažinti nei skurdo, nei per daug kovoti su nelygybe, kuri yra Lietuvoje.

– Jūs užsiminėte apie tą 30 eurų išmoką už vaikus. Kaip minėjote, naikinama NPD lengvata. Daugybei žmonių, gaunančių vidutines pajamas, praktiškai niekas nesikeis. Jie daugiau ir negaus, gal keliais eurais. Kiek ekonomiškai tai padės?

– Labai sunkiai galima pagrįsti [tokį sprendimą]. Papildomas NPD buvo 200 eurų, tai 15 proc. gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir yra tie patys 30 eurų, kurie dabar bus skiriami. Kitaip tariant, efektas bus iš esmės nulinis.

Netgi priešingai – papildomas NPD buvo skaičiuojamas automatiškai. Dabar žmonėms reikės kreiptis, pildyti paraiškas, kad jie gautų tą paramą. Atsiranda net ir biurokratinė našta, administravimo kaštai. Gana sudėtinga suprasti tokį veiksmą.

Kita vertus, aišku, jeigu kalbame apie NPD, vėlgi tas pagrindinis NPD kyla nuo 310 iki 380 eurų. Sakykime, tai jau leis padidinti šiek tiek pajamas mažiausiai uždirbančiųjų, bet sumoje tai yra gana kuklūs pagerinimai.

– Trumpai apie pensijas. Kadangi jos vis dėlto bus indeksuotos visiems tolygiai, ar neatrodo, kad praraja tarp didžiausių ir mažiausių pensijų gavėjų nesumažės?

– Aišku, ta atskirtis išlieka, bet, kita vertus, reikia dar turėti omenyje, kad pensijos Lietuvoje yra itin žemos. Iš tikrųjų jos apskritai mažai susijusios su buvusiomis pajamomis. Kažkiek susijusios, bet vis tiek tas procentas buvusių pajamų, kurias gauna daugiau uždirbusieji, ir kurie daugiau įnešė į „Sodros“ biudžetą, vis tiek labai mažas. Vienas iš mažiausių Europoje. Tai bet kokiu atveju ta atskirtis tarp pensijų nėra didelė. Ji turėtų būti netgi didesnė. Ji turėtų labiau atliepti tas realias įmokas, kurias žmonės padarė dirbdami.

Valdžios sektoriaus teigiamas balansas sieks 240,7 mln. eurų - 0,6 proc. BVP. Sektoriaus finansų balansas būtų teigiamas trečius metus iš eilės.

Vietos valdžios ir socialinės apsaugos fondų perviršis sudarys atitinkamai 109 mln. ir 310,2 mln. eurų - 0,3 proc. ir 0,7 proc. BVP. Centrinės valdžios balansas išliks neigiamas - deficitas sieks 222,7 mln. eurų - 0,5 proc. BVP.

Valdžios sektoriaus visos pajamos sieks 16,082 mlrd. eurų - 37 proc. BVP (2017 metais - 35,8 proc.), iš jų pajamos iš mokesčių siektų 7,83 mlrd. eurų - 18 proc. BVP (17,6 proc.).

Iš keturių pagrindinių mokesčių - pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno - bus gauta apie 6,012 mlrd eurų pajamų - 6,6 proc. daugiau nei 2017 metais.

Socialinio draudimo įmokos turėtų siekti 5,823 mlrd. eurų (13,4 proc. BVP), pajamos iš turto - 254,6 mln. eurų (0,6 proc. BVP), kitos pajamos - 2,174 mln. eurų (5 proc. BVP).

Valdžios sektoriaus išlaidos sieks 15,839 mlrd. eurų, arba 36,4 proc. BVP (2017 metais - 35,7 proc.).

Socialinėms išmokoms būtų skirta 6,394 mlrd. eurų (14,7 proc. BVP), investicijoms - 1,468 mlrd. eurų (3,4 proc. BVP).

Neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) didinamas nuo 310 iki 380 eurų, o minimali mėnesio alga (MMA) - 20 eurų iki 400 eurų.

Atsisakoma papildomo NPD auginantiems vaiku, vietoje jo bus skiriama 30 eurų išmoka vaikui, kurią gaus visi, nevertinant šeimos pajamų.

Pensijoms didinti skiriama 371,8 mln. eurų. Kitąmet vidutinė senatvės pensija bus 331,75 euro - 40,68 euro (14 proc.) didesnė nei šiemet.

