Vis dėlto pirmoji vieta didžiausių pasaulio įmonių sąraše atiteko ne technologijų bendrovei, o Saudo Arabijos naftos pramonės milžinei „Saudi Aramco“, kuri akcijomis pradėjo prekiauti gruodį, o jos vertė pasiekė 1,88 trln. dolerių.

Po „Saudi Aramco“ seka technologijų JAV technologijų bendrovės: „Apple“, „Microsoft“, „Google“ patronuojančioji bendrovė „Alphabet“, „Amazon“ ir „Facebook“. Daugiau nei pusė vertingiausių listinguojamų bendrovių yra įsikūrusios Jungtinėse Valstijose.

Šveicarijos maisto pramonės milžinė, vertingiausia Europos bendrovė „Nestle“, užima tik 16 vietą.

„Nuo finansų krizės pradžios 2007 m. pabaigoje situacija pasaulio akcijų rinkose smarkiai pasikeitė“, – sakė EY valdybos pirmininkas Hubertas Barthas.

Prieš krizę 46 iš 100 vertingiausių listinguojamų bendrovių buvo įsikūrusios Europoje. Dabar tokių įmonių šimtuke yra perpus mažiau.

Pasak H. Bartho, Vokietija yra viena labiausiai pokyčių paveiktų valstybių. 2007 m. vertingiausių įmonių šimtuke buvo net septynios Vokietijos bendrovės. Šiemet tokių įmonių liko tik dvi.

Investuotojų teigimu, ateityje technologijų bendrovės darys dar didesnį poveikį šalių ekonomikoms. H. Barthas tikino, kad investuotojai pesimistiškai vertina Europos gamybos pramonės augimo galimybes.

H. Barthas taip pat pareiškė, kad technologijų įmonių augimas akcijų biržose atrodo nesustabdomas.

Didėjant politinėms rizikoms ir išblėsus skatinamajam JAV mokesčių reformos poveikiui, šiemet augimas visame pasaulyje lėtėjo. Vis dėlto pastarųjų mėnesių ekonomikos rodikliai atskleidžia vis daugiau ženklų, kad situacija stabilizuojasi, tad ir nuogąstavimų, kad artėja kitas nuosmukis, mažėja. Investuotojai džiugiai pasitinka šias naujienas, todėl, ekonomikai išlaikant stabilumą, 2020 m. galima tikėtis pozityvumo finansų rinkose.

Pripažįstant, kad augimas lėtėjo, taip pat reikia įvertinti, jog dauguma finansų rinkų 2019 m. atnešė teigiamą grąžą.

Vis dėlto, nors rodikliai nebekrenta, augimo tempas didžiosiose pasaulio šalyse ir regionuose išlieka sulėtėjęs. Pavyzdžiui, euro zonos BVP 2018 m. paaugo 1,9 proc., o 2019 m. augimas, tikėtina, sieks tik 1,2 procento. Lėtesnis vystymasis reiškia mažiau galimybių ekonomikai iškęsti naujas rizikas nenuslenkant į nuosmukio teritoriją. Todėl artimuoju laikotarpiu tam, kad investuotojų neveiktų baimės ir akcijos kiltų toliau, bus tikimasi daugiau ekonomikos stabilizavimąsi rodančių ženklų. Ir net jei jų sulauksime, kol kas sunku įsivaizduoti itin sparčius augimo tempus.

Todėl nors nuotaikos rinkose nėra prastos, dėl lėto augimo tempo 2020 m. investuotojams gali tekti mokytis kuklumo.

Pripažįstant, kad augimas lėtėjo, taip pat reikia įvertinti, jog dauguma finansų rinkų 2019 m. atnešė teigiamą grąžą. Pagrindinė tokio reiškinio priežastis – centrinių bankų sugrįžimas prie skatinamosios pinigų politikos. JAV federalinis rezervų bankas (FED) apkarpė palūkanų normas, euro zonoje Europos centrinis bankas (ECB) taip pat „nukirto“ palūkanas ir sugrįžo prie kiekybinio skatinimo programos. Toks centrinių bankų stimulas, skirtas apsisaugoti nuo didėjusių ekonominių rizikų, į aukštumas iškėlė akcijų ir obligacijų kainas. Kol ekonomikos augimo tempas nėra spartus, o politinės rizikos iki galo neatsitraukia, centriniai bankai palaikys skatinamąjį pinigų politikos režimą ir žemą palūkanų lygį.

