Kažkada per televizorių žiūrėjau laidą apie afroamerikiečių teises JAV.

Įprastos kalbos, problemos, priekaištai, lozungai, bet vienas pasiūlymas mane labai papiktino. Judėjimo už afroamerikiečių teises aktyvistas griežtu tonu pareikalavo uždrausti arba perrašyti visiems gerai žinomą Marko Twaino kūrinį "Tomo Sojerio nuotykiai".

Jam užkliuvo, kad knygoje vartojamas žodis "negras".

Oponentės bibliotekininkės argumentai, kad tais laikais kito žodžio nebuvo, kad rašytojas M.Twainas buvo aktyvus kovotojas už juodaodžių teises, aktyvisto nejaudino.

Griežtai reikalavo – uždrausti, perrašyti.

Jei tokie tautos "šviesuoliai", atėję prie kapinių, pasakys "čia žmogų kapinės, jose guli žmogai", patikėkite, gerbiamieji, nepatingėsime išlipti iš kapo duobės ir įkrėsti į minkštą vietą beržinės košės.

Nežinau, ką veikia žmonės palikę šį pasaulį, bet neabejoju, kad M.Twaino kaulai persivertė ant kito šono, o siela apsibarstė pelenais.

Šią laidą prisiminiau perskaitęs informaciją apie Vilniaus universiteto iniciatyvą – įdiegti į žmonių kasdienį bendravimą lyčiai neutralų naujadarą "žmoga".

Iš kur išaugo "žmoga"?

Linas Bitvinskas: "Mokslu tikėti reikia. Mano tikėjimas juo stiprėja kasdien. Be abejo, daugelį privertė sulaikyti kvapą žinia apie Vilniaus universiteto "Lyčiai jautrios kalbos gaires", kur žodis "žmogus" siūlomas keisti į lyčiai neutralų "žmoga". Tačiau būtų klaidinga manyti, kad čia šiaip liapsusiukas. Jokiu būdu – tai seniai ir gausiai pačios Lietuvos finansuojama veikla, vykdoma "profesorių", kuri dabar lenda į paviršių."

Kas tai? Mes visi kartais mėgstame vieni kitiems užkabinti įvairias pravardes, bet tai vyksta buityje. O čia kas? Lietuvos šviesuomenė, labiausiai apsišvietusi tautos dalis bruka tokį naujadarą, kuris visiems laikams iš žodžio "žmogus" eliminuotų vyriškąją giminę.

Tikrai jau iš didelio rašto išėjo iš krašto.

Nežinau, gal tai noras įtikti naujai valdžiai, patekti į istoriją ar tiesiog neatsakingas tyčiojimasis iš dievo kūrinio – žmogaus?

Jei ir toliau eitume tuo keliu, greitai reikėtų uždrausti ar perrašyti ir V.Mykolaičio-Putino eiles "Aš nei vergas, nei karalius, tik žmogus".

Neabejoju, kad nuo tokių "žygių" mūsų poeto vėlė raudos kartu su M.Twaino.

Dievo valia aš gavau Žmogaus kūną, sielą, mane pagimdė moteris, užaugau vyras, mirsiu žmogus ir būsiu palaidotas žmonių kapinėse.

Baisu pagalvoti, jei po tokių kalbinių iniciatyvų prie kapo duobės kalbėtojas privalės sakyti "netekome dar vieno žmogo", nes maža ką, gal už krūmo sėdės naujadarų iniciatoriai ir praneš atitinkamai tarnybai ir baudą uždės.

Žinote, net mirti nebesinori, bet prieš dievo valią nepašokinėsi – teks.

Tačiau jei tokie tautos "šviesuoliai", atėję prie kapinių, pasakys "čia žmogų kapinės, jose guli žmogai", patikėkite, gerbiamieji, nepatingėsime išlipti iš kapo duobės ir įkrėsti į minkštą vietą beržinės košės.

Mes puikiai žinome, kaip ir iš kur atsiranda žmonių vaikai, bet kartais mėgstame juokais pasakyti, kad vaiką atnešė gandras ar rado kopūstuose.

Taip juokauja žmonės, o "žmogai" galbūt rado savo "žmogą" Briuselio kopūstuose, nes tokį naujadarą net ir gandras nedrįs atnešti, o ką jau kalbėti apie mūsų moteris.