Lietuva įvykdys savo įsipareigojimą NATO sąjungininkams ir krašto apsaugai skirs 2 proc.  BVP. Išlaidos krašto apsaugai padidės 149,2 mln. eurų iki 873 mln. eurų. Šalies gynybai ir saugumui kitąmet iš viso bus skiriama 963 mln. eurų.

164 mln. eurų bus skiriama verslo skatinimui ir inovacijoms.

Savivaldybių biudžetų pajamos kitąmet didės 10,2 proc., arba 255,8 mln. eurų. Bendra savivaldybių biudžeto suma sieks 2,761 mlrd. eurų.

Vyriausybė planuoja skolintis apie 1,46 mlrd. eurų, iš jų apie 1,1 mlrd. eurų - vidaus rinkoje, išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius (VVP). Apie 360 mln. eurų planuojama pasiskolinti iš tarptautinių finansinių institucijų.

Skolai grąžinti bus skirta apie 2,22 mlrd. eurų, iš jų 1,57 mlrd. eurų - užsieniui, 2018 metų pradžioje išperkant 1,33 mlrd. eurų euroobligacijų emisiją.

Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2018 metų pabaigoje bus apie 16,3 mlrd. eurų, arba 37,6 proc. BVP.

– Vyriausybėje pristatomas kitų metų biudžetas. Šiuokart jis pertvarkytas. Pavyzdžiui, socialinei apsaugai numatyta 18 proc., krašto apsaugai – 21 proc. daugiau. Tuo metu Švietimo ministerijai asignavimų didinti nenumatyta. Prezidente, kaip jūs tai vertinate?

– Pirmiausia gal įvertinsiu, kaip atrodo biudžetas. Jis išties atspindi ekonomikos augimą. Džiaugiuosi, kad prioritetams, kurie buvo įvardinti (užtikrinti socialinį saugumą, koncentruojantis į mažas pajamas gaunančius žmones, pensijų didinimą, atlyginimų didinimą, taip pat ir sveikatos, ir švietimo darbuotojams), papildomai skiriama net 600 mln. eurų. Net daugiau kaip 350 mln. eurų skiriama pensijoms. Taigi lengvinama našta socialiai jautrioms grupėms. Tai iš principo yra gera tendencija. [...] Bus daug dalykų, kurie tikrai padės sunkiai besiverčiantiems mūsų piliečiams.

Antra didelė išlaidų grupė bus skirta užtikrinti krašto apsaugai, gynybai. Tai irgi labai gerai. Tai maždaug trečdalis to, kas bus papildomai skiriama socialinėms reikmėms. Be abejo, visoms sritims galimybės yra ribotos.

Dar nepasiekėme, kad valstybės biudžetas gyventų pagal išgales.

Balansas vis tiek turi būti išsaugotas. Nors ir kalbame apie pozityvų viso sektoriaus biudžetą, bet norėčiau akcentuoti, kad valstybės biudžetas lieka deficitinis. Kartu su „Sodra“ ir savivaldybių biudžetais bendras valdžios sektoriaus biudžetas yra pozityvus. Dar nepasiekėme, kad valstybės biudžetas gyventų pagal išgales. Todėl galvoti, kad tų pinigų pilna ir jie auga ant medžių, be jokios abejonės, nereikia ir negalima, nes išlaidų tempas ir taip didėja.

Kiek jis atspindi visų socialinių grupių interesus? Be jokios abejonės, po pirmo biudžeto pristatymo girdėsime didžiulį pageidavimų koncertą ir Seime. Bus, žinoma, siūlomos papildomos milijardų vertos išlaidos. Tikslas – kiek galima labiau išvengti tokio pirmojo biudžeto pasiūlymo išvartymo ir išdarkymo, nes dabartinis biudžetas daugmaž atspindi tą balansą, tas finansines valstybės galimybes, kurios ir yra. Tokį [biudžeto planą] iš principo galėčiau pasirašyti, jeigu jis nebus radikaliai ir drastiškai pakeistas Seime.

– Prezidente, ar vis dėlto pakankamas dėmesys skiriamas socialinės atskirties mažinimui? Kaip žinome, trečdalis žmonių Lietuvoje gyvena ties skurdo riba.

