Nepaisant to, naujoji įmonės lyderė optimistiškai nusiteikusi ir tiki, kad tai puiki galimybė pereiti vien prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių.
Nuo kovo 1-osios „Telia Lietuva“ vairą perimsianti G. Kaminskaitė-Salters taip pat sako, kad 5G mobiliojo ryšio proveržis jau įvyko – Lietuva turi vieną sparčiausių ir geriausių 5G tinklų Europoje ir pasaulyje. Be to, ji yra įsitikinusi, kad „Telia Lietuva“ bus pirmoji, įdiegsianti 6G ryšį, kai tam ateis laikas.
– Pakalbėkime apie 5G ryšį ir pernai įvykusius jo dažnių aukcionus. Rugpjūtį 5G dažnių aukcione už 7 mln. eurų „Telia Lietuva“ įsigijo 100 megahercų (MHz) radijo dažnių bloką 3 500 ̶ 3 600 MHz, vėliau už 23 mln. eurų įsigyjo 2x10 MHz pločio 700 MHz radijo dažnių bloką. Už abu blokus „Telia Lietuva“ sumokėjo gerokai daugiau nei aukcionuose dalyvavę jos konkurentai – „Bitė Lietuva“ ir „Tele2“. Kuo vertingesni „Telia Lietuva“ įsigyti 5G dažniai ir kokį pranašumą jie bendrovei suteikia 5G rinkoje?
– „Telia“ apskritai į mūsų tinklą žiūri kaip į pačią didžiausią vertybę, kurią turime, ir atitinkamai dažniai yra tos didžiausios vertybės pagrindas – mūsų duona. „Telia“ visuomet moka už pačius geriausius, švariausius dažnius ir jeigu mums reikia mokėti keletą kartų daugiau, tai ir darome.
– Kokia šiuo metu padėtis yra dėl 5G ryšio diegimo ir plėtros Lietuvoje? Su kokiais iššūkiais gali susidurti „Telia Lietuva“?
– 5G ryšio plėtra ir toliau vyksta. Manau, kad didžiausi iššūkiai buvo prieš 5G ryšiui reikalingų dažnių aukcionus. Lietuvoje iš tiesų labai lėtai vyko visas tas procesas dėl geopolitinės priežasties. Dabar, kai dažniai pagaliau yra laimėti, „Telia Lietuva“ po ketverių metų ruošimosi 5G ryšį savo tinkle įjungė per vieną dieną – netgi per porą valandų. Dabar jis apima 75 proc. Lietuvos teritorijos, pasiekia 85 proc. gyventojų. Iki vasaros ne tik tikimės, bet ir žinome, kad pabaigsime visą 5G ryšio plėtrą ir tuomet apimsime 99 proc. Lietuvos.
Nežinau, ar tai susiję su 5G, ar apskritai su tinklu, bet didžiausias iššūkis yra energetinis – kiek energjos išteklių suvartojama. Dabartinės energijos kainų krizės situacijoje tai stipriai atsiliepia, tačiau nestabdo jokių mūsų investicijų ir labai džiaugiamės savo pasiektais rezultatais.
– Ar, kalbant apie 5G ryšio plėtrą, proveržis jau įvyko, ar dar tik įvyks ateityje?
– Proveržis absoliučiai jau yra įvykęs. Dabar turime turbūt vieną iš sparčiausių ir geriausių 5G tinklų Europoje ir vieną geriausių pasaulyje. Proveržis jau įvyko, nes prie tinklo galime prijungti jau 85 proc. Žinoma, tam reikia turėti 5G ryšį priimantį įrenginį ir atitinkamą planą, bet tokia galimybė jau yra.
– 2020 m. tuometis „Telia Lietuvos“ vadovas Danas Strombergas teigė, kad visos „Huawei“ 4G bazinės stotys bus pakeistos į „Ericsson“. 2021 m. gruodį bendrovė informavo, kad per 2021 m. pakeitė beveik trečdalį – 450 – iš 4G ryšiui naudotų Kinijos gamintojos „Huawei“ bazinių stočių. Kokia situacija šiuo metu?
– Kai iki šių metų vasaros vidurio 5G ryšiu apimsime visą šalies teritoriją, lygiai tuo pačiu metu baigsis ir „Huawei“ stočių keitimas į „Ericsson“. Mes tai darome paraleliai, nes taip efektyviau.
– Klausimas gal kiek ir ankstyvas, tačiau pasaulyje aptariamas: kada Lietuvoje galima tikėtis 6G ryšio?
– 6G ryšys tikrai bus, jis tikrai planuojamas ir yra vadinamojoje braižymo fazėje. Tačiau nemanau, kad tai yra artimiausios ateities klausimas. Dar kokius aštuonerius–dešimt metų koncentruosimės į 5G ryšį.