Anot Kenošos apygardos prokuroro Michaelo Graveley, baltaodis policijos pareigūnas Rustenas Sheskey pagrįstai teigė, kad kelis kartus šovė J. Blake'ui į nugarą, nes bijojo būti padurtas, kai pastarasis mėgino įlipti į savo automobilį.

Prokuroras pabrėžė, kad tai buvo „labai sunkus sprendimas“, ir pridūrė, jog pagal galiojančius įstatymus, reglamentuojančius su pareigūnais susijusius šaudymo incidentus, valstijos prokurorams būtų sunku įrodyti, kad R. Sheskey nesigriebė savigynos, jeigu jam ir kitiems bus pareikšti kaltinimai šioje byloje.

„Nė vienam Kenošos teisėsaugos pareigūnui šioje byloje nebus pareikšti kaltinimai dėl jokių nusikaltimų, vadovaujantis įstatymų faktais“, – pažymėjo M. Graveley.

Pašovus 29 metų J. Blake'ą Viskonsine, šalyje kilo dar didesnis pasipiktinimas dėl šaudymo į juodaodžius per policijos reidus, peraugęs į kelis dienas trukusius protestus ir smurtinius neramumus.

Liudininko nufilmuotame vaizdo įraše matyti, kaip R. Sheskey kelis kartus šauna J. Blake'ui į nugarą, šiam mėginant įlipti į savo automobilį, kur sėdi trys jo vaikai.

J. Blake'as liko gyvas, bet nebegali judinti kojų. Anot M. Graveley, šiam vyrui, kurį policija tuomet mėgino sulaikyti, taip pat nebus pareikšti jokie kaltinimai.

Kaip teigiama naujoje ataskaitoje JAV Senatui, Rusijos Sankt Peterburgo mieste įsikūrusios Rusijos Interneto tyrimų agentūros (IRA) – vadinamojo rusiškų interneto trolių fabriko – svarbiausias tikslas buvo pagilinti JAV visuomenės susiskaldymą ir įtikinti Demokratų partiją palaikančius rinkėjus, tarp jų ispanakalbius, jaunimą ir LGBTQ (lesbiečių, gėjų, biseksualų, transseksualų ir kitų seksualinių mažumų) atstovus, neiti prie balsadėžių, sakoma ataskaitoje.

Tačiau išsami tūkstančių IRA reklamų ir pranešimų, socialiniuose tinkluose paskelbtų 2015–2017 metais, analizė parodė, jog itin daug dėmesio buvo skiriama siekiui išprovokuoti juodaodžių amerikiečių pyktį, kad rinkimų dieną jie liktų namuose.

Pavyzdžiui, iš IRA sukurtos paskyros „Blacktivist“ buvo siuntinėjamos tokios žinutės apie demokratų kandidatę kaip „Hillary Clinton (Hilari Klinton) nerūpi jokios gyvybės. Hillary Clinton rūpi tik balsai.“

Iš kitos IRA paskyros, „Black Matters“, socialiniame tinkle „Facebook“ rašyta: „Farai žudo juodaodžius vaikus. Ar esate įsitikinę, kad jūsų sūnus nebus kitas?“

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad ataskaita, kurią parengė Oksfordo universiteto Apskaičiuojamosios propagandos projekto darbuotojai ir socialinių tinklų specialistai iš kompanijos „Graphika“, yra „nesuvokiama“.

„Joje reiškiami absoliučiai bendri kaltinimai, o kai kurie jų mums absoliučiai neaiškūs“, – žurnalistams sakė D. Peskovas.

„Mums priekaištaujama, kad kažkas kritiškai vertina situaciją vienoje ar kitoje socialinėje sferoje Jungtinėse Valstijose, bet nepaaiškinama, kuo čia dėta Rusija“, – sakė jis ir pakartojo seną Rusijos poziciją, kad bet kokie tokio pobūdžio pareiškimai yra nepagrįsti.

„Rusijos valstybė, Rusijos vyriausybė neturėjo ir neturi nieko bendra su jokiu kišimųsi, ypač nusakomu tokiais abstrakčiais žodžiais“, – pridūrė D. Peskovas.

IRA, įkurtai kaip Rusijos socialinių tinklų propagandos įrankis, finansavimą teikė „Putino virėju“ vadinamas verslininkas Jevgenijus Prigožinas ir jo valdomos bendrovės. J. Prigožinas buvo taip pramintas, nes jo restoranuose Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą susitiko su užsienio svečiais. J. Prigožinas kartais net pats asmeniškai aptarnaudavo prezidentą ir jo svečius.

