„Amnesty International“ generalinė sekretorė Agnes Callamard (Anjes Kalamar) teigė, kad niekas nereikalauja iš Izraelio atsakomybės už tai, kad jis vėluoja pristatyti prekes sausuma, todėl „siuntų išmetimas iš krovininių lėktuvų ir uosto statyba yra tarptautinės bendruomenės bejėgiškumo ir silpnumo ženklas“.

Izraelis vykdo karinę kampaniją Gazos Ruože, atsakydamas į kruviną palestiniečių islamistų organizacijos „Hamas“ išpuolį Izraelyje spalio 7 dieną, kai, oficialiais duomenimis, žuvo apie 1 160 žmonių, daugiausia civilių.

„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra apie 130, įskaitant 31 žuvusį žmogų.

„Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šioje palestiniečių teritorijoje žuvo mažiausiai 31 272 žmonės, daugiausiai civiliai. 

Nepaisant pradinių pažadų laikytis nuosaikesnės pozicijos, nuo tada, kai 2021-ųjų rugpjūtį, iš šalies po 20 metų trukusio karo traukiantis JAV ir NATO pajėgoms, perėmė valdžią, Talibanas ėmėsi griežtų priemonių.

Režimas uždraudė moterims dalyvauti viešajame gyvenime, sustabdė mergaičių mokslą po šeštos klasės, po savo kontroliuojamų teismų nuosprendžių vykdė viešas egzekucijas ir susidorojo su mažumų bendruomenėmis.

Teisių gynėjų grupė „Amnesty International“ teigė, kad pastaraisiais mėnesiais Talibanas taip pat nusitaikė į moterų teisių gynėjus, mokslininkus ir aktyvistus bei neteisėtai juos sulaikė. Anot grupės, suėmimai yra savavališki, o sulaikytieji neturi galimybės kreiptis į teismą ar susisiekti su savo šeimomis.

Londone įsikūrusi organizacija paragino JT Žmogaus teisių tarybą kuo greičiau Afganistane sukurti nepriklausomą tyrimų mechanizmą, o Jungtinių Tautų šalis nares – imtis veiksmų, kad būtų nutrauktas nebaudžiamumas ir užtikrintas teisingumas režimo aukoms.

„Žmogaus teisių padėtis Afganistane sparčiai blogėja, o Talibano nesiliaujantys pažeidimai tęsiasi kiekvieną dieną“, – sakė „Amnesty International“ generalinė sekretorė Agnes Callamard (Anjes Kalamar).

„Akivaizdu, kad Talibanas nei nori, nei gali tirti savo narių veiksmus, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos Afganistano gyventojų žmogaus teisės“, – pridūrė ji.

Grupė taip pat teigė, kad žmonės, viešai kritikuojantys Talibano valdymo mechanizmą, suimami be jokių paaiškinimų, o negailestingas moterų teisių suvaržymas ir vieši etninės hazarų mažumos žudymai tęsiasi nekontroliuojami.

Tarp sulaikytųjų yra moterų teisių gynėja Narges Sadat, pilietinės visuomenės aktyvistas Fardinas Fedayee (Fardinas Fedajis), rašytojas ir aktyvistas Zekria Asoli (Zekrija Asolis), taip pat dvigubą Afganistano ir Prancūzijos pilietybę turintis žurnalistas Mortaza Behboudi (Mortaza Behbudis).

Taip pat sulaikyti buvęs Afganistano įstatymų leidėjas Qaisas Khanas Wakili (Kaisas Chanas Vakilis) ir žurnalistas Muhammadas Yaras Majrohas (Muhamadas Jaras Madžrohas), teigė organizacija.

Pasak jos, daugeliu atvejų nebuvo suteikta jokia informacija apie suėmimą ir sulaikytųjų buvimo vietą, o tai prilygsta priverstiniam dingimui.

Talibano atstovai nekomentavo „Amnesty International“ pranešimo.

Atskirai grupė pranešė apie Talibano piktnaudžiavimą šiaurinėje Pandžšyro provincijoje, kur jo pajėgos kovoja su vadinamojo Nacionalinio pasipriešinimo fronto nariais.

Ji teigė patvirtinusi socialiniuose tinkluose rastų nuotraukų ir vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuoti mažiausiai aštuoni incidentai 2022-ųjų gegužės–rugpjūčio mėnesiais ir kuriuose matyti savavališki maždaug 87 žmonių sulaikymai minėtame regione, autentiškumą.

„Amnesty International“ citavo neįvardytą liudytoją, kuris pasakojo, kad per vieną iš šių incidentų Talibanas per mečetės garsiakalbį sukvietė Dan-i-Rivato kaimo Pandžšyre gyventojus į susirinkimą, tada apie 50 atvykusių vyrų surišo rankomis už nugaros ir mušė juos šautuvų buožėmis, o galiausiai visus išsivedė.

Tarptautinė žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ ketvirtadienį ragino tarptautinę bendruomenę daryti daugiau, siekiant nutraukti musulmonų uigūrų mažumos atstovų persekiojimą Kinijoje.

„Kinijos valdžios institucijos sukūrė Sindziango uigūrų autonominiame regione stulbinančio masto distopinį pragarą“, – teigė „Amnesty International“ generalinė sekretorė Agnes Callamard, pristatydama naują ataskaitą, kurioje apibūdinama situacija Kinijos šiaurės vakaruose esančiame Sindziango regione.

