Sunaikina naviko židinį

Stereotaksinė radioterapija nuo įprastinės skiriasi galimybe naviką apšvitinti biologiškai daug efektyvesne jonizuojančiosios spinduliuotės doze per žymiai trumpesnį laiką. KUL gydytojų teigimu, pagrindinė žinia pacientams – gydymas taikant šią radioterapiją tapo efektyvesnis ir saugesnis.

Pasak KUL Onkologijos ir radioterapijos klinikos vadovės dr. Aistos Plieskienės, dabar Vakarų Lietuvos gyventojams nebereikės vykti į kitas didžiąsias šalies ligonines, nes visas naujausias radioterapijos paslaugas jie gaus arčiau namų.

Stereotaksinė spindulinė terapija – tai itin pažangi radioterapijos technologija, naudojama mažiems, aiškių ribų arba gerai apibrėžiamiems ankstyvų stadijų pirminiams piktybiniams navikams arba jų metastazėms gydyti, kai reikia panaudoti didelę spinduliuotės dozę.

Pasak A. Plieskienės, pacientai dažnai šią procedūrą vadina tiesiog švitinimu į tašką arba į židinį.

„Procedūros metu realizuojama didelė spinduliuotės dozė į naviką, visiškai jį sunaikinant, tačiau nepažeidžiant aplinkinių sveikų organų. Gydymas patogus pacientui, nes gali užtekti ir vienos ar 3–5 procedūrų per 2–10 dienų. Retesniais atvejais, kai švitinimo tūris didesnis arba greta yra kritiškai svarbių organų, pavyzdžiui, plaučio naviko atveju, 5 procedūros atliekamos per 14 dienų“, – paaiškino A. Plieskienė.

KUL gydytojų onkologų radioterapeutų komanda yra sukaupusi patirties švitinant plaučių navikus, galvos smegenų, limfmazgių ir kaulines metastazes. Ateityje medikai planuoja toliau specializuotis šį metodą taikydami kasos, kepenų navikams ir metastazėms, prostatos vėžiui gydyti.

Vis labiau pritaikoma

Pasak A. Plieskienės, KUL medikai prieš dešimtmetį pirmieji šalyje įdiegė tūrinės rotacinės moduliuojamo intensyvumo radioterapijos metodą (angl. Volumetric modulated arc therapy), o šiandien specialistai, pasitelkę naujausius mokslinius tyrimų rezultatus, atskleidžia vis daugiau galimybių taikyti kūno stereotaksinę radioterapiją. Pavyzdys – plaučių navikai.

„Anksčiau šis metodas buvo pasirenkamas tik gydant periferinius, toliau nuo trachėjos ir pagrindinių bronchų esančius navikus. Dabar juo jau gydomi ir centriniai plaučių navikai, tik kiek sumažinus kartinę jonizuojančiųjų spindulių dozę ir skiriant daugiau stereotaksinės radioterapjos procedūrų“, – besiplečiančias šiuolaikinės radioterapijos galimybes Vakarų Lietuvos regione pabrėžė A. Plieskienė.

Specialistės teigimu, stereotaksinė radioterapija plačiai plėtojama oligometastatinei ligai gydyti, kai vėžys išplitęs į kitus organus, tačiau metastazių skaičius yra ribotas.

„Svarbu, kada ir kokiuose organuose atsirado metastazių, koks jų dydis, ribos diagnostiniuose vaizduose. Apšvitinus ne tik pirminį naviką, bet ir pavienes metastazes, liga kontroliuojama, pacientui nereikia skirti chemoterapijos. Stereotaksinė kūno radioterapija – efektyvus gydymo metodas, kurį naudojant paciento gyvenimo kokybė būna geresnė nei skiriant ilgą chemoterapinį gydymą“, – sakė medikė.

Komanda: KUL gydytojų teigimu, onkologinių pacientų gydymas taikant stereotaksinę radioterapiją tapo efektyvesnis ir saugesnis. / KUL nuotr.

Kada skiriama?

Prieš planuojamą stereotaksinę radioterapiją pacientams dažnai atliekama magnetinio rezonanso tomografija ir pozitronų emisijos kompiuterinė tomografija, siekiant nustatyti mažiausius naviko ar metastazių židinius. Po šių tyrimų pacientą konsultuoja gydytojas onkologas radioterapeutas ir sprendžia, ar šis metodas tinka paciento ligai gydyti. Tais atvejais, kai reikia nuspręsti, ar naviką šalinti chirurginiu būdu, ar sunaikinti stereotaksine radioterapija, klinikinį atvejį aptaria įvairių sričių medikų, gydančių onkologines ligas, komanda.

