Maisto užsakymas, lojalumo kortelės programėlėse ir dar daugybė kasdienę buitį palengvinančių dalykų šiandien sudėti į mūsų kišenėje gulintį išmanųjį telefoną.

Tiesa, šių paslaugų greičiausiai neturėtume be vieno sparčiausio bei pigiausio Europoje 4G mobiliojo ryšio. Pamažu pradedame kalbėti ir apie daug spartesnį penktos kartos mobilųjį ryšį, kitaip vadinamą 5G.

Tačiau kuo skiriasi ir kokias naujoves mums gali atnešti 5G ryšys? Savo įžvalgomis dalinasi Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) dėstytojas docentas Vitas Grimaila.

Pastaruoju metu sąmokslo teorijų mėgėjų mitais bandomas apipinti 5G yra ne kas kita kaip penktosios kartos belaidis plačiajuostis ryšys, visuomenei pristatomas, kaip šio ryšio evoliucijos procese sukurta ir standartizuota technologija, kuri pasižymi ypač dideliu pralaidumu, nejuntamu vėlinimu bei plačiomis pritaikymo galimybėmis.

Pagrindinis skirtumas tarp 5G ir 4G ryšio – dažnis

„Šiuo metu Lietuvoje 4G internetui naudojamas 2,6 GHz dažnio bangos, 5G – bus naudojamos 3,5 GHz dažnio bangos, kurios jau daugiau kaip prieš 10 metų buvo naudojamos Lietuvos radijo ir televizijos centro“, – pasakoja mokslininkas.

Jo teigimu, pasitraukus TV dažniui bus naudojama 700 MHz dažnis, kuris yra artimas 4G dažnio diapazonui – 800 MHz.

„Didžiausias ir šiai dienai galimas naudoti yra 26 GHz dažnio diapazonas, kuris Lietuvoje buvo naudojamas LMDS sistemos, jos veikimo principas panašus kaip mobilaus ryšio bazinės stoties, tik perdavimo sparta didesnė, o galinės stotys nėra mobilios. Šiai dienai 3,5 GHz dažnio nėra galimybės naudoti, nes vyksta įvairios diskusijos bei derybos su Rusijos federacija, kadangi turime koordinuoti dažnio naudojimą ir pasienio zonoje“, – apie esminį skirtumą pasakoja KTU EEF dėstytojas.

V. Grimaila pabrėžia, kad visi diapazonai komunikacijų istorijoje yra naudojami ir jau buvo naudoti – tai nėra visiškai naujo dažnio diapazonai, kurių veikimas būtų nepažįstamas. Dažnio diapazonai gali skirtis ir pagal kontinentą, o taip istoriškai nusistovėjo, kad įvairūs diapazonai naudojami įvairiems tikslams.

5G – žvilgsnis į ateitį

„5G – technologijų paslaugų grupė, kuri užims iki 20 kartų didesnę perdavimo spartą. Interneto sparta bei minimalus vėlinimas reikalingas net ir medicinai – pvz. telemedicinai. Siekiama to, kad chirurgas dirbantis Londone galėtų gyvai stebėti operaciją Vilniuje“, – pasakoja mokslininkas.

Mokslininko teigimu, mes stovime prie didelės revoliucijos slenksčio – su 4G atsiradimu atsirado bei išsivystė programėlės, dalinimosi ekonomikos lyderiai kaip UBER, atsirado naujos verslo šakos su didžiule pridėtine verte.

„Ko mes galim tikėtis iš 5G – sunku net ir įsivaizduoti. Jai turėsime 5G, drąsiai galėsim kalbėti apie daiktų internetą bei savavaldžius automobilius. Tikėtina, kad kaip ir 4G, taip ir 5G paskatins bendrojo vidaus produkto augimą“ – sako V. Grimaila.

Prašo netikėti sąmokslo teorijomis

Mokslininkas sako, kad 5G be daugybės privalumų bandoma apipinti ir įvairiais nuogąstavimais.