Rusija kaltinama manipuliavusi 2016 metų JAV prezidento rinkimais per didžiulę propagandos kampaniją Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) naudai.

JAV tyrėjai aiškinasi įtariamą slaptą Rusijos agentų ir D. Trumpo kampanijos susimokymą.

Svarbiausias Rusijos Sankt Peterburgo mieste įsikūrusios Rusijos Interneto tyrimų agentūros (IRA) – vadinamojo rusiškų interneto trolių fabriko – tikslas buvo pagilinti JAV visuomenės susiskaldymą ir įtikinti Demokratų partiją palaikančius rinkėjus, tarp jų lotynų amerikiečius, jaunimą ir LGBTQ (lesbiečių, gėjų, biseksualų, transseksualų ir kitų seksualinių mažumų) atstovus, neiti prie balsadėžių, sakoma ataskaitoje.

Tačiau išsami tūkstančių IRA reklamų ir pranešimų, socialiniuose tinkluose paskelbtų 2015–2017 metais, analizė parodė, kad itin daug dėmesio buvo skiriama siekiui išprovokuoti juodaodžių amerikiečių pyktį, kad rinkimų dieną jie liktų namuose.

Iš IRA sukurtos paskyros „Blacktivist“ būdavo siuntinėjamos tokio pobūdžio žinutės apie demokratų kandidatę Hillary Clinton (Hilari Klinton): „Hillary Clinton nerūpi jokios gyvybės. Hillary Clinton rūpi tik balsai.“

Iš kitos IRA paskyros, „Black Matters“, socialiniame tinkle „Facebook“ rašyta: „Farai žudo juodaodžius vaikus. Ar esate įsitikinę, kad jūsų sūnus nebus kitas?“

„Akivaizdu, kad tomis kampanijomis siekta demobilizuoti afroamerikiečius, LGBT ir liberalių pažiūrų rinkėjus“, – sakoma ataskaitoje, kurią parengė Oksfordo universiteto Apskaičiuojamosios propagandos projekto darbuotojai ir socialinių tinklų specialistai iš kompanijos „Graphika“.

„Šiomis kampanijomis stumta žinutė, kad geriausias būdas paspartinti afroamerikiečių bendruomenės (reikalų sprendimą), yra boikotuoti rinkimus ir koncentruotis į kitas problemas“, – teigiama ataskaitoje.

Tuo metu atskiras 3 841 socialiniuose tinkluose „Facebook“, „Instagram“, „Twitter“ bei „YouTube“ IRA sukurtų paskyrų tyrimas parodė, kad jose buvo siekiama išprovokuoti respublikonus palaikančius baltaodžius amerikiečius eiti į rinkimus.

Strateginių studijų centro „Pew“ atliktas tyrimas parodė, kad 2016 metais baltaodžių rinkėjų aktyvumas buvo didesnis nei 2012-aisiais, tuo metu juodaodžių rinkėjų prie balsadėžių atėjo penkiais procentais mažiau.

IRA, įkurtai kaip Rusijos socialinių tinklų propagandos įrankis, finansavimą teikė „Putino virėju“ vadinamas verslininkas Jevgenijus Prigožinas ir jo valdomos bendrovės. J. Prigožinas buvo taip pramintas, nes jo restoranuose Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą susitikdavo su užsienio svečiais. J. Prigožinas kartais net pats asmeniškai aptarnaudavo prezidentą ir jo svečius.

Tyrimas atskleidė, kad IRA kampanija Jungtinėse Valstijose prasidėjo 2015 metais; tada siekta mobilizuoti konservatyvių pažiūrų rinkėjus, o respublikonų kandidatui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) jokios ypatingos paramos neteikta.

Tačiau kadangi tuometinis kandidatas pelnė rinkėjų paramos, ypač pristatęs savo prieš imigrantus nukreiptą žinutę, IRA pranešimuose imta jį palaikyti.

Jungtinėse Valstijose vykstant prezidento rinkimų kampanijai, kurioje daug dėmesio skiriama rasinei retorikai, Jungtinių Tautų darbo grupė perspėjo, kad juodaodžiai JAV išgyvena „žmogaus teisių krizę“.

Šią krizę labai pakurstė tai, kad per pastaruosius mėnesius ne vieną juodaodį, dažnai beginklį, nužudę policijos pareigūnai lieka nenubausti, sakoma grupės ataskaitoje.