Pasak A. Plieskienės, stereotaksinis gydymas netinka pirminių navikų priešoperacinei ar pooperacinei radioterapijai, nes, kai metodai kombinuojami ir yra įmanomas radikalus chirurginis gydymas, dozė skiriama žymiai mažesnė, o švitinimo tūris būna didesnis.

„Anksčiau būdavo nurodoma, kokio diametro navikams ar metastazėms dar yra saugu realizuoti stereotaksinės radioterapijos procedūrą, tačiau šiandien jau nepakanka vieno parametro – vertiname planuojamo apšvitinti tūrio rodiklius. Remiamės mokslinių tyrimų rezultatais, nuo kokio naviko tūrio, jį visiškai sunaikinant jonizuojančia spinduliuote, atsiranda didesnė šalutinių poveikių ir komplikacijų rizika“, – paaiškino gydytoja.

Trumpa ir efektyvi

Stereotaksinė radioterapija KUL atliekama pažangiu naujos kartos linijiniu greitintuvu, pasižyminčiu sudėtingomis funkcijomis, kurios leidžia pasiekti maksimalų tikslumą ir efektyvumą.

Tai itin pažangi radioterapijos technologija, naudojama mažiems, aiškių ribų arba gerai apibrėžiamiems ankstyvų stadijų pirminiams piktybiniams navikams arba jų metastazėms gydyti.

A. Plieskienės teigimu, įrenginys generuoja didelių energijų jonizuojančią spinduliuotę – fotonus, kurių pluoštas formuojamas daugialape diafragma. Švitinimas vyksta greitai, keliomis arkomis apšvitinant taikinį ir jį sunaikinant. Šiuolaikinė stereotaksinės radioterapijos procedūra yra trumpa ir efektyvi. Jos metu sveiki aplink naviką esantys audiniai ir organai blokuojami, o pacientas nejaučia jokio šalutinio poveikio.

„Taikinio vaizdavimas ir stebėjimas švitinant vykdomas pasitelkiant integruoto kūginio pluošto kompiuterinę tomografiją. Įrenginio savybės lemia procedūros tikslumą, leidžia pamatyti ir įvertinti naviko židinio vietą, jo tūrio pokyčius ir užtikrinti, kad didelės dozės gydymo planas būtų realizuotas labai tiksliai į suplanuotą taikinį. Naujoji švitinimo technologija leidžia kontroliuoti organų ir taikinio judėjimą švitinant naviką tik giliai įkvėpus ir sulaikius kvėpavimą arba tik iškvėpimo metu tolygiai kvėpuojant (kitaip vadinamas 4D švitinimas).

Be to, šis naujasis linijinis greitintuvas išsiskiria savo specialiu procedūrų stalu, kurio paviršius pagamintas iš anglies pluošto ir jis turi milimetro dalių tikslumo funkciją judėti šešiomis kryptimis“, – Radioterapijos skyriuje veikiančios technologijos technines galimybes vardijo A. Plieskienė.

Ji džiaugėsi ligoninėje įdiegta pažangia technologija ir galimybe pacientams taikyti efektyviausias šiuolaikinės radioterapijos procedūras, tačiau priminė, kad tai nebūtų įmanoma be profesionalų komandos.

„Kad ir kaip šiais laikais būtų pažengęs mokslas ir technologijos, reikia nepamiršti, kad su kiekviena įmantria šiuolaikine įranga dirba ypatingų mokslo žinių įgiję specialistai – gydytojai onkologai radioterapeutai, medicinos fizikai ir radiologijos technologai“, – komandos svarbą pabrėžė A. Plieskienė.

Balsavo tūkstančiai žmonių

Paskutinės balsavimo dienos konkurse bylojo, kad laimėtojos nuspėti neįmanoma.

Visos septynios moterys, patekusios į finalinį Metų klaipėdietės rinkimų etapą, šiemet sulaukė tikrai didelio miestiečių palaikymo.