160 puslapių ataskaitoje daugiau kaip 50 buvusių kalinių apibūdino priemones, kuriomis nuo 2017 metų Kinijos valdžios institucijos bando pažaboti šios musulmonų mažumos religines tradicijas, kultūrą ir papročius.

Ataskaitoje teigiama, kad Kinijos valdžios institucijos sukūrė įmantrią stebėjimo sistemą ir vadinamųjų perauklėjimo stovyklų tinklą. Buvę kaliniai kalbėjo apie „smegenų plovimą, kankinimus ir kitokį žeminantį elgesį“.

Taip pat buvo kontroliuojamas kiekvienas jų kasdienio gyvenimo aspektas, nurodoma ataskaitoje, taip siekiant sukurti vienalytę kinų tautą. Į uigūrų mažumos narius buvo nusitaikoma teisinantis kova su terorizmu.

„Tarptautinė bendruomenė turi apie tai pasisakyti ir veikti vieningai, kad būtų galima kartą ir visiems laikams nutraukti šią bjaurastį“, – teigė A. Callamard.

„JT turi sukurti ir skubiai nusiųsti nepriklausomą tyrimų mechanizmą, kad būtų galima patraukti atsakomybėn žmones, įtariamus nusikaltimais pagal tarptautinę teisę“, – pridūrė ji.

JAV, ES ir JK jau yra įvedusios sankcijų Kinijai dėl žmogaus teisių pažeidimų Sindziange. Pekinas į tai sureagavo atsakomosiomis priemonėmis.

„Saudo Arabijos prokuroras atliko dar vieną veiksmą šioje teisingumo parodijoje. Tačiau šie verdiktai neturi nei teisinio, nei moralinio legitimumo“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė nepriklausoma Jungtinių Tautų žmogaus teisių ekspertė Agnes Callamard (Anjes Kalamar).

Ji pasmerkė faktą, kad „šią egzekuciją organizavę ir palaikę aukšto rango pareigūnai... nuo pat pradžių vaikštinėjo laisvi“, o Saudo Arabijos sosto įpėdinis Mohammedas bin Salmanas (Mohamedas bin Salmanas) „lieka ir toliau gerai apsaugotas nuo bet kokio prasmingo tyrimo savo šalyje“.

Tuo metu Turkijos pilietybę turinti J. Khashoggi sužadėtinė Hatice Cengiz (Chatidžė Džengiz) teismo sprendimą pavadino „farsu“.

„Šiandien Saudo Arabijoje paskelbtu nuosprendžiu dar kartą visiškai pasityčiota iš teisingumo“, – parašė ji tviteryje.

„Tarptautinė bendruomenė nepriims šio farso“, – pridūrė H. Cengiz.

Saudo Arabijos teismas pirmadienį skyrė aštuoniems kaltinamiesiems 7–20 metų įkalinimo bausmes dėl 2018-aisiais įvykdyto J. Khashoggi nužudymo, pakeisdamas anksčiau skirtas mirties bausmes penkiems kaltinamiesiems.

Nė vieno iš nuteistųjų pavardės neskelbiamos.

Galutinis teismo sprendimas priimtas praėjus keliems mėnesiams po to, kai J. Khashoggi sūnūs pareiškė, kad „atleido“ jo žudikams.

Žurnalisto šeimos sprendimas atleisti žudikams išgelbėjo penkis neįvardijamus asmenis, kuriems pernai gruodį už J. Khashoggi nužudymą buvo skirtos mirties bausmės. Du sosto įpėdinio aukšto rango patarėjai dėl nužudymo buvo išteisinti.

Jungtinėse Valstijose gyvenęs J. Khashoggi 2018 metų spalio 2 dieną atvyko į konsulatą atsiimti santuokai reikalingų dokumentų, bet iš pastato nebeišėjo. 

15 Saudo Arabijos agentų atskrido į Turkiją konsulate susitikti su J. Khashoggi. Šioje grupėje buvo teismo medicinos ekspertas, žvalgybos ir saugumo pareigūnų, taip pat asmenų, dirbusių sosto įpėdinio biure. 

Pasak turkų pareigūnų, 59 metų J. Khashoggi buvo pasmaugtas, o jo kūnas supjaustytas pjūklu. Jo palaikai taip ir nebuvo rasti.

Saudo Arabijos priešininkė Turkija konsulate, regis, buvo įrengusi pasiklausymo įrangą ir vėliau pasidalijo su JAV Centrine žvalgybos valdyba (CŽV) ir kai kurių šalių sostinėmis nužudymo garso įrašu.  

J. Khashoggi savo straipsniuose „The Washington Post“ nevengdavo kritikuoti įtakingiausiu žmogumi Saudo Arabijoje laikomo sosto įpėdinio M. bin Salmano.

Rijadas tvirtino, kad ši žmogžudystė buvo „savavališka“ operacija, tačiau tiek CŽV, tiek A. Callamard tiesiogiai susiejo sosto įpėdinį su nužudymu. Rijadas griežtai neigia bet kokias princo sąsajas su J. Khashoggi nužudymu.