– Tai čia ir atkreipiu dėmesį, kad net 600 mln. eurų bus skirta socialinėms reikmėms. Iš jų daugiau kaip 350 mln. – pensijoms. Tai labai didelė suma. Pavyzdžiui, gynybai skiriama tik 150 mln. eurų, kad būtų pasiekti reikalingi 2 proc.

Tai ir norėjau pasakyti, kad socialinėms reikmėms bus skiriama beveik tris keturis kartus daugiau nei kitoms, saugumą užtikrinančioms, reikmėms. Tai atitinka valstybės finansines galimybes. Aišku, kad visi norėtume skirti daugiau, bet turime suprasti, kad ir skolinimo galimybės yra ribotos, ir tų pinigų nėra.

– Kaip manote, ko trūksta, kad biudžetas nebūtų deficitinis?

– Kaip visada, pirmiausia reikia mėginti mažinti šešėlį, sudaryti sąlygas, kad verslas ir įvairios kitos veiklos veiktų skaidriai ir viešai. Matome tendencijas, kurios išlieka. Tai mokesčių vengimas, šešėliniai mechanizmai ir biudžeto perskirstymas, kuris gerokai mažesnis nei kitose Europos šalyse. Mūsų šešėlis iki šiol didelis ir tendencija vengti mokesčių išlieka.

– Kalbant apie baudą „Lietuvos geležinkeliams“, vyriausybė teigia, kad neturėjo laiko ištaisyti klaidų, bet eurokomisarė pareiškė, jog iki paskutinės minutės laukė Lietuvos pasiūlymo. Kodėl Lietuva pasirinko baudą?

– Pradėčiau nuo priešistorės. Dabar jau aišku, kad buvo padaryta klaida, dėl to nebegalime abejoti. Tačiau ir ankstesnė vyriausybė, ir, ko gero, dalis „Lietuvos geležinkelių“ šių metų pradžioje mėgino neigti tą klaidą, slėpti problemą. Tiek ankstesnė, tiek dabartinė vyriausybė demonstravo nesugebėjimą bendrauti su Europos Komisija.

Dabartinis tikslas yra sumažinti žalą finansams ir reputacijai, išvengti sniego gniūžtės efekto – delspinigių, didelių teisinių išlaidų ir galimų potencialių ieškinių.

Dabar nuostoliai fiksuoti, įvardyti, fiksuotas ir pažeidimas. Dabartinis tikslas yra sumažinti žalą finansams ir reputacijai, išvengti sniego gniūžtės efekto – delspinigių, didelių teisinių išlaidų ir galimų potencialių ieškinių.

Deja, matome, kad ir ši vyriausybė neskuba ieškoti sprendimų, bet jų reikės. Nebegalima naudoti metodo, kai mėginama vengti, viešai meluoti, kad viskas yra ir bus gerai. Kaip minėjau, tikslas yra sumažinti žalą finansams ir reputacijai, tai reikia spręsti.

Matome, kad, besikeičiant valdžioms, seimams ir vykstant periodiniams valstybės tarnybos draskymams, mes prarandame gebėjimus bendrauti tiek su tarptautinėmis institucijomis, tiek su EK, prarandama institucinė atmintis, nes išvaikomi žmonės, specialistai, o naujų nėra kur rasti. Šį fenomeną mes matome vis labiau atsikartojantį ir dabar.

Todėl vien tik nusiųsti atsakymą kovo gale, o vėliau su komisare nebendrauti ir atsakymo laukti pasyviai, negalima buvo sau leisti. Dabar taisyti nebėra ką, dabar galime tik mėginti sumažinti potencialią papildomą finansinę žalą ir žalą reputacijai. Sprendimus vyriausybė turi priimti kuo greičiau, kad nereikėtų mokėti delspinigių, kad nereikėtų perteklinių teisinių išlaidų advokatams, kuriems, matyt, labai norėtųsi dar užsidirbti, nes per metus delspinigiai gali siekti 3 mln. eurų. Taigi reikia labai greitai tuos sprendimus daryti.

– Bet EK sako, kad sprendimas galėtų būti – atstatyti geležinkelį ar įmonę išskaidyti.

– Manau, kad mūsų geopolitinėje situacijoje įmonės skaidymas kirstųsi su nacionalinio saugumo reikalais. Tai mėginame visi – ir aš, ir ministras – išaiškinti komisarei. Bėgius atstatyti greičiausiai reikės. Baudos sumažinti EK nebegali, tai galima daryti tik kvestionuojant patį skaičiavimo modelį ir formulę per teismus. Kokį variantą pasirinks vyriausybė, žiūrėsime, bet bauda iš EK pusės jau nebegali būti sumažinta.