Už vienas daugiau balsuota kerpant iš dienraščio "Klaipėda" balsavimo lapelius. Kitas labiau palaikė naujųjų technologijų mėgėjai, jie siuntė trumpąsias žinutes ir už savo išrinktąsias klaipėdietes spaudė kompiuterių klavišus.

Tačiau atotrūkis tarp laimėtojos ir finalininkių šiais metais paaiškėjo paskutinę dieną.

Suskaičiavus visus balsus tapo aišku, kad už G.Kučinskienę atiduota beveik 4 tūkst. balsų daugiau nei už kitas moteris.

G.Kučinskienė 2015 m. jau buvo išrinkta į Metų klaipėdietės konkurso finalą.

Tąkart klaipėdiečiai aktyviau balsavo už Janiną Tulabienę, moterį, kuri visą savo gyvenimą pašventė rūpesčiui neįgaliais žmonėmis.

G.Kučinskienė visada akcentavo nesiveržianti į viešumą ir nesiekianti laimėtojos titulų. Moteris atviravo, kad jai trūksta laiko būtiniausiems darbams, o pagalvoti apie pramogas ji tiesiog nespėja.

Šiemet konkurso rezultatai parodė, kad klaipėdiečiai tikrai yra jautrūs žmonės ir vertina ne tik pagalbą žmonėms, bet ir gyvūnams.

G.Kučinskienė savo veikla įrodė, jog beglobiai gyvūnai turi teisę gyventi, jų išgelbėta jau ne vienas tūkstantis.

Moters įkurta gyvūnų prieglauda tapo tokiais vilties namais daugybei šunų, kačių ir kitų gyvių.

G.Kučinskienė siekia ne tik išsaugoti gyvybes, bet ir ieško bei sėkmingai randa globotiniams naujus namus.

Dėkoja už galimybę gyventi

Balsuodami už gydytojas Aistą Plieskienę, Jurgitą Juotkienę, pedagoges Reginą Kontautienę ir Loretą Vitkevičienę, aktorę Virginiją Kochanskytę ir menų puoselėtoją Andželiką Baroti, klaipėdiečiai reiškė išskirtinę pagarbą ir šioms nusipelniusioms moterims.

A.Plieskienė mokslus krimto Kauno medicinos universitete ir Vokietijoje, Kylio universitete. Dalį podiplominių studijų medikė praleido užsienyje, baigė tris rezidentūros studijas, vėliau apgynė mokslų daktaro laipsnį.

Pagrindinė moters misija – kasdienis siekis padėti sunkiomis onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams ir pažaboti vėžį, tęsti pradėtus mokslo darbus, ugdyti studentus.

Pacientai pažymi ne tik aukštą medikės profesionalumą, bet ir gebėjimą savo nuoširdumu, vidine šviesa įkvėpti tikėjimo net ir sunkiausiose situacijose.

O Klaipėdos universitetinės ligoninės oftalmologinės pagalbos vadovė J.Juotkienė jau rezidentūros metu buvo pakviesta dirbti į Klaipėdą.

"Grąžinti žmogui regėjimą, kai jis to yra netekęs, atperka ir vargą, ir nugaros skausmą, ir skaudantį skrandį per devintą operaciją. Tikrai jaučiuosi savose rogėse, šią sritį pasirinkau teisingai, nenorėčiau būti niekuo kitu", – atviravo didelės minios pacientų padėkų sulaukusi gydytoja.

Darbais garsina Klaipėdą

Baroti galerijai jau ketvirtį amžiaus vadovaujanti A.Baroti kuria spalvingą ne tik savo pačios, savo šeimos, bet ir visos Klaipėdos kultūrinį gyvenimą.

Darbas meno sferoje nėra paprastas, nes šioje srityje dirba labai įvairūs ir išskirtiniai žmonės. Juos reikia išmokti suprasti, "atrakinti".

Ne ką mažiau sudėtinga ir išgyventi iš menininkės veiklos. Moteris jau seniai yra tapusi uostamiesčio kultūrinio elito dalimi.

Didžiausiai nevalstybinei mokyklai Klaipėdos apskrityje – Klaipėdos licėjui vadovaujanti doc. dr. R.Kontautienė gali pelnytai didžiuotis savo mokinių pasiekimais.

Moteris įkūrė ir vadovauja prestižine tapusiai mokyklai, kurioje mokytis nori daugybė klaipėdiečių vaikų.