JAV prekybos karas su Kinija – sunkiai nuspėjamas, bet itin didelę reikšmę ekonomikai ir rinkoms turintis veiksnys.

Vis dėlto sunku tikėtis naujos didelės apimties centrinių bankų skatinimo salvės, nes daug amunicijos jau išnaudota, o likusią dalį centriniams bankams geriau pasilikti iš tiesų sunkiam laikotarpiui. Todėl 2020 m. rinkos galės džiaugtis, jei šiais metais atlaisvinta pinigų politika ir sumažintos palūkanos atneš daugiau ekonomikos vaisių. Tiesa, investuotojai neturėtų dėti daug vilčių į naujus, į dar didesnes aukštumas finansinio turto kainas keliančius „fejerverkus“ iš centrinių bankų.

JAV prekybos karas su Kinija – sunkiai nuspėjamas, bet itin didelę reikšmę ekonomikai ir rinkoms turintis veiksnys. Abi šalys šiuo metu derasi dėl „pirmosios fazės“ prekybos susitarimo. Tokia sutartis investuotojų akyse sumažintų ekonomines rizikas, o JAV nusprendus atidėti arba panaikinti dalį įsteigtų tarifų Kinijai, verslo įmonės ir akcijų rinkos gautų papildomą pozityvumo impulsą. Pastaraisiais mėnesiais akcijų kainos, reaguodamos į derybų procesą, kilo.

Deja, tam, kad būtų pašalintas visas neigiamas prekybos karo poveikis, šio susitarimo, tikriausiai, nepakaks. Be to, turint omenyje skirtingus politinius JAV ir Kinijos požiūrius, sutarties, apimančios ilgalaikius JAV ir Kinijos prekybos santykius bei panaikinančios visus naujai įvestus tarifus, tikėtis sunku. Investuotojams taip pat tenka atsižvelgti į tai, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas turi įprotį netikėtai persigalvoti ir sudaryti naują spaudimą priešininkams, pasitelkdamas naujus tarifus ir „Twitter“ platformą.

Todėl kol „pirmosios fazės“ sutartis nėra pasirašyta, JAV ir Kinijos dramoje vis dar galima sulaukti naujų posūkių. Kitos šalys ir regionai taip pat gali atsidurti Trumpo protekcionistiniame taikinyje. Nors, vykstant deryboms tarp JAV ir Kinijos, politinės prekybos karo rizikos atrodo sumažėjusios, jos nėra dingusios ir teigiamos investuotojų nuotaikos taip pat gali būti apribotos.

Įsibėgėjant naujiems metams, toks klausimas įgauna ir papildomą simbolinę reikšmę – ko akcijų rinkose tikėtis 2018 metais?

Vertinant akcijų rinkas vertėtų atkreipti dėmesį ne tik į faktorius, kurie skatina akcijų brangimą, bet ir į veiksnius, dėl kurių akcijų vertės galėtų kristi. Kokie ekonominiai veiksniai dažniausiai signalizuoja apie artėjantį akcijų rinkų kritimą, galbūt šiuo metu tokie veiksniai jau pastebimi ir investicijos į akcijų rinkas būtų rizikingos?

Kas vyksta prieš akcijų rinkų kritimą?

Paprastai prieškrizinė aplinka pasižymi dvejais požymiais – tai didelė infliacija ir išaugusios palūkanų normos. Natūralu, kad išaugusios vartojimo prekių kainos priverčia centrinius bankus didinti bazinę palūkanų normą ir taip sumažinti pinigų pasiūlą rinkoje. Šių žingsnių tikslas paprastas – taip siekiama paskatinti gyventojus taupyti.

Laikui bėgant pasiekiamas toks taškas, kuomet pradeda trūkti pinigų prekėms ir paslaugoms, kuriuos pirkti buvo natūralus vadinamųjų „gerų laikų“ įprotis. Išaugusios palūkanų normos reiškia ir padidėjusias paskolų įmokas, kurioms mokėti taip pat ima trūkti lėšų.