Šie nužudymai „ir jų sukelta trauma primena linčo (teismų) rasinį terorą praeityje“, sakoma dokumente, pirmadienį pateiktame JT Žmogaus teisių tarybai.

Kalbėdami apie giliau glūdinčias rasinės įtampos Amerikoje priežastis ekspertai išreiškė susirūpinimą dėl neišspręstos „kolonijinės istorijos, vergovės, rasinės subordinacijos ir segregacijos, rasinio terorizmo ir rasinės nelygybės palikimo“ problemos.

„Nėra realaus įsipareigojimo (siekti) reparacijų ir teisybės, susitaikymo visiems Afrikos kilmės žmonėms“, – sakoma pranešime.

JT darbo grupės vadovas Ricardo A. Sunga (Rikardas A.Sunga) žurnalistams sakė, kad, ekspertų nuomone, Jungtinėse Valstijose galima būtų taikyti kelis reparacijų modelius, kaip „tam tikras atsiprašymas“ ar „tam tikra skolos pašalpa“ vergų palikuonims.

Paklaustas apie prezidento rinkimų kampaniją ir kaltinimus respublikonų kandidatui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) dėl rasinę neapykantą kurstančių pareiškimų R.A. Sunga išreiškė susirūpinimą dėl „neapykantos kalbų, ksenofobijos (ir) afrofobijos“.

„Esame labai sunerimę dėl jų pakilimo“, – kalbėjo R.A. Sunga, neminėdamas D. Trumpo pavardės, tačiau ragindamas pareigūnus ir „net kandidatus“ atsargiai rinkti savo žodžius.

D. Trumpas ir jo stovykla neigia bet kokius kaltinimus rasizmu.

Pirmuose kandidatų į prezidentus debatuose pirmadienį demokratų kandidatė Hillar Clinton (Hilari Klinton) apkaltino D. Trumpą, kad šis grindžia savo kampaniją „rasistiniu melu“, esą prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) negimė Jungtinėse Valstijose.

JT darbo grupė ataskaitą pateikė po apsilankymo sausį keliose JAV valstijose.

22 metų Dylannas Roofas (Dilanas Rufas), kuris buvo užsirašęs į vakarinius Biblijos studijų užsiėmimus Čarlstone veikiančioje Emanuelio afrikiečių metodistų episkopalinėje bažnyčioje, pernai birželio 17 dieną pradėjo šaudyti į tų susitikimų dalyvius iš .45 kalibro pistoleto „Glock“. Trys žmones per tas šaudynes liko gyvi.

Įtariamajam buvo pateikti kaltinimai dėl žudynių tiek valstijos, tiek federaliniame teisme. Kol kas dar nėra aišku, kada bus pradėta nagrinėti federalinė byla.

„Po (JAV Teisingumo) departamento atliko kruopštaus peržiūros proceso, siekiant išsamiai apsvarstyti visus atitinkamus faktinius ir teisinius klausimus, nusprendžiau, kad Teisingumo departamentas sieks mirties bausmės“, – sakoma generalinės prokurorė Lorettos Lynch (Loretos Linč) pranešime.

„Įtariamo nusikaltimo pobūdis ir padaryta žala privertė priimti šį sprendimą“, – pridūrė ji.

Atskirame dokumente, pateiktame JAV apygardos teismui Čarlstone, federaliniai prokurorai įvardijo kelias sunkinančias aplinkybes, kurios, anot jų, pagrindžia sprendimą siūlyti griežčiausią bausmę.

D.Roofas „reiškė neapykantą ir panieką afroamerikiečiams, taip pat kitoms grupėms, o jo priešiškumas afroamerikiečiams atliko vaidmenį tose žmogžudystėse“, – sakoma septynių puslapių pareiškime, kurį pateikė federaliniai prokurorai Julius Richardsonas (Džulijus Ričardsonas) ir Nathanas Williamsas (Neitanas Viljamsas).

Tame dokumente taip pat pažymima, kad D.Roofas „neparodė, kad gailisi“ ir kad jis „nusitaikė į vyrus ir moteris, dalyvavusius Biblijos studijų grupėje Emanuel AME Bažnyčioje, siekdamas padidinti poveikį visuomenei“.

D.Roofas buvo suimtas Šiaurės Karolinoje kitą dieną po šaudynių.