Mokykla yra mažesnė už tipinę, todėl čia mokytojams lengviau pažinti moksleivius ir padėti jiems atsiskleisti.

Vaikų mokymosi ir kūrybos rezultatai byloja, kad R.Kontautienės sprendimas buvo teisingas, licėjuje būna daugiausia šimtukais per egzaminus įvertintų mokinių.

L.Vitkevičienė – laisvalaikio klubo "Aerobikos uostas" direktorė ir trenerė svajojo įkurti tokį klubą labai seniai. Ji pati moko šokių bei aerobikos įvairaus amžiaus mergaites.

Moteris organizuoja nemokamus renginius vaikams: Mero šaškių turnyrą, estafetes ant ledo, kalėdines ir velykines gerumo akcijas, kurių metu vaikai parduoda savo sukurtus darbelius, o surinktais pinigais paremiami senelių bei kūdikių namai, gyvūnų prieglaudos.

Žinoma aktorė ir viena geriausių Lietuvos skaitovių V.Kochanskytė yra apdovanota I.Simonaitytės literatūrine premija už programą, skirtą šiai rašytojai.

Menininkė yra parengusi panašias programas apie Mykolą Kleopą Oginskį, M.K.Čiurlionį, V.Kudirką, Maironį, B.Brazdžionį, S.Gedą, grafus Tiškevičius, karalienę Luizę.

Docentės mokslinį vardą turinti moteris dėsto Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto Baltų filologijos katedroje lietuvių filologiją ir režisūrą, žurnalistiką bei kitus mokslus studijuojantiems studentams, moko juos scenos kalbos bei viešo kalbėjimo.

Daugybės Lietuvos žmonių pamėgta aktorė vaidina Klaipėdos dramos teatre.

V.Kochanskytė yra ir UNICEF geros valios ambasadorė. Kasmet keliauja į misijas, įsijungia ir į projektus, vykdomus Lietuvoje.

Dovana – iš garbės mecenato rankų

Visos septynios moterys vakar buvo pagerbtos šimtų klaipėdiečių, susirinkusių į "Švyturio" areną.

Žiūrovams buvo pristatyti moterų nuopelnai Klaipėdai ir klaipėdiečiams, joms įteiktos dovanos bei gėlių puokštės.

Sveikinimo ir padėkos žodžius kandidatėms tarė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas ir dienraštį "Klaipėda" valdančios bendrovės direktorius Tadas Širvinskas. 

"Šio konkurso tikslas – ne tik išrinkti labiausiai nusipelniusią, bet ir atskleisti, paviešinti visų kandidačių nuveiktus didelius darbus, apie kuriuose visuomenė ne visada žino", – kalbėjo T. Širvinskas. 

Konkurso nugalėtoją paskelbė dienraštį "Klaipėda" valdančios įmonės akcininkas Mindaugas Mickevičius. 

Metų klaipėdietės konkurso garbės mecenatas Rimantas Cibauskas, remiantis šią iniciatyvą jau visus 15 metų, G.Kučinskienei padovanojo laimėtojos titulo simbolį ir didžiąją dovaną – juvelyro Vido Bizausko sukurtą išskirtinę segę.

Tarptautinėje taikomojo meno bienalėje šis juvelyro kūrinys buvo apdovanotas diplomu.

Vakaro metu pagerbtos ir ankstesniais metais konkurso laimėtojų titulą pelniusios moterys.

Prieš koncertą kviestiniai svečiai mėgavosi grupės "Memelland" džiazu.

Vakaro kulminacijos laukimas neprailgo – susirinkusieji turėjo progą apžiūrėti unikalią dienraščio "Klaipėda" fotografų parodą.

Eksponuotos nuotraukos atskleidė įdomiausias visų iki tol vykusių Metų klaipėdietės konkursų akimirkas.

Linksmybės įsilingavo, kai ant "Švyturio" arenos scenos pasirodė daugelio vakaro svečių pamėgti F.R.David, grupės "Eruption" ir "Opus" bei žavingas vokietis Lou Bega.

Kai kurie jų Klaipėdoje pasirodė pirmą kartą, tad jų gerbėjams tai buvo išskirtinė proga pamatyti pamėgtus atlikėjus ir pasilinksminti jiems grojant.