Vis dėlto dabar technologijos vystosi tokiu greičiu, kad nieko negali žinoti. Tačiau galiu garantuoti – „Telia Lietuva“ tikrai bus pirmoji, kuri paleis 6G Lietuvoje, kai tam ateis laikas.
Lietuvoje to dar pasigendu – mes link energijos efektyvumo judame labai lėtai.
– Ar, atslūgus koronaviruso pandemijai, šiandien jau galima apibendrintai įvertinti jos poveikį „Telia Lietuva“ ir visam telekomunikacijų sektoriui?
– Nors kovido laikotarpis ir buvo kupinas iššūkių, manome, kad telekomunikacijų, IT ir visam technologijų sektoriui jis buvo nepaprastai naudingas. Pandemijos metu mūsų klientams buvo labai sunku, taip pat ir kai kuriems verslo klientams, ypač tiems, kurie priklausomi nuo darbo biure, nuo srautų, judėjimo tarp valstybių ar pačiose valstybėse. Džiaugiamės, kad buvome šalia klientų ir padėjome jiems susitvarkyti tuo laikotarpiu.
Kitas iššūkis buvo mūsų darbuotojų saugumas, kai, visiems išsikrausčius iš biuro, iškilo klausimas, ar kada nors dar į jį bus sugrįžta. Galime pasidžiaugti, kad darbuotojai į biurą grįžo ir tos problemos nebėra.
Pandemija buvo naudinga tuo, kad visi suprato gero ryšio svarbą. Puikiai atsimenu, kai per vieną naktį reikėjo išdalyti daugybę nešiojamųjų kompiuterių, kiek įmanoma padidinti interneto greitį, kai darbuotojų šeimose vaikai liko mokytis viename kambaryje, o patys darbuotojai dirbo kitame. Taip pat matėme 40 proc. išaugusius mūsų tarptautinius srautus, tačiau ir su tuo susitvarkėme. Ne per keletą mėnesių, o per savaitę sudaryti sąlygas dirbti iš namų reikėjo ir mūsų didžiųjų klientų darbuotojams. Visi Lietuvoje įvertino ryšio svarbą, mūsų ryšio kokybę.
Pamatėme, kaip greitai galime prisitaikyti tiek pardavimų, tiek klientų aptarnavimo srityse. Uždarę visas parduotuves, klientus sugebėjome aptarnauti tik nuotoliniu būdu ir per skambučių centrus. Su pandemijos iššūkiu susitvarkėme ir esame tikrai patenkinti tuo, kur dabar esame.
Turbūt pastebėjote, kad pastaruosius dvejus–trejus metus mūsų pajamos nuolat auga ir metai tikrai buvo rekordiniai.
– Koks pandemijos atoslūgio poveikis bendrovei, kai žmonės grįžta į biurus ir nyksta socialinė distancija?
– Labai gerai atsimenu, kai pandemijos metu svarstėme, ar tai ir parduotuvių pabaiga, kai jos apskritai išnyks kaip fenomenas. Matome, kad taip absoliučiai neįvyko, priešingai – srautai jose išaugo.
Visi grįžę į biurus toliau naudojasi mūsų paslaugomis, tik jau kitokiomis ir kitaip. Mūsų matomumas, naudojimasis mūsų paslaugomis neatslūgo, taigi po kovido nėra kokio nors pablogėjimo.
– Pernai verslas susidūrė su infliacija, energetikos krize, kai išaugo elektros kainos, nuo kurių ypač priklausomas telekomunikacijų sektorius. Kaip tai paveikė įmonę?
– Žinoma, tai stipriai paveikė ne tik „Telia Lietuva“, bet ir visą telekomunikacijų sektorių ir mūsų klientus. Visuomet reikia suprasti, kad esame ekosistemos dalis. Mums neužtenka susitvarkyti su savo energetikos krize – jeigu su tuo nesusitvarko mūsų klientai, tai mums yra ir bus didelė problema.
Užmojai: G. Kaminskaitė-Salters įsitikinusi, kad „Telia“ bus pirmoji, įdiegsianti 6G ryšį Lietuvoje, kai tam ateis laikas. / L. Balandžio nuotr.
Su energetikos iššūkiais kovojame keliais frontais. Bazinėse stotyse diegiame saulės baterijas – esame jų įdiegę virš 50 ir diegsime toliau, kadangi tai padeda sutaupyti apie 15 proc. energijos. Bazinėse stotyse esame įjungę vadinamąjį migdymo režimą – naktį, kai vartojama mažai elektros, mūsų stotys užmiega, o paskui greitai atsibunda. Tai padeda sutaupyti apie 10 proc. energijos.