– Tačiau turėtų būti atsakingi asmenys, kurie priėmė sprendimą išardyti 19 km geležinkelio ruožą į Latviją. Bet panašu, kad bauda bus mokama valstybės lėšomis.

– Deja, tiesioginės atsakomybės negalima pritaikyti, nes atsakomybę turėjo prisiimti ir politikai, ir, žinoma, buvę „Lietuvos geležinkelių“ vadovai. Bet jos neprisiima ir mėgina aiškinti, kad visi kiti kvaili ir neteisūs. Taigi, deja, mokėti mums reikės patiems.

Tai labai didelė pamoka, nes tokių atvejų gali būti ir daugiau. Mes vis labiau įsisukame į europinių lėšų panaudojimą ir, jei tai darome neskaidriai, jei yra korupcijos atvejų, jei yra panaudota ne pagal taisykles, Lietuvai reikės grąžinti. O grąžinti turės valstybės biudžetas. Todėl reikia galvoti apie tam tikros sugriežtintos atsakomybės įvedimą, gal iš dalies ir suasmenintos.

Be jokios abejonės, tai pirma didžiulė pamoka, labai skausminga ir galinti kainuoti dar brangiau, jei negebėsime dabar suvaldyti to sniego kamuolio efekto, nes vien tik neigimas ir pirštais badymas į kitą pusę, jau baigėsi: nuostoliai fiksuoti, pažeidimas įvardytas, bauda paskirta. Galime tik mėginti kvestionuoti formulę, bet visa kita kvestionuoti jau pavėlavome.

2018 metais ekonomikos augimas ir biudžeto pajamos gali būti didesnės

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pabrėžė, kad pirmą kartą šalies istorijoje planuojamas perteklinis biudžetas.

„Jeigu traktuojant biudžetą kaip tikslą savaime, tai rezultatas labai neblogas, nes pirmą kartą istorijoje planuojamas perteklinis biudžetas. (...) Kitas dalykas, kad „Sodros“ balansas teigiamas ir pavyks 2 proc. skirti krašto apsaugai, tai tų teigiamų žinių tikrai yra ir Lietuvos viešieji finansai atrodo tikrai gražiai Europos Sąjungos ir pasaulio kontekste“, - BNS sakė Ž. Mauricas.

Jam pritarė ir SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda - jo teigimu, bendras įspūdis apie kitų metų biudžetą yra tikrai neblogas.

Biudžeto projektas visiškai atitinka ekonominio ciklo dvasią.

„Biudžeto projektas visiškai atitinka ekonominio ciklo dvasią. Šiuo metu turime ekonomikos augimo laikotarpį ir jei tokiu laiku nesugebėtume pasiekti fiskalinio pertekliaus, tai kada apskritai sugebėtumėme tą padaryti. Fiskalinio pertekliaus buvimas yra tiesiog užprogramuotas tiek ekonominės raidos logikos, tiek ir fiskalinės drausmės įstatymo, kuris riboja išlaidų augimą“, - BNS tvirtino G. Nausėda.

Tuo metu „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas tvirtino, kad 2018 metais ekonomikos augimas ir biudžeto pajamos gali būti didesnės nei planuojama.

„Jaučiasi bandymas būti konservatyviais. Žiūrint ekonomikos augimo prognozes ir vidutinio atlyginimo augimo prognozes, aš jas pavadinčiau konservatyviomis. (...) Tai yra gerai dėl to, kad valstybė turėtų geriau ruoštis šiek tiek prastesniam scenarijui ir vėliau yra geriau surinkti daugiau pajamų, nei prognozuojama“, - BNS teigė R. Grajauskas.

Planuojamas valstybės ir „Sodros“ biudžetų perteklius - per kuklus

„Gerai, kad planuojamas perteklius, bet jis yra labai nedidelis - 260 mln. eurų. Kalbėti apie pirmuosius ekonomikos perkaitimo ženklus tikrai galima ir todėl reikėtų galvoti apie rimtesnio rezervo kaupimą, nes po 2-3 metų gali reikėti iš esmės ramstyti krentančias biudžeto pajamas ir atsižvelgiant į tai, kokiame ciklo etape yra ekonomika, kaupti bent po 0,5 mlrd. eurų ir daugiau“, - kalbėjo „Danske Bank“ ekonomistas.