Dienraštis "Klaipėda" dėkoja "Metų klaipėdietės" konkurso mecenatui "Akropolis/Kaunas", garbės mecenatui "Mūsų laikas", renginio partneriui "Medusa Concert".

Rėmėjams:

"Žiedė-natūrali vaistinėje pagaminta kosmetika"

"Klaipėdos želdiniai"

"Solorina"

"Vadasiga"

"Šilko tekstilė"

Partneriams:

"Danvitė D Smile"

"Herkaus galerija"

"Albertjan'o klinika"

"l'Occitane Klaipėda"

"Lazer klinika"

"Daivos grožio namai"

"Puokštė"

Metų klaipėdietėmis buvo išrinktos

2003 m. – sportinių šokių ansamblio "Žuvėdra" vadovė Skaistutė Idzelevičienė.

2004 m. – Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausioji gydytoja Klaudija Bobianskienė.

2005 m. – parolimpinių žaidynių Atėnuose čempionė, "Vyturio" vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytoja Aldona Grigaliūnienė.

2006 m. – Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.

2007 m. – tuometė Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė.

2008 m. – M.Mažvydo mokyklos pradinių klasių mokytoja Žaneta Norkuvienė – daugiavaikė mama, auginanti tris savus ir tris globojamus vaikus.

2009 m. – Klaipėdos pilies džiazo festivalio vadovė Inga Grubliauskienė.

2010 m. – uostamiesčio verslininkė Nijolė Hansen.

2011 m. – verslininkė, filantropė Loreta Bosienė.

2012 m. – juvelyrė Jurga Karčiauskaitė-Lago.

2013 m. – dokumentinių filmų kūrėja, filantropė Dalia Kanclerytė.

2014 m. – Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos "Klaipėdos viltis" vadovė Janina Tulabienė.

2015 m. – Šv. Pranciškaus onkologijos centro direktorė Aldona Kerpytė.

2016 m. – gydytoja, Klaipėdos universitetinės ligoninės dermatologė Jolanta Česienė.

Apie darbą

A.Plieskienė dar vaikystėje žinojo, kad jos gyvenimo kelias – medicina.

"Baigdama mokyklą išgirdau gąsdinimą, kad įstoti į mediciną beveik neįmanoma. Tačiau stiprus noras, užsispyrimas ir įdėtos pastangos lėmė, kad įstojau iškart", – prisiminė Klaipėdos universitetinės ligoninės Branduolinės medicinos centro vadovė, gydytoja onkologė radioterapeutė, Klaipėdos universiteto docentė.

Medikė mokslus krimto ne tik Kauno medicinos universitete, bet ir Vokietijoje, Kylio universitete.

Dalį podiplominių studijų A.Plieskienė taip pat praleido užsienyje, baigė tris rezidentūras, vėliau apgynė mokslų daktaro laipsnį.

"Kasdienis siekis padėti sunkiomis onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams ir pažaboti vėžį, tęsti pradėtus mokslo darbus, ugdyti studentus – tai pagrindinė mano misija", – neslėpė medikė.

Pacientai pažymi ne tik aukštą medikės profesionalumą, bet ir gebėjimą savo nuoširdumu, vidine šviesa įkvėpti tikėjimo net ir sunkiausiose situacijose.

"Turbūt buvau pirmoji onkologijos radioterapijos rezidentė", – prisiminė pašnekovė, kuriai buvo patikėta administruoti skyrių Kauno universitetinėse klinikose.

Vadovaujamas pareigas tekdavo eiti ir vėliau. Nuo 2003 m. A.Plieskienė dalyvauja rengiant valstybines vėžio kontrolės programas, onkologinių ligų gydymo protokolus.

Daktarė yra paskelbusi 25 mokslines publikacijas Lietuvos ir užsienio recenzuojamoje spaudoje, padeda savo srities specialistams kelti kvalifikaciją, skelbia savo darbus tarptautiniuose kongresuose. Taip pat prisideda ugdydama jaunuosius šios medicinos srities atstovus – Klaipėdos universitete rengia radiologijos technologus.

Apie šeimą

Didelę dalį savęs profesinei veiklai atiduodanti A.Plieskienė džiaugiasi ir motinyste.

"Mano šeima maža – dukra Beatričė, sūnus Benediktas ir aš. Vaikai man – didžiausias gyvenimo turtas. Mes visada drauge", – akcentavo viena šių metų pretendenčių į Metų klaipėdietės titulą.