„Dažniausiai girdimas nuogąstavimas, kad 5G ryšio bangų skleidžiamas dažnis yra pavojingas žmogaus sveikatai – padaugės vėžinių susirgimų ir t.t. Šias teorijas galima paneigti tik moksliniais įrodymais. O jie yra tokie, kad žmogaus organizmui yra pavojingos didesnės kaip 3Thz dažnio bangos. O tai beveik 100 kartų didesnis dažnis, nei anksčiau minėto 5G ryšio“, – mokslo prašo kliautis KTU docentas.

Jo teigimu, Lietuvoje taip pat yra naudojamos ir 60 bei 80 GHz sistemos. Kadangi šis dažnis yra itin aukštas, todėl jo skvarba yra nedidelė – veikimo nuotolis tesiekia 100 metrų, todėl šių sistemų, kaip ir 5G, panaudojimas plačiu mastu galimas tik stadionuose, arenose – ten, kur yra reikia padidinti duomenų perdavimo spartą.

„Paminėti dažniai, ypač pvz. 26 GHz, reikalauja tankesnio tinklo, tačiau nebūtinai jis bus tankinamas. Kalbant apie 5G arba 3,5 GHz, Lietuvoje viskas yra dar tik pradiniame etape, ir  šis procesas galimai užsitęs“, – sako KTU docentas.

V. Grimailos teigimu, tikėtina, kad įranga bus montuojama ant jau esamos infrastruktūros nekuriant papildomų stotelių, o papildomų stotelių atsiradimas galimas tokiose vietose kaip prekybos centrai, arenos – ten, kur lankosi dideli žmonių srautai.

„Reikia nepamiršti, kad ir vienos naujos stotelės įrengimas reikalauja didžiulių investicijų, kuri šiai dienai, kuomet nepradėta sparčiai diegti 5G ryšio sistema, yra bevertė“, – pabrėžia mokslininkas.

Vartotojų įpročius kiaurai perprantantys šaldytuvai, išmanieji veidrodžiai, dantų šepetėliai, net šukos ar kojinės – prie interneto prijungiamų įrenginių netrūko ir ankstesnėse CES parodose. Dabar gamintojams labiau rūpi ne patys prietaisai, o jų patogus valdymas, vieningos, universalios ekosistemos. Visam tam reikia greito ir kokybiško interneto ryšio. Sprendimas akivaizdus – 5G, rašoma pranešime spaudai.

Šis terminas apibūdina penktosios kartos belaidžio plačiajuosčio ryšio technologiją, kuri daug savybių skolinasi iš daugeliui puikiai pažįstamo 4G. Svarbiausi patobulinimai – iki 1 Gb/s siekianti duomenų perdavimo sparta ir itin mažas vėlinimas. Visa tai leidžia realiu laiku valdyti prie interneto prijungtus įrenginius ir sujungti autonomiškai veikiančius prietaisus.

„CES 2018“ erdvėse vykusios diskusijos metu kompanijų „Qualcomm“, „Ericsson“ ir „Nokia“ ekspertai pabrėžė, kad 5G ryšys atvers naujas galimybes ne tik įrenginių gamintojams, bet ir paslaugų tiekėjams. Svarbesnis klausimas, kada tai taps prieinama rinkoms ir vartotojams. Atsižvelgdami į itin sparčią 4G technologijos plėtrą pasaulyje specialistai prognozavo, kad 5G ryšys gali būti pradėtas masiškai naudoti 2019-ųjų pabaigoje ar 2020-aisiais.

Atsižvelgdami į itin sparčią 4G technologijos plėtrą pasaulyje specialistai prognozavo, kad 5G ryšys gali būti pradėtas masiškai naudoti 2019-ųjų pabaigoje ar 2020-aisiais.

Tiesa, didieji JAV mobiliojo ryšio tiekėjai skelbia 5G ryšį pradėsiantys diegti jau šių metų antroje pusėje. Bendrovė „Telia“, pernai Europoje atlikusi 5G technologijos bandymus veikiančiame tinkle, užsibrėžė šįmet ją įdiegti vartotojams Estijos, Švedijos ir Suomijos sostinėse. 