G. Nausėda pabrėžė, kad planuojamas viešųjų finansų perteklius yra nedidelis ir nepadės efektyviai užtikrinti makroekonominio stabilumo, pavyzdžiui, suvaldyti pastaruoju metu sparčiai augančios infliacijos.

„Fiskalinis perteklius arba išlaidų ribojimas sudaro prielaidas lėčiau augti vartojimui, ypač kuomet vartotojas yra valstybė, ir prisideda prie didesnio kainų stabilumo. Bet kelių dešimtųjų procento dalių perteklius nėra toks ženklus, kad priėmus naują biudžetą mes jau artimiausiais mėnesiais galėtume džiaugtis kainų stabilumu arba bent jau jų augimo lėtėjimu. Taip tikrai neatsitiks, todėl tai yra viso labo žingsnis teisinga linkme, savaime negarantuojantis kainų stabilizavimo“, - aiškino G. Nausėda.

Valstybės tikslai neaiškūs, trūksta švietimo pertvarkos instrumentų

Anot ekonomistų, biudžetas yra tik priemonė tikslams pasiekti, o patys valstybės tikslai, išskyrus krašto apsaugos finansavimo padidinimą iki 2 proc., neatrodo aiškūs.

„Realiai reikia žiūrėti, kokie yra tikslai, kuriuos galime pasiekti su biudžetu ir šiuo požiūriu man nerimą kelia kitų metų biudžeto planavimas, kuris suponuoja, kad kitais metais kažkokių esminių reformų nematysime - mokesčių reformos, „Sodros“ įmokų reformos“, - teigė Ž. Mauricas.

Ekonomistai pripažįsta, kad pensijų ir mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamų didinimas leis kažkiek sumažinti socialinę atskirtį, tačiau viduriniajam sluoksniui naudos nereikėtų tikėtis.

Trūksta daugiau žingsnių, orientuotų į viduriniąją klasę, kad gerintume jos situaciją.

„Trūksta daugiau žingsnių, orientuotų į viduriniąją klasę, kad gerintume jos situaciją. Reikėtų galvoti bent jau apie laipsnišką mokestinės naštos mažinimą šiai visuomenės daliai“, - tvirtino R. Grajauskas.

G. Nausėda kritiškai vertino tai, kad biudžete numatytas daugiau kaip 5 proc. viešojo valdymo sektoriaus darbuotojų atlyginimų išlaidų augimas. Anot jo, tai stabdys šio sektoriaus pertvarką.

„Toks augimas, kuris bus ne ką lėtesnis nei visų atlyginimų augimas šalies ūkyje, nesuformuos spaudimo valdžios sektoriui atsinaujinti, mažinti darbuotojų skaičių, tapti efektyvesniu ir to sąskaita didinti atlyginimus. (....) Taigi apie kažkokį ženklų viešojo arba valdymo aparato sumažinimą matyt būtų sudėtinga kalbėti“, - sakė SEB prezidento patarėjas.

Jis biudžete taip pat pasigedo instrumentų, kurie galėtų paskatinti švietimo sistemos pertvarką.

„Bent jau man susidarė įspūdis, kad tas pirminis sumanymas vykdyti aukštojo mokslo reformą prarado savo judėjimą ir šiuo metu plūduriuoja nežinioje. Visi naujausi rektorių ir valdžios atstovų, Švietimo ministerijos pareiškimai nenuteikia labai optimistiškai, kad pats sektorius savaime reformuosis ar bus kažkokia aiški jo judėjimo kryptis. Bijau, kad šioje vietoje lieka neaiškumas ir būtų sunku atsakyti į tuos klausimus, analizuojant vien tik pačią biudžeto (švietimo finansavimo - BNS) eilutę“, - teigė G. Nausėda.

Ž. Mauricas taip pat tvirtino, kad biudžetas nesudaro paskatų viešojo sektoriaus kokybės gerėjimui, taip pat nesprendžia Lietuvai aktualios emigracijos problemos.

