„Aš nedrįstu lipti į bet kokį lėktuvą. Latviją, Estiją pasiekiu pati vairuodama automobilį, vykstu ten, kur niekur man nereikia pateikti paso“, – trečiadienį BNS sakė dabar jau pensijoje esanti buvusi teisėja.

Ji pripažino, kad toliau keliauti nedrįstanti būtent dėl Rusijoje jai paskelbto nuosprendžio ir skirto arešto.

Trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas aiškinosi, kaip Lietuva užtikrina Rusijoje už akių nuteistų Sausio 13-osios bylos teisėjų, kitų pareigūnų apsaugą.

A. K. Macevičienė tvirtino iš valstybės institucijų nesulaukusi jokios informacijos apie jai kylančias grėsmes ir kokių saugumo priemonių dėl to imtasi.

„Jeigu šnekame apie tris Konstitucijoje numatytas valdžias – įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teismus, – iš jų jokių žinių. Nacionalinė teismų administracija yra pateikusi šiokią tokią informaciją, kad Vidaus reikalų ministerija kreipėsi į Interpolą. Bet Interpolas buvo įspėtas pradėjus nagrinėti bylą (kad byla prieš Lietuvos teisėjus yra politinė – BNS)“, – teigė buvusi Vilniaus apygardos teismo teisėja.

„Šiaip informaciją apie tai, kas vyksta, kokie sujudimai, paaštrėjimai, bent jau aš sužinau iš žurnalistų, valstybės institucijos to nepraneša“, – sakė ji.

A. K. Macevičienė prisiminė, kad dar būdama teisėja gavo sąrašą valstybių, į kurias nerekomenduojama vykti.

Pasak moters, tas sąrašas gana ilgas, tačiau labiausiai pribloškė vienas paskutinių sakinių toje rekomendacijoje.

Toje rekomendacijoje yra vienas toks užmušantis sakinys: Europos Sąjungoje yra mažesnė tikimybė būti sulaikytiems. Bet net ir ten yra.

„Toje rekomendacijoje yra vienas toks užmušantis sakinys: Europos Sąjungoje yra mažesnė tikimybė būti sulaikytiems. Bet net ir ten yra“, – teigė ji,

Buvusi teisėja priminė, kad tokios šalys kaip Rusija, Baltarusija sugeba nutupdyti ir tarp ES šalių skrendančius lėktuvus, turėdama galvoje užpernai gegužę Minske nutupdytą iš Atėnų į Vilnių skridusį „Ryanair“ lėktuvą.

Ji patvirtino, kad prieš ketverius metus jai buvo išduotas diplomatinis pasas, tačiau jo galiojimas netrukus baigsis. Ar jis bus atnaujintas, ji tvirtino neturinti informacijos.

A. K. Macevičienė pabrėžė, kad nei ji, nei kolegos jokio nusikaltimo nepadarė Rusijoje, kad reikėtų juos persekioti.

„Nei aš, nei mano kolegos jokio nusikaltimo, pažeidimo Rusijoje nepadarėme, kadangi ten nė nebuvome. Mus teisė už tai, ko nepadarėme“, – BNS sakė buvusi teisėja.

„Mes teisėme už nusikaltimus, padarytus Lietuvoje, vykdėme savo konstitucinę pareigą, laikydamiesi duotos priesaikos. Dabar esame kalti be kaltės kažkam kažkur“, – sakė ji.

Rugpjūtį Maskvos Basmanų apygardos teismas informavo už akių nuteisęs tris Vilniaus apygardos teismo teisėjus, priėmusius sprendimą Sausio 13-osios byloje: A. K. Macevičienę, Virginiją Pakalnytę-Tamošiūnaitę ir Artūrą Šumską. Teigiama, kad jiems skirtas areštas, tačiau nuosprendžio ir jo motyvų teismas nedetalizavo.

Rusijos tyrėjai kaltino Lietuvos teisėjus priėmus „žinomai neteisėtą nuosprendį“, už tai numatomas laisvės atėmimas.

Pasak A. K. Macevičienės, ji nėra gavusi jokio pranešimo apie priimtą nuosprendį.

Visiems trims teisėjams baudžiamosios bylos Rusijoje inicijuotos 2019-ųjų pavasarį, kai Vilniaus apygardos teismas tų metų kovą daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų, karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų už jų vaidmenį per sovietų agresiją 1991 metų sausį. Dauguma iš kaltinamųjų nuteisti už akių.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį pasirašė Vilniaus apygardos teismo teisėją atleidžiantį dekretą. Tądien ji paskelbė Sausio 13-osios bylos nuosprendį.

Nepaisant pensinio amžiaus, teisėjos įgaliojimai vasarį buvo trumpam pratęsti, kad ji spėtų baigti bylą.

A. K. Macevičienė Vilniaus apygardos teisme pradėjo dirbti 2015 metų birželį. Iki tol ji dirbo Vilniaus miesto apylinkės teisme, dar anksčiau buvo advokatė, konsultantė Vyriausybės kanceliarijoje, vadovavo „Kredito banko“ teisininkams.

Apygardos teismas trečiadienį dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumų 1991 metais nuteisė 67 buvusius sovietų pareigūnus ir karius. Jiems skirtas laisvės atėmimas nuo ketverių iki 14 metų.

Prieš teismą stojo tik du kaltinamieji, visi kiti nuteisti už akių.