Itin artimą ir šiltą bendravimą su vaikais puoselėjanti moteris geba suderinti nemažai jėgų reikalaujantį darbą ir mamos pareigas – net planuodama ilgalaikes stažuotes užsienyje jas numato vasaromis, kad visa šeima galėtų vykti drauge.

"Įpratau laikyti visus namų kampus. Svarbiausia, kad vaikai augtų sveiki, visa kita įveikiama", – neabejojo moteris.

Apie pomėgius

Nors A.Plieskienei kasdien vis iš naujo tenka akis į akį susidurti su skaudžiąja gyvenimo puse, moteris kasdienybėje įžvelgia gyvenimo grožį.

"Labai mėgstame gamtą. Gyvename aukščiausioje Klaipėdos vietoje, iš kur žvilgsniu aprėpiame įstabų Danės slėnį, lengvai pasiekiame laukinį paplūdimį, kur mėgstame aktyviai leisti laiką su mūsų numylėtine kalyte Bara, važinėtis dviračiais. Vasarą su vaikais darbuojamės sode, auginame prieskoninių daržovių, keletą vaismedžių, gėlių, rudenį riešutaujame", – pasakojo A.Plieskienė.

Moteris taip pat atskleidė labai mėgstanti teatro meną. Drauge su vaikais ji taip pat domisi kinu.

"Be galo gerai jaučiuosi mūsų senamiestyje, kur su dukra atrandame įstabiausias kerteles atokvėpiui. Paaugus mažiesiems, vis labiau noriu keliauti, pažinti pasaulį", – pastebėjo pašnekovė.

Apie Klaipėdą

Į uostamiestį, kuriam A.Plieskienė negailėjo gerų žodžių, ją atvedė medicina.

"Į Klaipėdą atvykau kurti naują, kitą gyvenimą. Man buvo suteikta galimybė išbandyti savo profesinę kompetenciją suburiant aukštos kvalifikacijos specialistų komandą, įdiegti šiuolaikinės spindulinės terapijos metodus Klaipėdos universitetinėje ligoninėje", – pasakojo medikė.

Moteris prisiminė, kad, 2009 m. rudenį įžengusi į skyrių, rado tik vieną veikiantį radioterapijos įrenginį – seniausią Lietuvoje išorinės spindulinės terapijos kobalto aparatą.

Kupinas atsakomybės ir iššūkių metas prasidėjo nuo 2010 m. pradžios, kai ligoniai pradėti švitinti pirmuoju linijiniu greitintuvu.

"Pirmieji Lietuvoje 2013 m. įdiegėme arkinę moduliuojamo intensyvumo spindulinę terapiją, o prieš dvejus metus su Radiacinės saugos centru Lietuvoje pradėjome tyrinėti mūsų pacientų individualų radiojautrį", – pasakojo A.Plieskienė.

Dar vienas svarbus etapas moters gyvenime prasidėjo prieš ketverius metus, kai ėmėsi ruošti radiologijos technologus Klaipėdos universitete. Šiemet mokslus baigs pirmoji bakalauro studijų programos absolventų laida.

"Man Klaipėda – miestas gamtoje, savo išskirtiniu linijiniu gatvių tinklu besišliejantis prie unikalaus gamtovaizdžio. Mėgstu jos fachverkinę architektūrą, gal todėl, kad užaugau istoriniame Mažosios Lietuvos miestelyje", – svarstė medikė.

Moteris neslėpė besigėrinti vis didesnį pagreitį įgaunančiomis kutūrinio gyvenimo iniciatyvomis.

"Nepaprastai didžiuojuosi klaipėdiečiais, kurie be atvangos ir pasitelkdami savo kūrybines galias garsina miestą. Man jis – gražiausias neužšąlantis Europos uostas. Palaikau savo miestą ir skleidžiu šią žinią", – patikino A.Plieskienė.

Gyvenimo credo

"Turiningas laikas su artimu žmogumi – tai investicija be pralaimėjimo", – įvardijo pretendentė.

Apie Metų klaipėdietę

Tai, jog šiemet pateko tarp konkurso finalininkių, moteris vertina atsakingai.

"Labai džiaugiuosi, kad mane taip stipriai palaiko artimieji, kolegos, studentai ir pacientai, – jiems žemai lenkiu galvą", – teigė A.Plieskienė.