„Numeris vienas Lietuvoje yra emigracija, tai klausimas - kaip biudžetas tiesiogiai sustabdys emigraciją. Aš visgi sakyčiau, kad arba nežymiai, arba jokio poveikio neturės papildomai prie to, kad šiaip ekonomika kyla. Atrodo ir tam davėm, ir tam davėm, bet krypties nėra, vizijos nėra, infliacijos spaudimas jaučiamas. Manau, kad tai nebus tas biudžetas, kuris leis pasiekti proveržį“, - sakė „Luminor“ ekonomistas.

Reikia galvoti apie „Sodros“ pertvarką

Jo teigimu, Vyriausybė turėtų galvoti apie „Sodros pertvarką, tokiu atveju pavyktų daugiau pinigų ištraukti iš šešėlio.

„Visų pirma reikia pradėti nuo „Sodros“, kuri yra pagrindinė problema dėl šešėlio. Matome, koks didelis potencialas „Sodros“ pertekliaus, pokriziniu laikotarpiu trečdalio biudžeto nesurinkdavo, dabar subalansavo ne dėl to, kad šešėlį sumažino, bet šiaip ekonomika pagerėjo. Koks didelis potencialas, jei sistemą išgrynintų ir sudarytų paskatas gyventojams dalyvauti toje sistemoje“, - aiškino Ž. Mauricas.

Jis kaip pavyzdį įvardijo įmonių savininkus ir vadovus, kurie dirba puse etato arba pinigus išsimoka dividendų forma. Anot ekonomisto, norint surinkti daugiau lėšų, reikėtų siekti, kad didžiąją dalį pajamų tokie vadovai išsimokėtų kaip darbo užmokestį.

9 proc. PVM - Vyriausybės pralaimėjimas

„Danske Bank“ ekonomistas vadina Vyriausybės pralaimėjimu tai, kad kad nuo kitų metų nesikeis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, o centriniam šildymui bus toliau taikomas 9 proc. tarifas.

„Čia ir opozicija kažkokį vaidmenį suvaidino, bent dėl šildymo lengvatos sujaukė Vyriausybės planus. Dėl politinių žaidimų gavosi, kad lengvata šildymui išliko, liko nepakitę ir lengvatiniai tarifai. Šia prasme tai yra šios Vyriausybės pralaimėjimas, nes tų mokestinių lengvatų pertvarka neįvyko“, - komentavo R. Grajauskas.

G. Nausėda pabrėžė, kad ne PVM išimtys turėtų lemti žmonių gerbūvį, o mokesčių, visų pirma susijusių su darbo pajamomis politika, įskaitant ir spartesnį minimalios mėnesio algos (MMA) didinimą.

„Didinant MMA, nebijau to žodžio, tikrai buvo pasitaupyta - 20 eurų padidinimas (iki 400 eurų - BNS) yra per mažas. Manau, tikrai buvo galima padidinti iki 420 eurų, Lietuvos ūkis nebūtų dėl to bankrutavęs“, - sakė G. Nausėda.

Jo teigimu, nors buvo kalbama apie ketinimus neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) prilyginti MMA, pastarąją nusprendus padidinti iki 400 eurų, NPD ir toliau ketinama didinti tik iki 380 eurų.

„Man kartais pritrūksta nuoseklumo ir ambicingumo įgyvendinti tuos klausimus ar sprendimus, dėl kurių šiandien atrodo jau mažai kas ir ginčijasi. Kad MMA turi didėti, kad NPA turi adekvačiai didėti. Atrodo net ir opozicijos šiam reikalui nėra nei tarp politikų, nei tarp ekonomistų, bet nulemia toks valstietiškai ūkiškas išskaičiavimas, kad gal šioje vietoje suvalkietiškai pataupysime“, - sakė G. Nausėda.

„Esame numatę perteklinį biudžetą. Tam, kad tos laikinos pajamos, kurios yra iš ekonomikos šildymo, kad neprisiimtume ilgalaikių įsipareigojimų, nes valstybės finansų sistemos stabilumo prasme tokių įsipareigojimų prisiėmimas būtų neatsakingas poelgis“, - trečiadienį Seime žurnalistams sakė V.Šapoka.

Biudžeto ir finansų komiteto vadovo Stasio Jakeliūno skaičiavimais kitų metų biudžeto perteklius gali siekti apie 200 mln. eurų - maždaug 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto.

Ministras pabrėžė, kad kitų metų biudžetas bus viešai pristatytas kitą savaitę.

„Pateiksime ne tik pagrindinius, bet ir detalius skaičius apie kitų metų biudžetą“, - tikino jis.