„Vartotojų elektronikos srityje pokyčius pajausime pirmiausia, kadangi jie yra arčiausiai mūsų. Ir tai jau vyksta: išmaniųjų namų sistemos rūpinasi mūsų patogumais, pasaulyje į gatves išrieda autonominiai automobiliai, o virtualieji asistentai sugeba atlikti svarbiausias kompiuterių, telefonų, muzikos grotuvų ir kitų prietaisų funkcijas. Tai – tik pirmosios kregždės, šiandien prieinamos ne visiems, bet ateities tendencijos aiškios“, – teigia „Telia“ komercijos ir plėtros vadovas Robertas Žudys.

Visgi, anot jo, tikrasis 5G ir daiktų interneto potencialas slypi versle ir pramonėje. R. Žudys pateikia šešias sritis, kuriose laukiama didžiausio lūžio: tai gamyba, transportas, logistika, energetika, išmanieji miestai ir žemės ūkis.

Gamyboje virsmas jau vyksta, o ryškiausiai jis matomas Vokietijos pramonėje. Tam net sukurtas specialus terminas – „Industry 4.0“ (liet. Pramonė 4.0).

„Vartotojai šioje srityje vykstančius pokyčius pirmiausia pajaus per individualiai pritaikytus gaminius. Pavyzdžiui, jie galės užsisakyti drabužius, kurie idealiai atitiks jų išmatavimus, batus – pagal pėdos dydį, patys rinksis buitinių prietaisų spalvas ir funkcijas. Tai nebus prabanga, kadangi gamybos linijos galės produktų pakeitimus atlikti savarankiškai, be žmogaus įsikišimo, o pati gamyba atpigs, nes produktai bus gaminami pagal konkrečius poreikius ir užsakymus, o ne spėliojant vartotojų poreikius ir užkemšant sandėlius produktais, kurie pirkėjo laukia mėnesį, pusmetį ar net kelerius metus. Dėl to taip pat sumažės perteklinė gamyba ir atliekų bei nesuvartotų produktų kiekis“, – pastebi R. Žudys.

Panaši situacija ir žemės ūkyje bei gyvulininkystėje. Jau dabar beprotišku tempu auga jutiklių, kurie matuoja drėgmę, temperatūrą, medžiagų kiekį dirvoje, gyvulių sveikatos būklę ir judėjimą bei kitus parametrus, skaičius. Visi šie duomenys padeda užtikrinti maksimalų derlių, kurio priežiūra ir nuėmimu ateityje nė nereiks rūpintis – visa tai atliks autonominiai traktoriai.

Eksperto teigimu, dar didesnę įtaką autonominės transporto priemonės – pradedant bepilotėmis skraidyklėmis ir baigiant sunkvežimiais – turės transporto ir logistikos srityse. Vartotojai kaštų optimizavimo ar mažėjančio vairuotojų poreikio gal ir nepajaus, užtat nebereikės derinti laiko su kurjeriu, kad prekė būtų pristatyta patogiu metu į reikiamą vietą – tuo pasirūpins dronas ar kitas autonomiškai veikiantis prietaisas.

Išmanieji miestai ir energetika – dar dvi sritys, kuriose lūžis neabejotinai įvyks, o kai kuriose šalyse jau ir įvyko. „Išmanusis gatvių apšvietimas, įsijungiantis einant žmogui ar važiuojant automobiliui, apie užpildymą pranešančios išmaniosios šiukšliadėžės jau tapo kai kurių miestų kasdienybe. Tokie sprendimai ne tik taupo kaštus, didina saugumą ir tiesiog yra patogūs, bet ir turi didelę įtaką gamtosaugai. Kalbant apie energetiką, Lietuva juda tinkama linkme, tačiau tiek estai, tiek latviai yra labiau pažengę ir geriau pasiruošę artėjančiai elektromobilių erai bei būsimam elektros vartojimo augimui“, – sako R.Žudys.

Pirmąsias 5G radijo ryšio standarto specifikacijas 3GPP organizacija paskelbė praėjusių metų pabaigoje. Šis žingsnis leido įrenginių gamintojams pradėti kurti pirmuosius 5G įrenginius ir bandyti įvairias 5G pritaikymo sritis. 3GPP organizacijos skelbiamuose planuose nurodoma, kad galutinai standartizuota 5G technologija komerciniuose tinkluose vartotojus pasieks apie 2020 metus.