Sausio 13-osios bylą taip pat nagrinėjo teisėjai Artūras Šumskas, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė ir Aiva Survilienė. Sausio 13-osios byla buvo viena didžiausių nepriklausomos Lietuvos istorijoje, nukentėjusiaisiais pripažinti 700, liudytojais apklausti maždaug tūkstantis žmonių.

Sausio 13-osios bylą besirengiančiam nagrinėti Vilniaus apygardos teismui Generalinė prokuratūra pranešė, kad anksčiau mirė vienas kaltinamųjų šioje byloje.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ainora Kornelija Macevičienė trečiadienį iš Generalinės prokuratūros gavo pranešimą, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba, vykdydama įtariamojo Igorio Bolono, gimusio 1964 metais paiešką, iš Interpolo Ukrainos nacionalinio biuro gavo pranešimą, jog vyras mirė prieš dvejus metus - 2014 metų sausio 8 dieną.

Gavus pranešimą jo atžvilgiu byla nutraukta, BNS informavo teismas.

I.Bolonas buvo sovietų Gynybos ministerijos 107-osios motorizuotų šaulių divizijos 106-ojo tankų pulko kuopos vadu.

Pirmasis posėdis Sausio 13-osios baudžiamojoje byloje numatytas sausio 27 dieną, į jį nekviečiami nei liudytojai, nei nukentėjusieji.

Teismui perduota Sausio 13-osios byla yra didžiausia savo apimtimi, kaltinamųjų skaičiumi nepriklausomos Lietuvos teismos teismų istorijoje.

Nukentėjusiųjų šioje byloje - beveik 500, liudytojų - apie 1 tūkst. Bylą sudaro 702 tomai dokumentų,daugiau kaip 60 tūkstančių lapų, iš kurių vien kaltinamasis aktas – 13 tomų. Didelę dalį dokumentų įstatymų nustatyta tvarka prokuratūrai teko versti į kaltinamiesiems suprantamą rusų kalbą. Kaltinamiesiems atstovaus daugiau nei 40 advokatų.

Byloje yra 64 kaltinamieji, posėdyje dalyvaus tikriausiai tik du, kiti bus teisiami už akių. Užsienyje gyvenantiems kaltinamiesiems teismas per Teisingumo ministeriją išsiuntė šaukimus. Teismas pažadėjo sustabdyti Europos arešto galiojimą, jeigu kaltinamieji praneš, kad patys nuspręs atvykti į teismą Vilniuje ir dalyvauti bylos nagrinėjime.

Teisėjos A.K.Macevičienės teigimu, jau pavyko įteikti šaukimus kaltinamiesiems Maskvoje.

Kaltinamaisiais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų pripažinti Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai, tuo metu ėję vadovaujančias pareigas Sovietų Sąjungos komunistų partijoje, Gynybos, Vidaus reikalų ministerijose, Valstybės saugumo komitete (KGB), jų sukarintuose padaliniuose.

Teismų informacinė sistema „Liteko“ skelbia, kaltinimai Sausio 13-osios byloje pateikti buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui, buvusiam Sovietų Sąjungos gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui, buvusiam sovietų armijos Vilniaus garnizono vadui Vladimirui Uschopčikui, Lietuvos komunistų partijos buvusiam antrajam sekretoriui Vladislavui Švedui, buvusiam Lietuvos komunistų partijos centrinio komiteto sekretoriui Algimantui Naudžiūnui ir kitiems kaltinamiesiems.

Visi įtariamieji, išskyrus Rusijos piliečius Genadijų Ivanovą ir Jurijų Melį, turbūt bus teisiami už akių. Siekiant užtikrinti G.Ivanovo dalyvavimą procese, iš jo paimti dokumentai, o J.Melis laikomas suimtas.

J.Melis buvo sulaikytas 2014 metų kovo 12-osios vakarą, Panemunės pasienio kontrolės punkte su Rusijos Karaliaučiaus kraštu. Vilniuje per 1991 metų žiemos įvykius tarnavęs sovietų karininkas, gimęs 1968 metais, nuo 2010 metų dėl sveikatos buvo išėjęs į pensiją. Prokurorai teigia, kad J. Melis sausio 13-ąją buvo tanke prie televizijos bokšto.

G.Ivanovas gyvena Vilniuje, įvykių metu jis buvo sovietų Gynybos ministerijos 107-osios motorizuotų šaulių divizijos raketų artilerinės ginkluotės tarnybos viršininku.

Buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis yra sakęs, kad prokurorai neturi pakankamai duomenų, jog atsakomybėn patrauktų tuometinį Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą. Tyrimo metu jį buvo siekiama apklausti, bet Rusija atsisakė suteikti teisinę pagalbą.

„Buvo siekiama apklausti liudytoju. Tai, kad M.Gorbačiovas šitoje byloje nėra įtariamasis, nėra kaltinamasis, liudija tik tai, kad, šią bylą tyrusių prokurorų nuomone, tų duomenų, kurie mums buvo prieinami, kuriuos mes gavome esant tokiam bendradarbiavimui su Rusija, tiesiog nepakanka“, - žurnalistams yra sakęs D. Raulušaitis.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti buvo nuteisti šeši asmenys - Mykolas Burokevičius, Juozas Jarmalavičius, Juozas Kuolelis, Leonas Bartoševičius, Stanislavas Mickevičius ir Jaroslavas Prokopovičius. S.Mickevičius pabėgo iš Lietuvos.