Vėliau viename su juo siejamame tinklalapyje buvo rasta išdėstytų rasistinių pažiūrų, nukreiptų prieš afroamerikiečius, ir nuotraukų, kuriose D.Roofas matomas laikantis ginklus ir JAV Pilietinio karo laikų Konfederatų vėliavą.

Liepą D.Roofas padarė kaltės nepripažinimo pareiškimą dėl 33 kaltinimų, kuriuos jam pateikė federalinė didžioji žiuri.

Baltaodis Ohajo policininkas, kuris nušovė juodaodį vairuotoją per įprastą kelių eismo patikrinimą, trečiadienį buvo apkaltintas tyčine žmogžudyste, o prokurorai jo veiksmus vadino „beprasmišku“, pykčio motyvuotu aktu.

Šis incidentas įvyko tuo metu, kai Jungtinėse Valstijose yra padidėjusi rasinė įtampa po virtinės didelio atgarsio sulaukusių atvejų, kai neginkluoti afroamerikiečiai žūdavo dėl policijos veiksmų ginčijamomis aplinkybėmis.

„Jis susidūrė ne su žmogumi, kuris buvo ieškomas dėl žmogžudystės, – jis susidūrė su žmogumi, kurio (automobilis) buvo be registracijos numerių“, – Hamiltono apygardos prokuroras Josephas Detersas (Džozefas Detersas) sakė žurnalistams.

„Kalbant paprastai, tai gana sumauta istorija. Jeigu jis (vairuotojas) pradeda važiuoti – sakau rimtai, tegul važiuoja. Nereikia šauti jam į galvą.“

Sinsinačio universiteto miestelio policininkas Ray Tensingas (Rėjus Tensingas) iš pradžių sakė tyrėjams, kad šovė vairuotojui Samui DuBose'ui (Semui DiuBouzui) į galvą, kai šis mėgino nuvažiuoti ir tempti pareigūną.

Tačiau pareigūno veiksmus fiksuojančios vaizduo kameros įrašas parodė, kad per liepos 19-ąją įvykusį incidentą R.Tensingui nebuvo iškilęs joks pavojus.

„Žmonės nori tikėti, kad #SamDubose kažkaip smurtavo prieš pareigūną. Jis to nedarė“, – pažymėjo J.Detersas savo „Twitter“ žinutėje.

Pasak prokuroro, R.Tensingas labai greitai išsitraukė ginklą ir nušovė S.DuBose'ą.

„Tai neįtikėtina. Ir visiškai beprasmiška“, – sakė prokuroras, ruošdamasis paviešinti tą vaizdo įrašą.

„Manau, jis prarado savitvardą, nes ponas DuBose'as nenorėjo išlipti iš savo automobilio“, – pridūrė J.Detersas.

25 metų R.Tensingas policijoje dirbo ketverius metus, nurodė dienraštis „The Cincinnati Enquirer“.

JAV Episkopalinė Bažnyčia (TEC) trečiadienį paskelbė leidžianti savo dvasininkams tuokti tos pačios lyties poras, kai šalies Aukščiausiasis Teismas įteisino šią praktiką visose valstijose.

„Leidžiant valstybės įstatymui, kanonai dabar leidžia tuoktis TEC VISOMS poroms“, – Bažnyčia paskelbė savo „Twitter“ pranešime, surengusi savo visuotinį susirinkimą Jutos valstijoje.

Šis Episkopalinės Bažnyčios sprendimas buvo priimtas po penktadienį paskelbtos istorinės JAV Aukščiausiojo Teismo nutarties, įpareigojančios visas 50 valstijų pripažinti tos pačios lyties asmenų santuokas.

JAV Episkopalinė Bažnyčia leis tuokti homoseksualias poras, bet nespaus savo dvasininkų vadovauti apeigoms, jeigu jie yra nusistatę prieš tokias santuokas, sakoma TEC pranešime.

Ši Bažnyčia priklauso 80 mln. tikinčiųjų turinčiai Anglikonų Bendrijai, vienijančiai daugelį bažnyčių visame pasaulyje, kurių šaknys susijusios su Anglijos Bažnyčia.

Šeštadienį TEK savo pirmininku išsirinko vyskupą Michaelą Curry (Maiklą Karį), tapusį pirmuoju šį postą užėmusiu afroamerikiečiu.

JAV policija sekmadienį pateikė kaltinimus vienam jaunam afroamerikiečiui dėl praeitą savaitę Fergusone įvykusio incidento, per kurį buvo pašauti du policininkai ir dėl kurio vėl smarkiai padidėjo rasinė įtampa tame neramiame Misūrio valstijos mieste.