100 proc. mūsų naudojamų energijos išteklių yra atsinaujinantys. Vadinasi, nebesame priklausomi nuo geopolitinių rizikų, kurios vis dar išlieka labai stiprios. Su energetikos iššūkiais tvarkomės, tačiau, kaip ir minėjau, šis iššūkis galioja ir mūsų klientams. Išlieka ir infliacija, kuri priklauso ne tik nuo energetikos, bet ir apskritai nuo geopolitinių faktorių.
Dar vienas iššūkis – bangavimai logistikos srityje. 2021 m. kovą Sueco kanale įstrigus konteineriniam laivui kilusi logistikos krizė iškart palietė visą pasaulį, taip pat ir mus. Paskui – kovido padariniai Kinijoje, tai mus irgi palietė. Labai jaučiame, kad gyvename globaliame pasaulyje, negalime gyventi burbule ir apsimesti, kad visa tai mūsų neliečia.
– Minėjote, kad „Telia Lietuva“ 100 proc. apsirūpina energija iš atsinaujinančiųjų išteklių. Ar turite fiksuotos kainos sutartis su atsinaujinančiosios energijos tiekėjais ar parkų vystytojais?
– Siekdami suvaldyti rizikas, dalį elektros perkame už fiksuotą kainą, dalį – už su birža susietą kainą.
– Elektros kainos pastaruoju metu mažėja. Ar didelės energijos kainos vis dar lieka iššūkiu „Telia Lietuva“ ir visam telekomunikacijų sektoriui, ar, kaip neseniai sakė energetikos ministras, elektros kainų krizė – jau praeitis?
– Tikrai labai norėčiau, kad iš energetikos ministro lūpų tai keliautų tiesiai į Dievo ausį (juokiasi). Tačiau tokių iliuzijų tikrai neturiu, kadangi tai susiję ne tik su klausimu, kokia bus karo eiga Ukrainoje, kartu tai ir klausimas apie tai, kaip greitai Vakarų Europos valstybės prisitaikys prie naujosios energetikos realybės. Ar pakankamai greitai bus statomos dujų saugyklos, ar gana greitai kitos valstybės pasistatys ir įsigis suskystintųjų gamtinių dujų terminalus. Tikrai neturėčiau iliuzijų, kad tai jau praeitis. Manau, kad tai kaip tik vis dar didelė rizika ir ji ilgai išliks.
Žiūrint optimistiškiau, manau, kad tiek „Telia“ kaip įmonei, tiek Lietuvai kaip valstybei tai nepaprastai gera galimybė pasiekti lūžį – pereiti vien tik prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, dar labiau sustiprinti savo energetikos nepriklausomybę. Aš į aukštas energijos kainas žiūriu kaip ir į galimybę, tačiau tai išliks iššūkiu.
– Energijos kainos mažėja, tačiau artimiausiais dešimtmečiais numatomas žymus elektros vartojimo augimas – tai ypač aktualu telekomunikacijų sektoriui. Jūs pati kurį laiką dirbote Jungtinės Karalystės energetikos rinkos reguliuotojo institucijoje. Galbūt, turėdama patirties energetikos srityje, turite ir konkrečių idėjų ir planų, susijusių su energijos efektyvumu ir augančiu vartojimu?
– Tai labiau susiję su valstybės strategija. Manau, kad energijos efektyvumas absoliučiai yra viena svarbiausių dedamųjų. Kaip ir sakiau, „Telia Lietuva“ jau yra daug į tai investavusi ir investuos toliau. Tačiau manau, kad valstybės lygmeniu tai yra labai nepatraukli sritis, nes neskamba įdomiai ir yra nuobodi. Tačiau būtent energijos efektyvumo srityje yra didžiausių galimybių.
Programa, už kurią buvau atsakinga dirbdama „Ofgem“ (Jungtinės Karalystės energetikos rinkos reguliuotojas), vadinosi „Energy Company Obligation“ („Energetikos įmonių prievolė“). Pagal ją didiesiems elektros ir šilumos tiekėjams, namų statytojams pagal jų užimamą rinkos dalį buvo paskirstyta tam tikra nacionalinio biudžeto dalis, nurodyta apšildyti namus, pastatus, biurus ir už tai atsiskaityti. Valstybė prižiūrėjo procesus, kad nebūtų vėluojama, būtų atliekami auditai, kad nevyktų pinigų plovimas ir t. t. Taip buvo labai pagreitintas energijos efektyvumas. Lietuvoje to dar pasigendu – link to judame labai lėtai. Manau, kad tai neišvengiamas žingsnis, tačiau į tai reikia susikoncentruoti ir daug padirbėti.