Galiausiai sumažėjęs bendrovių pelningumas investuotojus paskatina trauktis iš akcijų rinkų. Dažniausiai tas pasitraukimas būna gilus ir skausmingas. Pavyzdžiui, nuo pasaulinės finansinio sektoriaus krizės praėjo jau 10 metų, tačiau ši krizė kapitalo rinkų dalyvių atmintyje dar neišblėso.

Ar yra pagrindo nerimui?

Šiuo metu infliacija JAV ir Europoje svyruoja ties 1-2 proc. riba. Toks kainų augimo tempas nėra išskirtinis, ir grėsmių dėl šio veiksnio sunku tikėtis.

Palūkanų normos šiuo metu taip pat išlieka mažos. Europoje jos yra arti nulio atžymos, o palūkanų normos JAV tik neseniai buvo pradėtos didinti. Nepaisant to, kad labiausiai reiktų baimintis jau išaugusių palūkanų normų, reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad palūkanų normoms pradėjus didėti, akcijų rinkos, istoriškai žvelgiant, pasižymi didžiausia grąža.

Ko tikėtis akcijų rinkose?

Šiais metais pagrindinė tema vis tik išliks palūkanų normų didinimas bei pinigų pasiūlos mažinimas. Reaguodamas į atsigaunančią ekonomiką JAV centrinis bankas jau pradėjo didinti bazinę palūkanų normą. Tuo tarpu Europos centrinis bankas ekonomikos skatinimo programos peržiūrėjimo turėtų imtis šių metų rugsėjo mėnesį. Pagal šią programą kas mėnesį į rinką yra įliejami iki 30 mlrd. eurų. Labai tikėtina, kad Europos centrinis bankas nuspręs šį pinigų srautą mažinti.

Nors centrinių bankų retorika griežtėja, infliacija ir palūkanų normos yra palyginus žemame lygyje. Tad įvertinus šiuos faktorius, tokia situacija investuojantiems į akcijų rinkas turėtų suteikti optimizmo ir šiais 2018 metais.

Investuotojai puolė pirkti saugiomis investicijomis laikomo aukso, jenų ir valstybės obligacijų, nes esminis pokytis Europoje sukėlė daugybę klausimų, tarp jų ir tai, kas valdys D. Britaniją po Davido Camerono (Deivido Camerono) atsistatydinimo.

„Brexit“ vadinamas Britanijos sprendimas trauktis iš ES Tokijo ir Paryžiaus biržų indeksus nusmukdė 8 proc., Frankfurto biržos indeksas smuko beveik 7 proc., o Londono ir Niujorko biržų indeksai neteko dagiau nei 3 proc.

Didžiosios Britanijos svaro kursas JAV dolerio atžvilgiu krito 10 proc. iki žemiausio lygio per 31 metų, tačiau vėliau Britanijos valiutos kursas kiek atsigavo ir, lyginant su ketvirtadieniu, buvo 9,1 proc. mažesnis.

Dolerio atžvilgiu 2,6 proc. atpigo ir euras.

Toks akcijų ir valiutų pigimas paskatino aukso paklausą. Metalas pabrango beveik 5 proc. Taip pat saugia investicija laikomos Japonijos jenos kursas dolerio atžvilgiu padidėjo 4,2 proc., euro – 7 proc. Vienu metu už vieną dolerį buvo mokama mažiau nei 100 jenų, – taip buvo pirmą kartą nuo 2013 metų lapkričio.

Dešimties metų trukmės JAV iždo obligacijų pelningumas sumažėjo iki žemiausio lygio nuo 2012 metų ir siekė 1,42 proc., tačiau vėliau kiek padidėjo. Savo ruožtu tokios pat trukmės Vokietijos valstybės obligacijų pelningumas antrą kartą istorijoje smuktelėjo žemiau nulio.

„S&P Dow Jones Indices“ duomenys rodo, kad dėl penktadienį rinkoje kilusio sąmyšio rinkos neteko 2,1 trln. JAV dolerių vertės.

Londono vertybinių popierių biržos indeksas FTSE 100 prekybos sesijos pradžioje smuko 7,5 proc., tačiau vėliau kiek atsigavo po to, kai D. Cameronas pranešė atsistatydinsiantis, o kelių šalių centriniai bankai pabrėžė, jog imsis visų priemonių stabilizuoti padėtį rinkose.