20-metis Jeffrey Williamsas (Džefris Viljamsas) kaltinamas pirmojo laipsnio užpuolimu, ginkluotais nusikalstamais veiksmais ir šaudymu iš automobilio, per kurį buvo sužeista žmonių, žurnalistams nurodė Sent Luiso apygardos prokuroras Robertas McCullochas (Robertas Makalokas).

Įtariamasis buvo sučiuptas po keturias dienas trukusių intensyvių gaudynių.

„Tikėtina, kad jis šaudė į ką nors kitą, ne į policininkus, bet pataikė į policijos pareigūnus“, – pažymėjo R.McCullochas ir pridūrė, jog J.Williamsas prisipažino šaudęs ir kad tyrimas tęsiamas.

Sent Luiso priemiestis Fergusonas atsidūrė pasaulio dėmesio centre, kai vienas baltaodis policininkas pernai rugsėjį nušovė neginkluotą juodaodį paauglį Michaelą Browną (Maiklą Brauną). Tas incidentas išprovokavo audringus protestus JAV didžiuosiuose miestuose, per kuriuos kai kada prasiverždavo smurtas. Taip pat atsinaujino emocingi debatai dėl policijos veiklos metodų ir rasių santykių.

Naujausias šaudymo incidentas Fergusone įvyko praeito trečiadienio, praėjus kelioms valandoms po to, kai miesto policijos viršininkas atsistatydino, reaguodamas į Teisingumo departamento ataskaitą, rodančią, kad to miesto policijos pareigūnai, kurių dauguma baltaodžiai, sistemingai laikėsi išankstinio neigiamo nusistatymo juodaodžių atžvilgiu.

R.McCullochas sakė, kad J.Williamsas dalyvavo kai kuriose demonstracijose, kurios Fergusone buvo rengiamos beveik kiekvieną vakarą po M.Browno nužudymo, reikalaujant teisingumo. Tačiau protestų organizatoriai ginčija tą pareiškimą.

Fergusone gyvena 21 tūkst. gyventojų, iš kurių du trečdalius sudaro afroamerikiečiai.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) šeštadienį kovos už pilietines laisves dvasia telkė naują amerikiečių kartą ir perspėjo, kad žygis už laisvę „dar nebaigtas“.

Įtaigioje kalboje, kurią pasakė Selmoje, Alabamoje, per 50-ąsias brutalių represijų prieš taikius protestus metines, Amerikos pirmasis juodaodis prezidentas pasmerkė naujus bandymus apriboti balsavimo teises.

Prezidentas taip pat jaudinamai pagerbė auką tos aktyvistų kartos, kuri žygiavo už juodųjų amerikiečių pilietines laisves ir atvėrė kelią, galiausiai nuvedusį jį į Baltuosius rūmus.

„Susirenkame čia jų pagerbti“, – sakė jis, stovėdamas toje vietoje, kur Alabamos policijos pajėgos puolė demonstrantus. Tuometės scenos šokiravo Ameriką.

„Susirenkame čia pagerbti drąsos paprastų amerikiečių, norinčių iškęsti policininkų lazdą ir baudžiančią rykštę, ašarines dujas ir trypiančią koją, vyrų ir moterų, kurie nepaisydami kraujo pliūpsnio ir sutrupintų kaulų lieka ištikimi savo Šiaurinei žvaigždei ir toliau žygiuoja teisingumo link“, – sakė B.Obama.

Po žygio Selmoje ir panašių demonstracijų kitose vietose tuometinis JAV prezidentas Lyndonas Johnsonas (Lindonas Džonsonas) priėmė Balsavimo teisių aktą, kuriuo buvo siekiama sutrukdyti pareigūnams rasistams neleisti afroamerikiečiams balsuoti.

Tam įstatymui, pasak B.Obamos, vėl iškilo pavojus, kurį kelia valstijų vyriausybės, siekiančios sugriežtinti rinkėjų registracijos taisykles.

„Kaip taip gali būti?“ – klausė jis ir pažymėjo, kad ankstesni prezidentai respublikonai Ronaldas Reaganas (Ronaldas Reiganas) ir George'as W.Bushas (Džordžas V.Bušas), kuris dalyvavo minimame renginyje, Balsavimo teisių aktą atnaujino.